Moterų pensijų skirtumas reikšmingai didėja su kiekvienu papildomu vaiku. Tai atskleidžia aiškią sąsają tarp motinystės ir mažesnių moterų pensijų, LRT.lt sako Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė dr. Jurgita Butkevičienė. Ji visoms šeimoms rekomenduoja ne tik turėti tai omenyje, bet ir pasiruošti savo strategiją, kaip pasirengti pensijai.
– Savo socialinių tinklų paskyroje dalinotės Vokietijos tyrimu apie pensijų atotrūkį tarp vyrų, moterų ir moterų, turinčių vaikų. Ar turime panašių tyrimų Lietuvoje? Ką jie rodo? Ar situacija panaši į Vokietijos?
– Taip, Lietuvoje turime šiek tiek tyrimais grįstų duomenų. Pavyzdžiui, „Eurostato“ duomenimis, 2022 m. moterų pensijos Lietuvoje vidutiniškai buvo 13,2 proc. mažesnės nei vyrų. 2023 m. šis rodiklis siekė 13,7 proc. Tai mažesnis skirtumas nei ES vidurkis, tačiau tai vis tiek parodo sisteminę nelygybę.
Tačiau išsamesnių, kokybine analize grįstų tyrimų Lietuvoje vis dar trūksta, nes tokie tyrimai reikalauja ne tik kiekybinių analizių, bet ir giluminių, išsamių kokybinių tyrimų, įvairių atvejų bei scenarijų analizių, o tokio tipo tyrimai yra santykinai brangūs ir jiems atlikti reikalinga didelė mokslinė kompetencija.
Tačiau atkreipsiu dėmesį, kad dar 2019 m. publikuotame „Eurostato“ tyrime buvo pateikiami duomenys, kad Europos Sąjungoje moterys, vyresnės nei 65 metų, vidutiniškai gaudavo 29 proc. mažesnę pensiją nei vyrai. Atitinkamai Lietuvoje tuo metu moterų pensijos buvo vidutiniškai 18,7 proc. mažesnės nei vyrų.
Didžiausias skirtumas buvo užfiksuotas Liuksemburge, kur moterys, vyresnės nei 65 metų, gaudavo net 44 proc. mažesnę pensiją nei vyrai. Nedaug atsiliko Malta ir Nyderlandai (abi – 40 proc.), Kipras (39 proc.), Austrija (37 proc.) ir Vokietija (36 proc.). Vis dėlto laikui bėgant lyčių pensijų skirtumas mažėja. Palyginti su 2010 m., kai skirtumas siekė 34 proc., dabar jis sumažėjo beveik 5 procentiniais punktais.
Analizuojant analogišką situaciją Jungtinėje Karalystėje, 2024 m. publikuota Pensijų politikos instituto ataskaita atskleidžia, kad moterys, pasiekusios pensinį amžių, vidutiniškai pensijai sukaupia net 66 proc. mažiau nei vyrai.
Minėtame Vokietijos tyrėjų (...) 2025 m. atliktame tyrime išryškinama, kad moterų sukaupta pensija yra daugiau nei 32 proc. mažesnė nei vyrų, tačiau jie pažvelgė į problemą dar giliau nagrinėdami, kaip vaikų skaičius didina šią atskirtį.
Tyrimas parodė – motinos su trimis ar daugiau vaikų gauna net 25,9 proc. mažesnes pensijas nei vaikų neturinčios moterys. Šis tyrimas atskleidė vieną aktualią ir gan jautrią tendenciją, kad pensijų skirtumas priklauso ir nuo vaikų skaičiaus. Vokietijoje moterys, turinčios vieną vaiką, gauna 10,2 proc. mažiau pensijos nei bevaikės moterys, moterys su dviem vaikais – 14,8 proc., o moterys, turinčios tris ar daugiau vaikų, gauna net 25,9 proc. mažiau nei moterys be vaikų.
Taigi, pensijų nelygybės skirtumas atsiranda, nes karjera pertraukiama dėl vaikų priežiūros ar kitų priežiūros pareigų, egzistuoja darbo užmokesčio nelygybė, derindamos pareigas šeimoje moterys dažniau dirba ne visą darbo dieną, taip pat jos dažniau dirba mažiau apmokamuose sektoriuose.
