Šiandien vaikų skaičius Lietuvos šeimose yra mažiausias Europos Sąjungoje. Be to, Statistikos departamentas skelbia, kad šių metų rugpjūtį gimė 7 proc. mažiau vaikų nei praėjusių metų rugpjūtį. Tai tik gilina Lietuvos demografijos problemą. „Labai tikiuosi, kad su mūsų priemonėmis mes grįšime į 2008–2009 metus, kai buvo vaikų bumas“, – laidoje „LRT forumas“ sako paskirtoji premjerė Inga Ruginienė.
– Naujoji Vyriausybė baigia rengti programą. Ar pati ją skaitėte?
– Tikrai taip. Bet jei norite, kad mintinai pacituočiau, tai tikrai ne.
– Dokumentas nemažas. Suprantu, kad ne jūs vadovavote programos rašymui?
– Blogai supratote. Mes dėliojomės, ir nemažai žmonių prisidėjo. Ir aš labai džiaugiuosi, kad šįkart, skirtingai nuo rudens, prisidėjo tikrai didesnis žmonių ratas ir turime kitokį produktą.
– Apie 80 proc. strateginių sričių sutampa.
– Taip, tai nėra blogai, mes deklaruojame ir deklaravome tęstinumą. Tai, matyt, natūralu, kad rėmėmės devynioliktosios Vyriausybės programos pagrindu ir koregavome tam tikrus dalykus, priklausomai nuo koalicijos derybų.
– Kas jums svarbiausia žiūrint į galimus 3 metus?
– Taip nuteikiate, kad [bus blogai]...
– Andrius Tapinas sakė, kad yra įsitikinęs, jog ši Vyriausybė nebaigs kadencijos.
– Andrius Tapinas buvo įsitikinęs ir dėl kitų dalykų, bet ne viskas pasiteisino. Mes nusiteikę rimtai ir dirbti trejus metus. Kalbant apie kryptis, pasakysiu vieną esminį [dalyką], su kuriuo ir atėjau į rinkimus, aš noriu kalbėti apie saugumą ir dėlioti tam tikras priemones dėl saugumo. Bet jį matau plačiąja prasme – tai ne tik gynyba, išorinių sienų saugumas, bet lygiai taip pat socialinis saugumas, saugumas šalies viduje.
Tai čia įeina ir mūsų pagrindinis tikslas, kuris keliauja per visą programą, – šeimos politikos stiprinimas. Tai yra pagrindiniai akcentai, kas atsispindi programoje.
– Daug kalbate apie paramos šeimai stiprinimą. Kaip manote, kiek bus šiemet Lietuvoje gimusių vaikų?
– Man sunku pasakyti. Jei aš jau pradėsiu kaip Vanga prognozuoti, kiek šeimos pagimdys vaikų, tai čia jau bus aukštesnis lygis. Mes turime minusinį rodiklį – daugiau žmonių miršta nei gimsta. (...)
Ateityje gali būti ir mažiau gimusių, tai mus verčia galvoti rengiant programą ir paskui priemonių planą, ką daryti, kad šeimoms būtų lengviau gausėti, didėti ir įsitvirtinti Lietuvoje.
– Šiemet, tikėtina, Lietuvoje mirs 20 tūkst. daugiau nei gims. Gimusių kūdikių turėsime maždaug 17 tūkst. Statistikos departamentas skelbia rugpjūčio mėn. duomenis ir tendencijos yra labai prastos – rugpjūtį gimė 1 568 kūdikiai, tai yra 7 proc. mažiau nei praeitą rugpjūtį. Susituokė 2,5 tūkst. porų – 10 proc. mažiau nei pernai, išsiskyrė beveik 500 – 6 proc. daugiau nei praėjusiais metais, emigravo 2,6 tūkst. per mėnesį ir tai yra 16,7 proc. daugiau, imigravo 4,1 tūkst. – 4 proc. mažiau. Viskas pablogėjo per vienus metus, kalbant apie esminius šeimos skaičius.
