Vilnietę nustebino „Rimi“ vaikams skirtoje kampanijoje „pataisytas“ Gagarinas

Į LRT.lt kreipėsi moteris, kurią nustebino prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ vykdomos akcijos „Kosmoso ekspedicija“ albumo lipdukas – jame vaizduojamas sovietų kosmonautas Jurijus Gagarinas. Tiesa, nors sovietinės simbolikos nematyti, moteris svarstė, ar tikrai tai tinkamiausia asmenybė vaikų edukacijai. Teisininko Egidijaus Kiero teigimu, tokia praktika nėra nusikaltimas, visgi rinkodaros strategijos specialisto Lino Šimėno teigimu, toks prekybos žingsnis kelia klausimų. 

Prekybos tinklas „Rimi Lietuva“ iki šių metų rugsėjo 8 d. vykdo edukacinę kampaniją „Pažink kosmosą“, kurios metu, apsipirkę už tam tikrą sumą, pirkėjai gauna kosmoso tematikos lipdukų.

Į redakciją moteris kreipėsi, kai grįžusi namo po apsipirkimo parduotuvėje „Rimi“ atkreipė dėmesį į juose vaizduojamą asmenybę.

„Nustebau pamačiusi „Rimi“ naujoje lipdukų kampanijoje Jurijų Gagariną. Ne todėl, kad nežinočiau jo reikšmės mokslo istorijoje, to iš jo neatimsi, tačiau pamatyti jo portretą į vaikus orientuotoje kampanijoje šiandien, karo prieš Ukrainą fone, buvo keista. Dar labiau nustebino tai, kaip jis pavaizduotas – su aiškiai retušuotu „СССР“ užrašu nuo šalmo, nes mano kartos žmonės tą ikoninę nuotrauką labai puikiai prisimena“, – laiške rašo vilnietė Renata (vardas redakcijai žinomas).

Moteris stebėjosi – tarsi pats vaizdas būtų „išvalytas“, bet vis tiek atpažįstamas.

Renata pirmiausia suabejojo, ar toks veiksmas neprieštarauja įstatymams – laiške moteris mini Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnį, kuriame rašoma, kad viešas totalitarinių režimų simbolių demonstravimas yra draudžiamas, jeigu tai gali būti suprantama kaip šių režimų propagavimas.

Abejonių jai kelia ir tai, jog jei jau reikia šalinti režimo simbolius, galbūt šis asmuo nėra tinkamas pasirinkimas vaikų edukacinei kampanijai?

„Gagarinas Rusijoje šiandien – ne tik kosmonautas, jis – vienas iš pagrindinių Putino režimo „nostalgijos“ simbolių. Kasmet balandžio 12-ąją minima Kosmonautikos diena, kurios metu Rusijoje Gagarinas naudojamas kaip nacionalinio pasididžiavimo ir sovietinio „didybės naratyvo“ veidas. Jo vardu vadinamos gatvės, stadionai, mokyklos, o istorinė pergalė kosmose dažnai pateikiama kaip įrodymas, kad rusija (sąmoningai pavadinimą rašau mažąja, nes tokia supuvusi valstybė negali būti didi) – „pasaulinė supergalybė“. Tai nėra neutralus istorinis simbolis – tai aktyviai naudojamas propagandos įrankis“, – tikina Renata.

Ją suglumino ir tai, kad šią kampaniją vykdo prekybos tinklas, priklausantis Danijos mažmeninės prekybos koncernui.

„Įmonė, veikianti Lietuvoje ir deklaruojanti paramą vietos vertybėms, turėtų suvokti, kad šiandien neutralumas – ne pozicija“, – savo nuomonę išreiškė Renata.

„Kosminis lenktyniavimas tarp JAV ir SSRS nebuvo vien mokslo varžybos – tai buvo ideologinė ir geopolitinė kova, kurios atgarsiai ir šiandien ginklais skamba Ukrainoje. Galima sakyti, kad tai – tik lipdukas, tačiau būtent tokios smulkmenos formuoja vaikų supratimą apie pasaulį. Ir, jeigu sovietinės simbolikos mes nenurodome, bet ją tyliai cenzūruojame, siunčiame dvigubą žinutę – tai vis dar herojus, tik šiek tiek „pataisytas“ pagal šių dienų aktualijas“, – rašė moteris.

Pasak jos, tokio tipo „neutrali“ istorijos revizija – pavojinga, nes ištrina kontekstą, bet palieka galią. Kaip pavyzdžius ji pateikė kvietimą ir vėl koncertuoti prestižinėse Italijos scenose Putino režimui lojalų dirigentą Valerijų Gergijevą, taip pat ir režimui palankios Rusijos operos solistės Anos Netrebko grįžimą į tarptautinę sceną.

Moters teigimu, visa šių dalykų visuma yra tai, ką politologai vadina minkštąja galia – režimo galia formuoti nuomones ir tarptautinį diskursą ne jėga, o simboliais: per kultūrą, istoriją, mokslą, sportą.

