Vanduo – Lietuvos baltoji nafta, sako geologai. Šiuo metu savo reikmėms išnaudojama penkiolika procentų turimų požeminio vandens išteklių, tačiau ateityje tai gali tapti strategine eksporto preke – ypač į pietų šalis, kur vasaromis trūksta vandens. Lietuvišku mineraliniu vandeniu domisi ir Japonija.
„Metų pradžioje Katalonijoje buvo tokia sausra ir toks vandens stygius, kokio išvis niekada nėra buvę“, – apie vandens trūkumą pasakoja Ispanijoje gyvenanti LRT bendradarbė Kristina Nastopkaitė.
„Raudonas pavojaus signalas. Pastaruosius tris metus to vandens mažėjo, mažėjo, nes beveik visiškai nelijo. Tai dabar situacija nėra tokia pavojinga, tačiau ekspertai įspėja, kad vis tiek ir Katalonijoje, ir visoje Ispanijoje yra vandens trūkumas. Reikia žymiai daugiau vandens, negu jo yra ir kad laikui bėgant reikia su tuo tvarkytis“, – priduria ji.
Tuo metu Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos ir ekogeologijos skyriaus vedėja Rasa Rudienė teigia, kad Lietuva yra dideli vandens resursai.
„Lietuvoje mes praktiškai 100 proc. naudojame požeminį vandenį gėrimui, kas yra iš tikrųjų labai didelis turtas, nes požeminis vanduo yra itin gerai apsaugotas nuo žmogaus veiklos. Ir iš tiesų mes pagal tai, kokius išteklius turime, šiandien sunaudojame daugmaž iki 15 proc. to požeminio vandens, kurį mes galėtumėme kasdien saugiai išgauti visiems tikslams: tiek pramonei, tiek žemės ūkiui, tiek gėrimui“, – sako R. Rudienė.
Europos Aplinkos agentūros duomenimis, Pietų Europoje vasaros mėnesiais vandens trūksta 70 proc. gyventojų. Prognozuojama, kad iki šio amžiaus vidurio daugelyje Europos regionų karščio bangų ir sausrų daugės.
„Pavojus, kad geriamo vandens gali trūkti ateityje – apie tai yra kalbama, bet šiuo metu tai dar nėra tokia milžiniška aktualija, kad imtų nežmoniškai kilti vandens kainos“, – teigia LRT bendradarbė Ispanijoje K. Nastopkaitė.
Pasak R. Rudienės, Lietuvai vandens stygiaus pavojus negresia ir tikėtina, kad ateityje vandenį Lietuva eksportuos gerokai daugiau nei dabar.
„Tikrai manau, kad vanduo yra baltoji mūsų nafta ir labai didelis turtas. Taip tikrai gali būti. Buvo jau visokių pamąstymų, kad reikėtų eksportuoti į, tarkime, pietų, į Azijos šalis vandenį, užšaldytą ledo pavidalu“, – atskleidžia ji.
„Birštono mineralinių vandenų“ vadovė Aistė Miliūtė sako, kad Azijos šalys jau dabar prašo parduoti lietuviško vandens.
„Turime galimybę ne tik savo rinką aprūpinti, Baltijos šalis, kaimynines šalis, bet taip pat ir eksportuoti į tas rinkas, kur tokio natūralaus mineralinio vandens trūksta. Pavyzdžiui, į Japoniją, nes japonai net patys per ambasadą kreipėsi į mūsų įmonę, ieškodami natūralus mineralinio vandens resursų. Lietuvą būtent ir atrado dėl to, kad japonai labai domisi ir skaito, ir į detales linkę gilintis. Jie rado, kad Lietuva yra ta šalis, kurioje labai daug natūralaus mineralinio vandens šaltinių ir resursų“, – komentuoja A. Miliūtė.
Anot jos, ateityje vandens eksportas tik didės.
„Tai yra mūsų taip vadinama baltoji nafta, be kurios žmogus negali išgyventi nė dienos. Tai aš manau, kad natūralus mineralinis vanduo tikrai taps tam tikru lietuvišku prekės ženklu ateityje“, – teigia „Birštono mineralinių vandenų“ vadovė.
„Druskininkų Rasos“ rinkodaros projektų vadovė Asta Piliponė pritaria, kad vandens Lietuvoje netrūksta ne tik vietinei prekybai, bet ir eksportui.
„Mes patys dirbame su Pabaltijo šalimis, yra eksportuojama, ir ,žinoma, vietinei rinkai. Taip pat gauname užklausų ir iš šiek tiek toliau. Labiau iš Europos. Šiaip dažniausiai norima natūralaus mineralinio vandens ir dažniausiai lengvo“, – antrina A. Piliponė.
Vandens pardavėjai sako, kad lietuviai mėgsta tiek gazuotą, tiek negazuotą vandenį. Tačiau jei renkasi vandenį su daugiau mineralų, dažniausiai geria gazuotą.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šiemet daugiausia vandens Lietuva eksportavo kaimynams latviams ir estams. Iš tolimesnių šalių - į Japoniją, Jungtines Valstijas, Kanadą, Jungtinius Arabų Emyratus.