– Kodėl tokiu atveju vaikų priežiūros laikotarpio įtraukimas į pensijų skaičiavimą nėra ilgalaikis, tvarus sprendimas?
– Moterų pensijų skirtumas reikšmingai didėja su kiekvienu papildomu vaiku, o tai atskleidžia aiškią sąsają tarp motinystės ir mažesnių moterų pensijų. Šį skirtumą daugiausia lemia pertraukos darbo karjeroje ir mažesnės viso gyvenimo pajamos. Dabartinės pensijų sistemos ir sutuoktinių finansiniai sprendimai dažnai neatsižvelgia į tai, kad vaikų priežiūros pareigas daugiausia prisiima moterys ir ši atsakomybė tik dar labiau didina ekonominę nelygybę.
Nors vaikų priežiūros laikotarpio įtraukimas į pensijų skaičiavimą padeda sumažinti nelygybę ir iš dalies suteikia teisingumą pensinio amžiaus skaičiavimo aspektu, bet tai neatspindi realios pajamų dinamikos. Tiksliau, pajamų, kurias moterys praranda nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų metu.
Nepamirškime, kad Lietuvoje galioja vaiko priežiūros atostogų išmokų „lubos“, yra nustatyta didžiausia mėnesinė suma, kurią galima gauti kaip vaiko priežiūros išmoką. 2024 m. vaiko priežiūros išmokos „lubosׅ“ nustato, kad išmoka negali būti didesnė nei du šalies vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai, kurie apskaičiuojami pagal gautas pajamas per 12 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių. Tai reiškia, kad jei moters pajamos buvo didelės, išmoka vis tiek neviršys šių lubų.
Kodėl tai svarbu? „Lubos“ reiškia, kad aukštesnes pajamas gaunančios motinos santykinai praranda daugiau pajamų vaiko priežiūros laikotarpiu, o tai daro didesnę įtaką finansiniam stabilumui ir investavimo į ateitį galimybėms. Be to, dėl šios priežasties dažnai nusprendžiama, kad motinai, kurios pajamos mažesnės, „labiau apsimoka“ likti namuose prižiūrėti vaiką, o tai ilgainiui dar labiau prisideda prie pensijų nelygybės.
O jei vaikai gimsta pamečiui ar su nedideliu metų skirtumu? Šis atotrūkis dar labiau gilėja. Dar ryškesnė problema atsiranda siekiant aukštojo mokslo antros ar trečios pakopos studijose ar moteriai vienai auginant vaiką.
Taigi vien tik vaikų priežiūros laikotarpio įtraukimas į pensinio amžiaus skaičiavimą neišsprendžia sisteminių problemų kaip moterų pajamų nelygybė ar darbo užmokesčio atotrūkis, lėtesni pensijų kaupimo tempai ar dalinis įsitraukimas į darbo rinką.
Man taip pat kyla klausimas – o kokia situacija dėl senatvei sukaupto turto? Gal tai, kad moterys gauna mažesnę pensiją, gali atsverti didesnis sukaupto turto kiekis? Tačiau 2023 m. atliktas Gornick ir Sierminskos tyrimas (...) atskleidžia ryškius lyčių skirtumus sukaupto turto ir pajamų atžvilgiu pensinio amžiaus laikotarpiu Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Ispanijoje.
Vidutiniškai moterų sukauptas turtas sudaro tik apie 68 proc. vyrų turto Vokietijoje ir JAV, o Ispanijoje – vos 54 proc. Įvertinus turtą kaip metinių pajamų santykį pensijoje, moterų metinis grynasis turtas sudaro apie 22 proc. pajamų Vokietijoje, apie 50 proc. Ispanijoje ir 45 proc. JAV. Tuo metu vyrų atitinkami rodikliai visose šalyse yra žymiai aukštesni, ypač ryškus skirtumas pastebimas Ispanijoje.
Be to, moterų disponuojamosios namų ūkio pajamos pensinio amžiaus laikotarpiu siekia apie 80–85 proc. tų, kurios būdingos 45–54 metų amžiaus grupei, o vyrų šiek tiek labiau svyruoja: Vokietijoje – apie 83 proc., JAV – apie 76 proc., o Ispanijoje net viršija jaunesnių vyrų pajamas 13 proc.
