Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį nesugebėjo pasiekti susitarimo dėl to, kaip technologijų įmonės turėtų pranešti apie vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą savo platformose.
Mechanizmas, leidęs interneto platformoms ir susirašinėjimo paslaugoms savanoriškai pranešti apie netinkamą turinį, nustojo galioti balandžio 3 dieną, vyriausybėms ir įstatymų leidėjams nesutariant dėl sistemos pertvarkos.
EP nariai balsavo dėl pasiūlymo, kuris būtų atnaujinęs šį mechanizmą, tačiau jie jo nei atmetė, nei palaikė.
Vietoj to jie pateikė pataisas, kurios numatytų išimtis šifruotų susirašinėjimo paslaugų teikėjams – tai itin prieštaringas klausimas, ilgą laiką supriešinęs privatumo gynėjus ir interneto saugumo aktyvistus.
Diskusijos dabar bus grąžintos kitoms Europos Sąjungos (ES) institucijoms ir Europos šalims, o derybos gali užtrukti kelis mėnesius.
Kai kurios skaitmeninės platformos šiuo mechanizmu naudojosi daugelį metų, savanoriškai pranešdamos apie vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą bei įtartinas žinutes.
Prieš mechanizmui nustojant galioti balandį, kelios technologijų įmonės teigė, kad ir toliau imsis savanoriškų veiksmų ir prireikus tikrins žinutes.
Tačiau jos skundėsi, kad nebeturi teisinio užtikrintumo, kuriuo galėtų pagrįsti savo pastangas.
27 valstybių blokas jau daugelį metų diskutuoja, kaip sugriežtinti šios srities reglamentavimą.
Bloko vykdomoji institucija, Europos Komisija (EK), 2022 metais pasiūlė įpareigoti platformas aptikti ir pranešti apie netinkamą turinį bei vaikų viliojimą.
Nors šiuos planus, pramintus „pokalbių kontrole“, palaikė kelios vaikų apsaugos grupės, jie sukėlė aršias diskusijas. Kritikai, įskaitant ES duomenų apsaugos instituciją, teigė, kad tokios priemonės gali kelti neproporcingą grėsmę privatumui.