– Šita tendencija eina metai iš metų, ji blogėja ir atitinka Europos rodiklius. Lietuva nėra išskirtinė šalis, kai staiga mes matome juodąją skylę Lietuvoje, o Europoje viskas kitaip. Iš tikrųjų Europoje viskas eina blogėjimo kryptimi ir mes ne veltui kalbame apie demografinius rodiklius ir apie ateitį. Dėl to programoje šeimai stiprinti yra skiriamas ypatingas dėmesys. Ir čia kalbu ne tik apie socialinę paramą, mano nuomone, šeima atsispindi visose srityse – kalbant apie švietimą, sveikatos priežiūros apsaugos prieinamumą, tas pats saugumas – mes ne tokioje saugioje geopolitinėje padėtyje, tai irgi įtakoja tam tikrus sprendimus.
– Kodėl programoje nekeliate sau tikslų, nenusimatote rezultatų, ypač turint omeny šeimą ir demografiją? Pavyzdžiui, „norime pasiekti, kad Lietuvoje per tam tikrą laikotarpį pasiektume 75 proc. gimstančių vaikų nuo mirštančių [gyventojų skaičiaus] ir mūsų visuomenė nyktų lėčiau“?
– Gali visuomet įsirašyti tikslius skaičius, bet dažniausiai tas, kas įsirašo, jų nepasiekia. Pati programa nustato politines kryptis ir mūsų siekiamybė, kurią mes nurodome, tai yra, kad mes norime visus rodiklius pagerinti. Mes nenorime grįžti atgal, norime eiti į priekį. Yra pažangos programa, ten ir skaičiai surašyti. Be abejo, savo rezultatus matuojame – žinome startą, su kuriuo atėjome, po kiek laiko matuojame, ar yra poveikis, ar ne. (...)
Programa kalba apie politines kryptis ir siekius, tada mes turime priemonių planą. Tai yra tikslesnis dokumentas, kai mes tam tikras tikslesnes priemones planuojame per tam tikrą laiko tarpą ir nurodome laiko atkarpą, kada mes vieną ar kitą priemonę padarysime.
– Priemonės yra skirtos pasiekti tikslams, bet jei tu nekalbi apie tikslus, tai tu nežinai, ko sieki. Programoje yra kalbama, kad visuomenė nyksta natūraliai. Lietuvoje žmonių šiek tiek padaugėjo dėl karo Ukrainoje, bet iš esmės tendencijos yra labai labai blogos ir vaikų skaičius šeimoje yra mažiausias ES.
– Jei mes kalbame apie demografinius rodiklius, tai pagrindinis tikslas yra pristabdyti neigiamą tendenciją, nes tai nėra vienos vyriausybės darbo planas. Mes, kaip vyriausybė, uždedame tam tikrus dalykus, praeita vyriausybė uždėjo, mes uždėsime ir tikimės, kad ateities vyriausybės, kurios ateis, irgi turės tą patį planą dirbti su neigiamais demografiniais rodikliais. Jeigu nori pasiekti teigiamus rodiklius ir išeiti į pliusinę demografinę padėtį, tai čia vienos vyriausybės neužteks, tai yra ilgalaikis procesas.
Ir staiga sakyti, kad yra 3 metai ir vaikų bumas atsiras... Labai tikiuosi, kad su mūsų priemonėmis mes grįšime į 2008–2009 metus, kai buvo vaikų bumas. Aš esu orientuota į ilgalaikę perspektyvą.
Čia turime sudirbti daug ministerijų, nekalbame vien tik apie išmokas. Kodėl mes stipriname gynybą, kodėl siekiame 5 proc., kas mums finansiškai yra sudėtinga? Dėl to, kad galėtume prisitraukti investuotojų ir stiprinti ekonomiką, bet lygiai taip pat ir šeimas. Kad šeimoms galėtume sudaryti saugumo jausmą, kad čia kurtis, grįžti į Lietuvą yra saugu ir gera.