„Kai Gagarinas vaizduojamas be konteksto, o sovietinė praeitis – tarsi estetiškas fonas, tai tampa šios strategijos dalimi: režimas atrodo „žmogiškas“, „modernus“, „protingas“, nors tuo pat metu naikina miestus ir tautas. Todėl ir lipdukas su cenzūruotu Gagarinu – ne smulkmena, o simptomas. Simptomas, kaip lengvai net ir Vakarų verslas, norėdamas „apeiti“ istoriją, gali tapti Kremliaus simbolinės galios laidininku, net jei tokių tiesioginių intencijų ir neturi“, – rašė Renata.

Ji svarstė, kad galima ginčytis dėl to, ar reikėjo rinktis Gagariną, bet jei jau tai daroma, nereikėtų nutylėti, o atvirai paaiškinti, koks tai žmogus, ką jis reiškia mokslui, o ką – geopolitikai.

„Priešingu atveju vaikams lieka tik gražus veidas su šalmu ir paslėpta istorija, kuri šiandien vis dar skaudžiai aktuali“, – apibendrino Renata.

Lipdukų albume taip pat yra vieta ir sovietų kosmonautei Valentinai Teraškovai – pirmajai moteriai kosmose.

„Neilgai trukus po pirmojo vyro skrydžio į kosmosą, atėjo eilė ir pirmajai moteriai kosmose. Pirmoji moteris, pakilusi į kosmosą, buvo Valentina Tereškova, kuri ten nuskrido 1963 m.“, – rašoma prekybos tinklo „Rimi“ platiname albume.

Nuo 2011 m. yra Rusijos Dumos narė. 2020 m. ji palaikė kontroversišką siūlymą panaikinti kone visus konstitucinius ribojimus V. Putinui siekti prezidento kadencijos dar kartą.

2022 m. ji pasisakė už Rusijos invaziją į Ukrainą.

Prekybos tinklas pateikė atsakymą

Prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ portalui LRT.lt pateiktame atsakyme rašoma, jog edukacinė kampanija ir lipdukų albumas „Kosmoso ekspedicija“ sukurti siekiant paskatinti vaikų domėjimąsi mokslu, o albume pateikiama faktinė informacija apie svarbiausius kosmoso tyrinėjimo istorijos etapus.

„Minimas lipdukas (Nr. 83) yra specialiame skyriuje, kuriame aprašomi pirmieji vyrai ir moterys, pakilę į kosmosą. Jis pateikiamas greta informacijos apie istorinį įvykį: „Pirmasis žmogus kosmose buvo Jurijus Gagarinas, kuris į kosmosą pakilo 1961 m. Visa tai pavyko padaryti dėl anksčiau į kosmosą pakilusių gyvūnų. Tai leido sukurti saugius erdvėlaivius ir raketas, kad į kosmosą galėtų skristi žmogus“, – teigiama prekybos tinklo komentare.

Prekybos tinklo atsakyme taip pat rašoma, jog albume pateikiama informacija ir apie kitas svarbias kosmoso misijas, pavyzdžiui, JAV „Apollo 11“ komandos skrydį į Mėnulį.

„Sąmoningai nenaudojami jokie simboliai ar užrašai, susiję su valstybinėmis ar ideologinėmis nuorodomis – taip siekiama sutelkti dėmesį tik į istorinius faktus“, – rašoma komentare.

Nusižengimo nėra

Advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatas bei vyresnysis teisininkas Egidijus Kieras portalui LRT.lt teigė, jog vien J. Gagarino atvaizdas – be SSRS simbolikos ir be propagandos konteksto – nėra automatiškai laikomas ANK 524 straipsnio pažeidimu, tad šiuo atveju jokių nusižengimų nebuvo padaryta.

„Šiuo atveju pateiktoje nuotraukoje nematome jokių draudžiamų simbolių, todėl vienintelis klausimas, ar pateikiama iliustracija, kuri labai panaši į Jurijaus Gagarino nuotrauką, gali būti laikoma simboliu, kurį režimas naudoja kaip jo įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai ar kitų padarytų nusikaltimų propagavimui“, – teigė E. Kieras.

Pasak advokato, J. Gagarinas yra istoriškai reikšminga asmenybė, tačiau taip pat ir siejamas su SSRS simbolika.

„Pagal teismų praktiką, vertinant, ar asmens, pavyzdžiui, J. Gagarino, atvaizdas laikytinas totalitarinio režimo simboliu, svarbiausia yra tokio atvaizdo pateikimo kontekstas, forma, tikslas ir simboliniai elementai“, – pridūrė ekspertas.

E. Kieras aiškino, jog administracinių nusižengimų kodekse aprašytas pažeidimas priskiriamas prie pažeidimų, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, tad bet kokie veiksmai, kuriais propaguojamos nacistinės ar komunistinės idėjos, yra nukreipti prieš nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką.

Tačiau advokatas pabrėžė – ne bet koks draudžiamos simbolikos naudojimas yra draudžiamas, o tik toks, kuriuo propaguojamos komunistinės ar nacistinės idėjos, siekiama komunistinio ar nacistinio okupacinio režimo propagandos, sudaromos palankios sąlygos nacistų, komunistų ir neokomunistų bei panašią simboliką naudojančių antidemokratines idėjas propaguojančių organizacijų kūrimuisi.

