Nors emocinės sveikatos ir perdegimo temos vis dažniau keliamos viešai, profesinės sąjungos pastebi, kad kai kur darbuotojai, pateikę nedarbingumo pažymą dėl streso ar nuovargio, vis dar sulaukia užuominų: „Jei neišlaikai tempo, gal tau čia ne vieta.“ Darbdaviai tai neigia ir pabrėžia negaunantys informacijos, dėl kokių priežasčių asmuo tapo nedarbingas.
Pasakoja apie nuovargį, miego sutrikimus
Profesinės sąjungos pasakoja vis dar susiduriančios su atvejais, kai darbdaviai neigiamai vertina darbuotojų nedarbingumą dėl psichikos sveikatos sutrikimų, kylančių iš pervargimo ir perdegimo darbe.
„Girdime atvejų, kai darbuotojai, pateikę nedarbingumo pažymą dėl pablogėjusios psichikos sveikatos, sulaukia pokalbių su vadovybe arba net užuominų, kad „jei neišlaikai tempo, gal tau čia ne vieta“. Tai dažna situacija socialinių paslaugų, teisėsaugos, medicinos įstaigose.
Ne išimtis – ir gamybos įmonės, kur darbuotojų trūksta, o pamaininis darbas vyksta nenutrūkstamai“, – LRT.lt teigia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės pavaduotojas Artūras Černiauskas.
Anot jo, darbuotojai kalba apie nuolatinį spaudimą būti greitesniems, našesniems, o kur dar sparčiai besikeičiančių technologijų ir įrengimų, algoritmų, automatizacijos įtaka.
„Nestebina, kad vis daugiau dirbančiųjų pasakoja apie chronišką nuovargį, miego sutrikimus, fizinį skausmą be aiškios medicininės priežasties – tai klasikiniai perdegimo požymiai. Bet į juos vis dar žiūrima pro pirštus“, – neslepia LPSK atstovas.
Girdime atvejų, kai darbuotojai, pateikę nedarbingumo pažymą dėl pablogėjusios psichikos sveikatos, sulaukia pokalbių su vadovybe.
A. Černiauskas
A. Černiausko teigimu, kai kurie darbuotojai pasakoja, kad net ir turėdami visus perdegimo požymius bijo imti nedarbingumą.
„Baiminamasi darbdavio reakcijos, be to, kolegos liks vieni su dar didesniu krūviu. Tačiau taip tik dar labiau gilinama ši opi problema“, – atkreipia dėmesį darbuotojų atstovas.
Kadangi perdegimas, pasak A. Černiausko, yra nesuvaldyto lėtinio streso darbe rezultatas, vis daugiau Europos šalių jį vertina kaip profesinę ligą, o Latvijoje perdegimas net įtrauktas į profesinių ligų sąrašą. „Gal ir Lietuva paseks šiuo pavyzdžiu?“ – svarsto jis.
Vis dėlto, A. Černiausko tvirtinimu, Lietuvoje matyti ir gerosios praktikos. Pavyzdžiui, kai kurios tarptautinės gamybos įmonės, veikiančios Lietuvoje, yra įsivedusios aiškias psichosocialinės rizikos vertinimo procedūras ir skiria nemažą dėmesį psichinei darbuotojų sveikatai.
„Jose periodiškai atliekami darbuotojų streso lygio tyrimai, o iškilus problemoms organizuojami konfidencialūs pokalbiai su psichologu ar net siūlomos individualios konsultacijos. Tokių teigiamų pavyzdžių galėtų būti ir daugiau“, – akcentuoja LPSK atstovas.
Apibendrindamas A. Černiauskas sako manantis, jog psichikos sveikata darbe turi tapti tokia pat svarbi kaip fizinė sauga.
