Vokietijos ekonomika susiduria su milžiniškais iššūkiais, todėl artėjant pirmalaikiams Bundestago rinkimams viena kertinių temų yra šalies ir rinkėjų gerovė. Situacija niūri: užsitęsė stagnacija, kai kurios pramonės šakos merdi, prognozės nespinduliuoja optimizmo, naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas priverčia nuolat krūpčioti, o gyventojai piktinasi išaugusiomis kainomis. Nors Vokietija išlieka didžiausia ES ekonomika, jai vis dažniau klijuojama „Europos ligonio“ etiketė. Partijos dalina skambius pažadus, bet, kadangi nauja valdžia bus neišvengiamai koalicinė, pavasarį teks ieškoti kompromisų.
Pensijos, mokesčiai, „Dexit“, premijos
Vasario 23 d. įvyksiančių pirmalaikių Bundestago rinkimų kampanija įsisiūbavusi – plakatuose, ekranuose ir socialinėse medijose partijos varžosi, kas įtaigiau patrauks dėmesį. Dažnai šūkiai sukasi apie piliečių ir šalies gerovę – ekonominės temos labiausiai konkuruoja su migracijos, kurias pakurstė migrantų sukelti išpuoliai, bei karo temomis. Bendros visų partijų ekonominės temos yra kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, biurokratijos mažinimas ir investicijų skatinimas, nors požiūriai į finansavimą ir skolų stabdį skiriasi. Nepaisant skirtingų požiūrių, akivaizdu, kad dauguma partijų nori įtikti didžiausiai rinkėjų grupei – žada stabilizuoti arba padidinti pensijas. Visuomeninio transliuotojo ZDF duomenimis, 83 mln. gyventojų šalyje teisę balsuoti turi 60 mln., o net 42 proc. jų yra perkopę 60 metų ribą. Federalinės darbo ministerijos duomenimis vidutinė pensija šalyje po mažiausiai 45 metų draudimo stažo 2024 m. siekė 1543 Eur į rankas.
Apklausose pirmaujanti, apie 30 proc. rinkėjų balsų gausianti šiuo metu opozicinė krikščionių demokratų sąjunga CDU / CSU veržiasi į rinkimus su šūkiu „Vėl pirmyn“ ir žada ekonomiką padaryti stiprią ir konkurencingą. Kanclerio portfelį jau besimatuojantis Friedrichas Merzas rinkėjų palankumo siekia skubos darbų sąrašu. Tarp jų pirmu numeriu rikiuojasi siekis visiems atpiginti elektrą, bent penkiais centais už kilovatvalandę sumažinant elektros energijos mokestį ir mokesčius už elektros tinklus. Iš karto po rinkimų taip pat žada sumažinti PVM maistui viešojo maitinimo įstaigose iki septynių proc. Tarp skubių sprendimų – ir noras sugrąžinti žemės ūkio paskirties dyzelino grąžinamąją išmoką. Taip pat žadama retinti socialinės paramos gavėjų gretas ir įvesti lankstesnes darbo sąlygas, kad žmonės rinktųsi ne socialines pašalpas, o vėl apsimokėtų dirbti.
Antroje vietoje pagal rinkėjų simpatijas – apie 20 proc. apklaustųjų balsų gaunanti opozicinė radikali dešinioji „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) skelbia, kad atėjo „Metas gerovei“ ir vilioja radikaliais siūlymais: siekia „Dexit“ – Vokietijos išstojimo iš ES, euro atsisakymo ir grįžimo prie Vokietijos markės. Partija taip pat žada grąžinti Vokietijai automobilių tautos įvaizdį. AfD nori grįžimo prie atominės energetikos, kritiškai žiūri į atsinaujinančių šaltinių energetiką, partijos kandidatė į kanclerio postą Alice Weidel nuolat šaukia, kad atėjusi į valdžią išjungs „šlykščius gėdos malūnus“, turėdama omenyje vėjo energetikos parkus.