Apibendrinant galima teigti, kad moterų pajamos ir sukauptas turtas pensinio amžiaus laikotarpiu yra mažesni nei vyrų visose trijose šalyse, o didžiausias skirtumas fiksuojamas Ispanijoje. Nors JAV moterų pensinės pajamos yra aukščiausios absoliučiai, lyčių nelygybė ryški, todėl pensijų nelygybės klausimas išlieka aktualus.
– Ar Lietuvoje galima tikėtis, kad atskirtis sumažės ar išnyks?
– Artimiausiu metu visiškas skirtumo išnykimas yra mažai tikėtinas, tačiau kryptingomis reformomis jį galima mažinti. Tai rodo būtinybę reformuoti pensijų sistemas taip, kad jos pripažintų ir tinkamai kompensuotų vaikų priežiūros funkcijas, finansiškai nebausdamos motinų. Ir kadangi motinystė tampa vienu iš veiksnių, lemiančių pensijų nelygybę, socialinė politika turėtų ne tik skatinti vaikų auginimą, bet ir mažinti ekonominius nuostolius, kuriuos patiria moterys, užtikrinant jų orų ir saugų gyvenimą senatvėje.
Ši pensijų nelygybė ypač jautri skyrybų atveju, o Lietuva vis dar pirmaujanti ES mastu ir pagal skyrybų skaičių. Kaip ši nelygybė sprendžiama kitose šalyse? Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje pensijos laikomos bendru turtu ir gali būti dalijamos skyrybų metu. Pagal Anglijos ir Velso teisę, pensijos yra laikomos santuokiniu turtu, todėl jos gali būti įtrauktos į finansinį susitarimą skyrybų atveju.
Tai taikoma tiek privačioms, tiek profesinėms pensijoms, tačiau valstybės pensijos dalijimas yra ribotas. Valstybinė pensija paprastai nėra dalijama skyrybų metu, bet privačiai sukauptas pensijas liečia keli sprendimai – teismo sprendimu gali būti nustatoma, kad dalis vieno sutuoktinio pensijos turi būti perkelta kitam sutuoktiniui; vienas sutuoktinis išlaiko visą savo pensiją, o kitas gauna kitų turto formų kompensaciją, pavyzdžiui, didesnę dalį bendro turto ar grynųjų pinigų sumą; arba pensijų priskyrimo metu, kai teismas nustato, kad dalis vieno sutuoktinio pensijos bus mokama kitam sutuoktiniui, kai pensija bus išmokama.
– Ar vaiko priežiūros atostogų sistemos keitimas, tobulinimas galėtų padėti mažinti pensijų skirtumą?
– Manau, kad galėtų, tik reikia ilgalaikių sisteminių sprendimų. Mano vertinimu, Lietuvoje yra gan palankios sąlygos auginti vaikus ir skirti laiko tokiam svarbiam ankstyvajam ryšiui su vaiku užmegzti, jį natūraliai maitinti bei ugdyti, todėl realybėje vaiko priežiūros atostogas dažniausiai ir ima moterys, ir tai suprantama.
Tačiau tolygesnis atsakomybių pasidalinimas tarp tėvų, lankstesnės darbo formos ir verslumo galimybės bei geriau kompensuojamas vaiko priežiūros laikotarpis galėtų padėti mažinti ne tik pensijų, bet ir karjeros nelygybes.
– Kokias strategijas turėtų apsvarstyti šeimos?
– Mano patarimas paprastas – reikia kuo anksčiau kalbėtis su partneriu ar sutuoktiniu ne tik apie dabartį, bet ir apie ateitį, taip pat ir apie pensijų kaupimą, dalintis atsakomybėmis, tartis dėl papildomo kaupimo vienas kitam. Taip pat verta pasitarti su finansų patarėju dėl investicijų, papildomų draudimų ar kaupti atskirame fonde.
– Ar turite asmeninį planą, strategiją?
– Kaip tradicinės šeimos žmogus ir trijų vaikų mama pati puikiai patyriau tiek motinystės išmokų „lubas“, tiek situacijas sugrįžtant į darbą ir derinant darbą, studijas ir vaikų auginimą bei atsakomybes šeimoje.