„Todėl siekiame pokyčių: kad perdegimas būtų traktuojamas kaip su darbu susijusi rizika, atsirastų prevencijos mechanizmų įmonėse ir kad darbuotojas, pajutęs perdegimo simptomus, nebūtų paliktas vienas – atvirkščiai, sulauktų palaikymo ir pagalbos“, – atkreipia dėmesį jis.
Pabrėžia neturintys informacijos apie nedarbingumo pobūdį
Reaguodama į tai Darbdavių konfederacijos vadovė Aurelija Maldutytė pabrėžia – darbdaviai nežino, dėl kokių priežasčių darbuotojui išduodamas nedarbingumo pažymėjimas.
„Darbdaviui nėra pateikiama informacija, ar žmogui skauda pilvą, ar jam yra depresija. Darbdavys negali žinoti, kokiu pagrindu buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Sakyti, kad darbdaviai vienaip ar kitaip reaguoja į vienokius ar kitokius nedarbingumo pažymėjimus, jau iš esmės yra klaida. Jei jie gautų tokią informaciją, tai būtų asmens duomenų pažeidimas“, – pabrėžia A. Maldutytė.
Sakyti, kad darbdaviai vienaip ar kitaip reaguoja į vienokius ar kitokius nedarbingumo pažymėjimus, jau iš esmės yra klaida.
A. Maldutytė
Darbdavių atstovė pabrėžia, jog darbuotojai apskritai turi visišką teisę neatskleisti, kodėl yra nedarbingi.
„Bet kokį sveikatos sutrikimą vertina gydytojai, čia jų kompetencija. Jeigu jie mano, kad tai yra žmogaus sveikatos sutrikimas, tai tas žmogus ir turi gydytis“, – sako A. Maldutytė.
„Sodra“: tvarka galioja visoms ligoms
Tą akcentuoja ir „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič. Jei žmogus dėl streso, perdegimo, nerimo ar depresijos negali dirbti, gydytojas, įvertinęs jo sveikatos būklę, gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą.
„Ši tvarka galioja visoms ligoms ar sveikatos sutrikimams“, – sako ji.
Nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduoti tik žmonėms, apdraustiems ligos, motinystės ar nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, taip pat Užimtumo tarnyboje užsiregistravusiems bedarbiams.
„Sprendimą visais atvejais priima gydantis gydytojas, vadovaudamasis medicinos normomis ir galiojančia tvarka“, – akcentuoja M. Kozič.
„Sodra“ užsiima nedarbingumo pažymėjimų išdavimo kontrole, t. y. tikrina, ar jie išduodami pagrįstai ir laikantis taisyklių. Kontrolė vykdoma iš anksto, dar iki ligos išmokos skyrimo.
„Tikrinant naudojama programinė įranga, kuri analizuoja įvairius rizikos kriterijus, pavyzdžiui, nedarbingumo trukmę, priežastis, gydytojo duomenis ir panašiai. Taip pat reaguojama į darbdavių, kitų institucijų ar pačių gyventojų pranešimus apie galimai nepagrįstai išduotus nedarbingumo pažymėjimus“, – teigia M. Kozič.
Tvarka galioja visoms ligoms ar sveikatos sutrikimams.
M. Kozič
Jeigu kyla abejonių dėl nedarbingumo pagrįstumo, paciento sveikatos būklę ir darbingumą papildomai vertina Gydytojų konsultacinė komisija.
„Gydytojas nustato diagnozę ir nusprendžia, ar žmogui reikia nedarbingumo pažymėjimo. „Sodra“ neturi įgaliojimų kvestionuoti gydytojo sprendimo dėl diagnozės, tačiau ji užtikrina, kad pažymėjimai būtų išduodami teisėtai ir pagrįstai“, – pažymi „Sodros“ atstovė.
Jei darbdavys kviečia darbuotoją į pokalbį, pavyzdžiui, pasibaigus jo nedarbingumui, o darbuotojas įtaria ar jaučia, jog darbdavys gali daryti neteisėtą poveikį, t. y. taikyti psichologinį smurtą ar spaudimą, siekdamas priversti jį nutraukti darbo sutartį, Darbo inspekcija rekomenduoja tokį pokalbį įrašyti.