Valdančioji socialdemokratų partija (SPD), kuriai prognozuojama apie 16 proc. rinkėjų balsų, žada „Daugiau Tau. Geriau Vokietijai“ ir „Augimą per investicijas“. Kancleris Olafas Scholzas siekia išlikti poste ir siūlo įsteigti pagal skolos stabdžio taisykles veikiantį 100 milijardų eurų Vokietijos fondą, kuriame būtų telkiamos viešojo ir privataus kapitalo investicijos į tokias sritis kaip elektros, šilumos, vandenilio tinklai, elektroninio įkrovimo stotys ir būsto statyba. Taip pat siūloma premija „Made in Germany / Pagaminta Vokietijoje“, kuri būtų teikiama įmonėms, kurios nutaria investuoti šalies viduje. Pažade „Daugiau Tau“ greta pensijų dėstomi ketinimai didinti minimalų valandinį uždarbį iki 15 Eur, mažinti PVM nuo 7 iki 5 proc. svarbiausiems maisto produktams ir kt.
Žalieji „Grüne“, kuriems apklausos žada apie 14 proc. rinkėjų palaikymą, savo rinkimų programa „Augti kartu“ šįkart skiria mažiau dėmesio klimato problemoms ir pirmenybę teikia ekonominei politikai. Žalumo išlieka tiek, kad, pavyzdžiui, orientuojamasi į tvarią ekonomikos politiką su investicijų premijomis klimatui draugiškoms įmonėms. Taip pat raginama nustatyti priemokas už elektromobilių ir saulės baterijų įsigijimą.
5 proc. barjero neįveikti ir į Bundestagą nepatekti rizikuojantys liberalai FDP eina su šūkiu „Viską galima pakeisti“. Tiesa yra ta, kad būdami valdančiojoje Šviesoforo koalicijoje kartu su socdemais ir žaliaisiais liberalai nebuvo patenkinti savo tikslų įgyvendinimu. Pradžioje Pažangos koalicija tituluotos trijulės santykiai buvo visą laiką įtempti, o likus maždaug metams iki kadencijos pabaigos koalicija subyrėjo ir teko skelbti pirmalaikius rinkimus. Dabar liberalai kaltina buvusius politinius bendražygius ir ateityje norėtų kartu dirbti su bent jau ekonomikos srityje artimesniais konservatoriais. FDP laikosi įsikibusi skolų stabdžio, bet nori aukščiau pakelti didžiausio mokesčių tarifo kartelę, panaikinti solidarumo mokestį, pasisako už pelno mokesčio sumažinimą.
Taip pat dėl išlikimo Bundestage kovojantys kairieji „die Linke“ reikalauja socialinio teisingumo ir keturių dienų darbo savaitės. Nuo jų atskilęs Sahros Wagenknecht aljansas, kuris sėkmingai pasirodė rytinių žemių parlamentų rinkimuose, tačiau dabar apklausos rodo smukusį jų populiarumą ir palaikymą žemiau 5 proc. kartelės, atstovauja kairiųjų ekonominių idėjų ir konservatyvios visuomenės politikos mišiniui.
„Visos didžiosios partijos duoda pažadus, kurių neįmanoma ištesėti. Ypač demografijos klausimas nėra sprendžiamas tvariai. Ateityje teks koreguoti sveikatos ir pensijų draudimo išmokų pažadus, nes socialinio draudimo įmokos jau dabar yra didelės ir tikėtina, kad be korekcijų jos toliau didės, – LRT.lt sako Halės Leibnizo ekonominių tyrimų instituto (IWH) viceprezidentas ir Konjunktūros skyriaus vadovas Oliveris Holtemölleris. Jo nuomone, būsimoji naujoji vyriausybė pirmiausia turėtų sutelkti dėmesį į problemines demografijos ir energetikos pertvarkos sritis, nes nors Šviesoforo koalicinė vyriausybė išvedė Vokietijos ekonomiką iš dujų krizės, visgi energetikos pertvarka turi didelių trūkumų.
Stagnacija, Donaldas Trumpas, Kinija
Apie būtinybę pakurstyti ekonomikos augimą kalba visos partijos ne veltui – naujausios garsių ekonomikos institutų prognozės po dvejų metų stagnacijos piešia ir šių metų niūrią perspektyvą.
