Vyriausybės programos juodraštyje numatytas papildomas mokestis bankams. Ar jis išliks ir švarraštyje, socialdemokratų kandidatas į finansų ministrus sako dar negalintis atsakyti. Mokestį siūlančių „valstiečių“ teigimu, kol kas nekalbėta, ar jis būtų laikinas ar taptų nuolatinis. Bankams valdančiųjų idėja – staigmena, už kurią, sako, sumokės ne tik jie, bet šalies įvaizdis.
Bankai skelbia, kad keičiasi patys ir keičia kitus, bet kai kas jiems, panašu, stabilu, tai – didesni mokesčiai.
Nuo 2020-ųjų visos kredito įstaigos moka didesnį pelno mokestį nei kiti verslai – padidintas laikinai, jis tapo nuolatiniu.
Nuo 2023-ųjų moka solidarumo įnašą. Įvestas dviem metams, po to pratęstas dar metams – iki šių pabaigos.
Koalicijos partneriai svarstė, gal dar kartą jį pratęsti, bet apsižiūrėjo, kad nebeapsimoka – mažėjant palūkanoms, mažai jo būtų surinkta, todėl svarsto naują mokestį.
„Visos šalys sutarė, kad reiktų ieškoti kito mechanizmo, nes bankai Lietuvoje pelno, kaip žinote, turbūt tikrai Europoje gauna vieni didžiausių. Tai, natūralu, kad tos papildomos pajamos, sakykim, į biudžetą iš kažkokio mokesčio, jos tikrai ženkliai prisidėtų prie tos pačios gynybos“, – sako Seimo Lietuvos žaliųjų ir valstiečių ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Jau dabar daugiau nei pusę milijardo bankai sumokėjo ir būtent tos lėšos buvo numatytos gynybai. Tai sektorius reikšmingiausiai prisidėjo iš visų sektorių prie gynybos. Ir su papildomu pelno mokesčiu taip pat santykinai reikšmingiau sektorius prisideda prie biudžeto finansavimo“, – teigia Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Koalicijos sutartyje mokestis bankams įvardijamas kaip finansinis stabilumas, skaičiuojamas nuo įsipareigojimų.
Pagal koalicijos sutartį rašoma Vyriausybės programa, bet kandidatas į finansų ministrus Kristupas Vaitiekūnas sako dar negalįs pasakyti, kas konkrečiai būtų apmokestinta.
„Kas pasirašyta, tas pasirašyta. Ir matysime. Čia labai toks platus klausimas, kur yra ir rinkos specifika, ir vartotojai, ir aplamai daug visokių faktorių. Tai jų neįvertinus kalbėti yra labai anksti“, – tikina kandidatas į finansų ministrus.
„Tai žmonių ir verslo indėliai bankuose, o už tai bankai turėtų mokėti tam tikrą nustatytą procentą. Bent jau yra tokių praktikų tokiose šalyse kaip Vengrija“, – sako konservatorė Gintarė Skaistė.
„Nuo ko turėtų būti skaičiuojamas, ar nuo kažkokių bankų įsipareigojimų, ar dar nuo kažkokių dedamųjų, tai, manau, kad po diskusijos turėtų gimti konkretesnis siūlymas“, – teigia A. Norkienė.
Bankams kalbos apie naują mokestį – staigmena.
„Kol kas oficialios informacijos apie jokį mokestį neturėjom, nematėm“, – tikina Bankų asociacijos prezidentė.
Pasak E. Čipkutės, ir vietinio kapitalo, ir užsienio bankų valdytojai norės pasikalbėti su naująja premjere.
„Šis sektorius jau yra diskriminaciniai apmokestintas ir manom, kad didinti tą diskriminaciją būtų klaida. Jau ir dabar pas mus bankų sektorius apmokestintas stipriausiai šiuo periodu.
Tai kenkia tiek šalies įvaizdžiui, tiek investicinei aplinkai. Situaciją stebi užsienio investuotojai ne tik tai tie, kurie jau yra valstybėje, bet ir tie, kurie galbūt svarstytų į valstybę ateiti“, – situaciją komentuoja ji.
Konstitucijos prospektas Vilniuje virtęs bankų prospektu. Čia jų būstinės, bet vienas jų – SEB – savąją jau paskelbė iškelsiantis į Taliną.
Bankų asociacijos vadovė viliasi, kad Vyriausybė išanalizuos bankų apmokestinimus kitose šalyse ir naujo mokesčio neįves.
Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė sako turinti klausimų šiam sektoriui ir dėl uždaromų skyrių, ir dėl bankomatų. O dėl galimo naujo mokesčio tariasi ir su finansų rinkos prievaizdu.
„Tikrai girdžiu visas nuomones. Kaip ir sakiau, yra tam tikros idėjos, kurios turės būti paskaičiuotos per alternatyvas. Yra įvairių minčių ir tariamės glaudžiai su Lietuvos banku. Tai nebus tokia mintis, kuri šovė kažkam į galvą ir staiga mes įgyvendinsim“, – tikina I. Ruginienė.
Vyriausybės programa Seimui turėtų būti pristatyta kitą trečiadienį, prasidedant rudens sesijai.