„Jį vėliau bus galima naudoti kaip įrodymą, patvirtinantį neleistiną ar nepriimtiną darbdavio elgesį, ir pateikti VDI su skundu (jeigu darbuotojas patirs psichologinį smurtą) arba Darbo ginčų komisijai (jeigu darbuotojas, pavyzdžiui, kreipsis su prašymu pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu)“, – nurodo VDI.
Perdegimą jaučia ir vadovai
Sveikatos psichologė, sveikatadarbe.lt kūrėja Sigita Vičaitė teigia, kad perdegimo sindromas ar kiti psichikos sveikatos sutrikimai gresia ne vien darbuotojams – su jais gali susidurti ir patys darbdaviai.
„Būtent vadovaujančias pareigas einantys profesionalai dažnai patiria didesnį spaudimą: didelis darbo krūvis, atsakomybė už komandą, nestandartinių situacijų sprendimas, gaunami skundai“, – sako ji.
Psichologės teigimu, organizacijose vis dažniau atkreipiamas dėmesys į psichikos sveikatą: atviriau ir drąsiau dalinamasi patirtimis, rengiami mokymai, suteikiamos galimybės rūpintis emocine sveikata.
„Ypač šios tendencijos ryškiai matosi, kuomet vadovaujančias pozicijas užimantys asmenys patys domisi, supranta ar būna patyrę, jog psichikos sveikata yra tiek pat svarbi kaip ir profesinės kompetencijos. Todėl savo klientų tarpe kaip tik matome didėjantį sąmoningumą ir atvirumą kalbėti apie emocinę sveikatą, o ir šiaip tema tampa vis populiaresnė tiek darbdavių, tiek žiniasklaidos ir valstybiniu lygmeniu. Tačiau, aišku, yra ir nemažai pavyzdžių, kur to dėmesio norėtųsi daugiau“, – komentuoja S. Vičaitė.
„Jeigu apžvelgtume įvairius Lietuvoje atliktus profesinio perdegimo paplitimo mokslinius tyrimus atskirose profesinėse grupėse, matytume, jog jis yra įvairus, bet neretai yra pakankamai didelis, 30–40 proc.“, – sako Vilniaus universiteto lektorė dr. Jelena Stanislavovienė.
Darbo medicinos gydytoja Evelina Antanėlė papildo, jog darbdavys dažnu atveju nežino dėl kokio susirgimo darbuotojas paėmė nedarbingumą, todėl tendencingų reakcijų dėl psichikos ligų gydymui paimto nedarbingumo galime ir nepastebėti.
„Bet ką matome, tai darbuotojų nenorą dalintis informacija apie savo psichikos sveikatą su darbdaviu, o tai gali rodyti saugumo ir privatumo poreikį. Tačiau vėl gi, norisi atkreipti dėmesį, jog tai, jog darbuotojas kreipėsi pagalbos ir nori pasijusti geriau yra geriau nei prezenteizmo būsena, kai fiziškai darbuotojas yra darbe, bet jo darbingumas, produktyvumas, kūrybiškumas yra apriboti dėl prastos savijautos, ir dažniausiai net su laiku silpnėja“, – pažymi E. Antanėlė.
Kaip gauti ligos išmoką?
LRT.lt primena, kad už pirmąsias dvi kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, ligos išmoką moka darbdavys. Šiuo atveju neatsižvelgiama į darbuotojo turimą ligos socialinio draudimo stažą.
Darbdavio mokama išmoka negali būti mažesnė nei 62,06 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“.
Kaip jau minėta, siekiant gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia būti apdraustam (tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius) ir pirmajai ligos dienai būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
Gyventojui taip pat reikia pateikti neterminuotą ligos išmokos prašymą „Sodrai“. Prašymą galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą.