Vokietijos ekonomikos institutas (IW) Kelne 2025 metams prognozuoja minimalų 0,1 proc. augimą, nes labai kenčiant pramonei ir didėjant nedarbui šalies ūkis neišbris iš krizės, kurioje atsidūrė ir dėl per didelių išlaidų, politinės netvarkos bei daugybės neaiškumų. Pramonės asociacija BDI net numato tolesnį ekonomikos susitraukimą (-0,1 proc.) ir reikalauja esminių permainų iš politikos. „Vokietija tampa vis mažiau konkurencinga kaip verslo vieta. Tai ypač paveikė pramonę – jos gamybos apimtys šiuo metu yra gerokai mažesnės nei prieš penkerius metus, o pastaruoju metu šis nuosmukis netgi paspartėjo. Kita federalinė vyriausybė turi pakeisti šią tendenciją. Pavieniai pataisymai ir patobulinimai nebeatitinka padėties rimtumo, vietoj to politika turi būti orientuota į augimo stiprinimą. Tikslas – užtikrinti pramoninę bazę ir išlaisvinti inovacijas. Jei tai pavyks, Vokietija gali išlikti pirmaujančia ekonomine valstybe, o pramonė ir ateityje prisidės prie gerovės ir socialinės sanglaudos. Tam reikia ne ko kito, o ryžtingos naujos augimo darbotvarkės. Laikas veikti yra vėliausiai dabar“, – viešai skelbia BDI ir rikiuoja reikalavimus: gerinti investicinę aplinką, modernizuoti valstybės aparatą, skatinti inovacijas, stiprinti tarptautinį vaidmenį.
IWH pažvelgė dar toliau ir pateikė vidutinės trukmės prognozę. Vokietijos ekonomikos gamybos potencialas iki 2029 m. vidutiniškai augs tik 0,3 proc. per metus, t. y. gerokai lėčiau nei ankstesniais metais. Taip yra dėl ne tokios palankios visų trijų veiksnių – darbo apimties, kapitalo atsargų ir bendrojo gamybos našumo – raidos. Institutas taip pat prognozuoja, kad iki 2045 m. nepavyks pasiekti ir užsibrėžto klimato neutralumo tikslo.
Šios prognozės verčia vis dažniau kalbėti apie baimę, kad Vokietija vėl gali tapti „Europos ligoniu“. Nuolatinio silpnumo priežastys yra įvairios: aukštos energijos kainos slegia pramonę, biurokratija ir reguliavimai stabdo investicijas, geopolitinis neapibrėžtumas kenkia užsienio prekybai, demografiniai pokyčiai didina kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir t. t. Visgi IWH viceprezidentas O. Holtemölleris sako, kad nors Vokietija akivaizdžiai susiduria su struktūrinėmis problemomis, vis dažniau šaliai klijuojama „Europos ligonio“ etiketė nėra tiksli, nes Europoje tokių ligonių yra daugiau, tad Vokietijos nederėtų išskirti.
Sausio 29 d. Vokietijoje buvo minima Ekonominio perspėjimo diena, kai visoje šalyje protestavo daugiau kaip 140 asociacijų ir daugiau kaip 200 įmonių, buvo rengiami mitingai ir įvairios kampanijos, reikalavę ekonominių permainų. „Vokietijos įmonės dejuoja dėl Berlyno ir Briuselio reguliavimo beprotybės, aukštų mokesčių ir energijos kainų bei griūvančios infrastruktūros. Nusivylimas toks didelis, kad verslo bendruomenė dabar išeina į gatves ir rengia demonstracijas, kurios anksčiau buvo būdingos tik profesinėms sąjungoms. Dėl šios nelaimės kalta ne tik nesėkminga Šviesoforo koalicija. Ankstesnės juodai raudona ir juodai geltona koalicijos taip pat nepaisė skubiai reikalingų struktūrinių reformų, pasikliaudamos solidžiais augimo tempais, pigia energija iš Rusijos ir MVĮ sektoriaus „Paslėptų čempionų“ veiklos rezultatais, ir taip Vokietija miegamajame vagone nuvažiavo į krizę“, – rašo verslo dienraštis iš Diuseldorfo „Handelsblatt“.
Be kita ko svarbus yra ir Vokietijos ekonominis svoris pasaulyje, o jam įtaką daro kiti įtakingi žaidėjai. Naujojo JAV prezidento D. Trumpo sprendimai ir ekonominė raida Kinijoje kelia papildomą neapibrėžtumą. Baiminamasi naujų prekybos konfliktų su JAV, o Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimas galėtų neigiamai paveikti Vokietijos eksporto ekonomiką.