„Šiuo atveju sunku būtų įžvelgti, jog naudojama iliustracija, kurioje nėra jokios draudžiamos simbolikos, būtų naudojama kaip režimo šlovinimo priemonė. Iliustracija neturi jokio politinio konteksto, o naudojama tiesiog kaip istorinė asmenybė kosmoso tematikos reklaminėje kompanijoje. Iš pirmo žvilgsnio netgi ne visi asmenys, pamatę šią iliustraciją, ją gali susieti su J. Gagarinu, o sąsajų su SSRS vėliavom, simboliais ir pan. nėra apskritai“, – komentavo E. Kieras.

Pasak jo, reklamos skleidėjai sąmoningai pašalino visus simbolius iš iliustracijos, o tai gali rodyti jų norą atsieti istorinės asmenybės ryšį nuo politinio konteksto. Be jokios abejonės, kiekvienas asmuo esamą situaciją gali vertinti pagal savo supratimą ir interpretavimą. Net ir vatinę striukę dalis žmonių gali laikyti režimo simboliu, o dalis – tiesiog drabužiu.

Visgi, jei kartu su J. Gagarino atvaizdu būtų naudojami draudžiami simboliai arba turinys perteiktų režimo šlovinimą, tai jau galėtų būti laikoma nusižengimu.

Tokie veiksmai asmenims gali užtraukti baudą nuo 300 iki 700 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1200 eurų.

Vadina propaganda

Tuo tarpu rinkodaros strategijos ekspertas Linas Šimonis portalui LRT.lt sakė, jog tokie atvejai, nepaisant įvairių pasiaiškinimų, – vadovėlinis propagandos pavyzdys.

„Yra nusitaikyta į žmones, kurie yra labiausiai pažeidžiami, t. y. vaikus, kurie visiškai nesupranta, ką žiūri, visiškai nesupranta, ką mato, bet tam tikri simboliai per pasąmonę yra įteikiami, įbrukami ir, jeigu tėvai juos rodo ir nieko neaiškina, kas tai yra ir taip toliau, tai yra žingsnelis į priekį įdėti į vaiko smegenis vaizdinius apie tą šalį, kuri šiais laikais vadinama Rusija“, – kalbėjo L. Šimonis.

Pasak jo, bet koks Rusijos simbolių teigiamas vaizdavimas yra klasikinis rusų propagandos pavyzdys, o pašnekovo teigimu, jos šaltinių Lietuvoje dar yra gana daug. Vienas jų – apsipirkinėjimas rusiškame prekybos tinkle „Mere“.

L. Šimonis pridūrė ir tai, jog Lietuvoje yra žmonių, kurie nors ir atvirai pasisako prieš Rusijos terorą ir nuoširdžiai palaiko Ukrainą, savo viduje vis dar saugo tam tikrą romantišką požiūrį į Rusiją, į jos „galybę“.

Jis pridūrė – pro tokius žmones kartais prasprūstantys panašūs dalykai palieka tam tikrą mintį, kad nėra ten viskas labai blogai, kad nėra vienareikšmiška, kad yra ir gerų dalykų.

„Kiekvienas dabartinis penkiolikmetis ar dvidešimtmetis augdamas žiūrėjo animacinius filmukus „Maša ir lokys“. Ir lietuvių mamos, lietuvių tėvai kažkodėl nematė problemų, kad meška – Rusijos simbolis. Man, kaip marketingo specialistui, tai yra lengviau pamatyti. Aš lengviau matau, kaip manipuliuoja, kaip smegenys veikia, kaip į jas įdedama vienokia ar kitokia informacija. Aš mačiau, kad tai yra vadovėlinė klasika. To neįmanoma nesuprasti, jei domiesi tokiais dalykais“, – teigė ekspertas.

Sprendimą nutrinti nuo J. Gagarino šalmo kirilica užrašytą užrašą „SSRS“ ekspertas vertina kaip bandymą pasiteisinti.

„Jeigu ant Gagarino šalmo nebūtų užrašo su SSRS, ar kas nors keisis? Ne, tai yra vienas iš rusų simbolių. Kaip ir Antrasis pasaulinis karas, Aleksandras Puškinas, J. Gagarinas, koloradinė juostelė, Kremliaus bokštai – tai yra vieni iš geriausiai atpažįstamų Rusijos simbolių. Tai nėra tik kažkoks fakto paminėjimas – Rusija šį faktą apie pirmąjį žmogų kosmose padarė savo valstybės simboliu“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, neminėti kosmonauto tautybės pateisinama tik tuo atveju, jei J. Gagarinas nebūtų tapęs sovietų režimo simboliu.

„Pavyzdžiui, Mendelejevo lentelė – jos kūrėjas yra rusų mokslininkas, tačiau Rusija Mendelejevo lentelės nėra pavertusi savo simboliu, o J. Gagariną – taip. J. Gagarinas yra simbolis“, – teigė ekspertas.