Kadangi pati tik visai neseniai pastebėjau šios problemos mastą, raginu ir kitas moteris atkreipti dėmesį į savo gerovę, nepažeidžiant šeimos interesų. Pati skiriu daug dėmesio savo finansiniam raštingumui ugdyti, gilinuosi į įvairius finansinius instrumentus ir investuoju, aktyviai dirbu ir kaupiu papildomai, tačiau stengiuosi rasti ir darbo bei poilsio pusiausvyrą.
– Kokie ilgalaikiai sprendimai mažinant atskirtį?
– Siekiant sumažinti pensijų nelygybę, mokslininkai siūlo keletą priemonių: didinti moterų finansinį raštingumą, diegiant, kad moterų asmeninė finansinė situacija priklauso nuo jų pačių sprendimų, skatinti aktyvų dalyvavimą pensijų kaupimo ar investavimo procesuose, gerinti prieinamą vaikų priežiūrą ir skatinti tėvystės atostogų pasidalijimą. Taip pat skatinti lanksčias darbo sąlygas ar skirti finansines paskatas nuolatiniam dalyvavimui darbo rinkoje ir pensijų sistemos pritaikymą taip, kad jos teiktų sąžiningas išmokas, mažinančias vaikų priežiūros finansinę naštą moterims.
Kiti mokslininkai teigia, kad vienas svarbiausių politikos tikslų turėtų būti moterų verslumo, ypač skaitmeninio verslumo, ir dalyvavimo darbo rinkoje didinimas, nes tai tiesiogiai lemia jų darbo patirtį ir ilgainiui didesnį sukauptą turtą. Pagrindinė mintis yra paprasta: jei žmogus – ypač moteris – neturi pakankamai pinigų, jokia politika nepaskatins jos įsigyti, investuoti į finansų rinkas ar užsitikrinti alternatyvius finansinius šaltinius senatvėje.
Tačiau jei moterims bus sudarytos galimybės aktyviai dalyvauti darbo rinkoje viso gyvenimo metu, tai skatins jų turto kaupimą ir pagerins jų finansinį pasirengimą pensijai. Be to, pastebėta, kad darbo patirties įtaka turtui yra didesnė vienišoms moterims nei vienišiems vyrams, tai leidžia manyti, jog vyrų atveju egzistuoja ir kiti turtų kaupimo mechanizmai. Visgi matyti, kad moterys vis dar reikšmingai atsilieka nuo vyrų sukauptos darbo patirties atžvilgiu ir tai išlieka esminiu barjeru jų finansinei lygybei ir nepriklausomybei.
Tai rodo, kad socialinė ir ekonominė politika, orientuota į ilgalaikį moterų įtraukimą į darbo rinką bei verslumą, turi potencialą ne tik sumažinti lyčių nelygybę, bet ir sustiprinti visos visuomenės finansinį atsparumą ateityje, tačiau tam reikalingas sisteminis visos verslumo ekosistemos patobulinimas, darant ją labiau įtraukią marginalizuotoms visuomenės grupėms.
Be to, tiek su Vilniaus universiteto EVAF studentais gvildendami socialinės atsakomybės temas ir spręsdami praktinius gyvenimiškus atvejus versle, tiek praeitą mėnesį Kaune KTU organizuodami tarptautinį studentų hakatoną „DEI4SME“ socialinio tvarumo tema, įtraukties, įvairovės ir lygybės tema SVV įmonėse ir spręsdami įvairovės ir įtraukties iššūkius mažose ir vidutinėse įmonėse pastebėjome, kad moterų įtraukimas į darbo rinką prasideda nuo tokių, atrodo, mažų, tačiau esminių dalykų kaip rūpestis darbo ir poilsio pusiausvyra, pagarba asmeniniam ar šeimai skiriamam laikui.
Taigi be finansinių ar radikalių sisteminių pokyčių, reikalingi kultūriniai pokyčiai lyčių vaidmenų suvokime, kurie skatintų geresnį moterų ekonominį dalyvavimą ir pripažintų jų indėlį tiek darbo rinkoje, tiek šeimoje.