„Naujosios JAV vyriausybės ekonominė politika kelia riziką Vokietijos ekonomikai tiek dėl muitų, kurie gali paveikti eksportą į JAV, tiek dėl sąlygų įmonių investicijoms“, – sako ir ekonomistas O. Holtemölleris.
Štutgarto žiniasklaidos priemonė „Stuttgarter Nachrichten“ rašo: „Tai, kad šalis sunkiai brenda iš ekonominės krizės, kenkia jos tarptautiniam svoriui. Juo labiau kad šalis pirmiausia turi įrodyti, ar ji gali suvaldyti perėjimą prie klimato kaitai neutralios ekonomikos taip, kad išlaikytų stiprią pramoninę bazę. Ekonominė sėkmė yra būtina tam, kad ateityje JAV ir Kinija rimtai vertintų Vokietiją.“
Rūpi asmeninė kišenė
Visgi šalies ekonomikos karščiavimo temperatūrą rinkėjai labiausiai matuoja savo kailiu. Tiksliau – pinigine ir darbo vietos saugumu. „Vyrauja depresijos ir pralaimėjimo nuotaikos. Įmonės mažina investicijas ir įdarbinimą. Darbuotojų skaičiaus mažinimas ir nedarbas vėl tapo aktualūs. Netikrumas ir neužtikrintumas – tai ateities perspektyvos“, – situaciją apibūdina savaitraštis „Spiegel“.
Jau kurį laiką kasdienės žinių laidos vis dažniau praneša apie protestus dėl naikinamų darbo vietų. Pastaraisiais metais daug didelių Vokietijos įmonių, pavyzdžiui, iš automobilių ir chemijos pramonės (VW, Ford, Continental, Schaeffler, Bosch, BASF, Thyssenkrup), sumažino darbo vietų skaičių arba uždarė gamyklas. Struktūriniai pokyčiai pagrindinėse pramonės šakose, tokiose kaip automobilių ir chemijos pramonė, lemia darbo vietų praradimą. Kelno IW prognozuoja tolesnį nedarbo augimą 2025 metais. Tuo pačiu metu dėl demografinių pokyčių didėja kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Ši paradoksali situacija reikalauja tikslinių priemonių darbuotojų kvalifikacijai kelti ir perkvalifikuoti.
O. Holtemölleris irgi pastebi, kad darbo vietos bus prarastos: „Tačiau Vokietijoje net nepakaktų žmogiškųjų išteklių visoms esamoms darbo vietoms išlaikyti, nes daugiau žmonių išeina į pensiją dėl amžiaus, nei prisijungia prie darbo jėgos. Gerai kvalifikuoti ir mobilūs darbuotojai ir toliau turi labai geras galimybes darbo rinkoje.“
Rinkimų kampanija yra nukreipta ir į žmonėms aiškiai apčiuopiamas temas – minimali alga, mokesčiai, PVM, nes apklausos rodo, kad anksčiau infliacijos užaugintos ir nemažėjančios kainos kelia žmonėms nerimą. Nepaisant augančių realių pajamų ir mažėjančių palūkanų normų, vartotojai yra santūrūs vartojimo atžvilgiu. Nuolatinis ekonominis neapibrėžtumas slopina pirkimo nuotaikas, o juk privataus vartojimo atsigavimas laikomas vienu iš svarbių raktų bendram ekonomikos atgaivinimui.
„Privatūs namų ūkiai stabdo pirkimus, nors jų pajamos pastaruoju metu vėl realiai padidėjo. Taigi jie daugiau taupo. Viena iš priežasčių gali būti netikrumas dėl ateities įvykių. Kita federalinė vyriausybė turėtų suteikti šiek tiek daugiau saugumo jausmo“, – sako IWH ekonomistas.
Vokietijoje keliamas ir savikritiškas klausimas – ar vokiečiai ne per daug skundžiasi, nors gyvena palyginti gerai? Į tai O. Holtemölleris atsako: „Nerimas yra pagrįstas. Tačiau bambėjimas nepadeda. Kita vyriausybė turėtų tobulinti ekonominės politikos sistemą ir daugiau dėmesio skirti decentralizuotiems sprendimams bei rinkos prisitaikymo procesams. Tuomet vartotojai ir įmonės taip pat turėtų atgauti daugiau pasitikėjimo.“
