Lietuvoje vis labiau auga migrantų skaičius, todėl imamasi veiksmų, galinčių riboti migraciją ir kartu grėsmes, kurių gali kilti. Apie migracijos naudą ir problemas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė ir Liberalų sąjūdžio atstovas, Seimo narys Simonas Gentvilas.
– Trečiadienį paskelbti Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad nuo 2022 metų įsidarbinusių baltarusių skaičius Lietuvoje padidėjo beveik 4 kartus. Kaip vertinate šią tendenciją?
I. Ruginienė: Ne tik baltarusių, bet ir kitų tautybių – lygiai taip pat ukrainiečių turime nemažai, tai susiję, matyt, su karu, turime ir iš Centrinės Azijos. Labai didėja skaičiai net iš tokių šalių kaip Indija, Filipinai, įvairių Afrikos šalių. Taip, užsieniečiai atvyksta ir tai, matyt, daugiausia lėmė tai, kad iki šių metų sausio 1 dienos buvo galima neribotai darbo migrantų atsivežti į Lietuvą.
– Taip, dabar yra limitas iki 40 tūkst., šiemet tam numatyta 25 tūkst. riba. Pernai keliančiais grėsmę, kodėl aš išskyriau baltarusius, Lietuvos saugumui pripažinta per 700 užsieniečių, didžioji dalis – 600 – Baltarusijos piliečiai. Jūs gaunate ne tik viešą informaciją, gaunate, aišku, ir neviešą informaciją, kokių grėsmių yra tarp atvykstančiųjų?
I. Ruginienė: Yra grėsmių, tai susiję su geopolitine padėtimi. Tie mūsų sprendimai, galbūt šiek tiek ir griežtesni, nulemti labai daug aspektų. Vienas iš aspektų ir yra saugumo, tai mums iš tikrųjų labai rūpi. Mūsų specialiosios tarnybos jau seniai, daug metų signalizavo, kad neribotas darbuotojų atsivežimas turi būti ribojamas tik dėl to, kad tarnybos turi ribotą galimybę patikrinti žmones. Tą mes ir matome, jeigu būtų didesni pajėgumai specialiųjų tarnybų, tai galbūt tie skaičiai būtų dar liūdnesni.
– Dar daugiau būtų nustatyta keliančiais grėsmę?
I. Ruginienė: Greičiausiai, kad taip. Čia yra maksimaliai, kiek gali, pajėgia pasižiūrėti, patikrinti tarnybos ir jau ne vienoje diskusijoje daug metų mes apie tai diskutuojame, kad riboti migraciją reikia, mes nekalbame apie uždarytas sienas, nes žmonių judėjimas turi būti, bet kontroliuojamos migracijos politika turėtų būti
– Pone Gentvilai, šiuo metu Lietuvoje iš viso dirba 140 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, jų per metus padaugėjo 7 proc., mes matome nuolat augančią kreivę. Seime šią kadenciją yra suburta parlamentarų grupė prieš masinę emigraciją ir joje yra visų frakcijų atstovų, išskyrus liberalus. Kodėl jūs nepriklausote šitai grupei?
S. Gentvilas: Nes migracija normalus gerovės valstybės dalykas. Kas dešimta darbo vieta Lietuvoje yra trečiųjų šalių piliečių, dirbančiųjų todėl, kad Lietuvoje pradeda trūkti darbuotojų, Lietuvoje nedarbas siekia 6 proc. Mums reikia jaunų, talentingų žmonių ir Lietuva pagaliau pastaruosius 5-erius metus tapo smegenų pritraukimo šalimi, o ne smegenų nutekėjimo, Lietuva atsigauna.
Lietuva auga, palyginti su Estijos, Latvijos ekonomikomis dėl to, kad Lietuva turi valdomą, korektišką migracijos politiką. Neturėjome jokio didelio ažiotažo, neturime po gatves vaikščiojančių neteisėtų migrantų. Visi, kurie atvažiuoja, dirba, pusė iš jų dirba logistikos sektoriuje – 60–70 tūkst. Čia neturime didelių problemų, kaip tik mes turime papildytą „Sodrą“, turime paslaugų sektorių, kuris gyvuoja, turime darbdavių ir pramonės statybų sektorių, kuris turi darbuotojų. Viso to Lietuvai reikia tam, kad augtų ir Lietuvoje nereikėtų vėlinti pensinio amžiaus, mažinti socialinių išmokų dėl to, kad šitie žmonės atvažiuoja čia dirbti ir mokėti mokesčius.
– Taip kalba ir verslas, nes ekonomikai augant kasmet reikia iki 50 tūkst. skirtingos kvalifikacijos darbuotojų ir, pasak verslininkų, ko nepaprašysi Užimtumo tarnybos, kiek dabar pas mus nedarbas? Per 8 proc.
S. Gentvilas: 140 tūkst. ilgalaikių bedarbių.
– Tiek, kiek turime dirbančių užsieniečių iš trečiųjų šalių, toks yra nedarbas.
S. Gentvilas: Ilgalaikių bedarbių. Tie, kurie ilgai jau neturi darbo.
– Ir ko nepaprašysi iš Užimtumo tarnybos, to negausi. Ponia Ruginiene, lieka imigrantai ir verslas tuo naudojasi.
I. Ruginienė: Atskirkime du dalykus. Jeigu mes kalbame apie protus ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus, tai netgi jokių minčių stabdyti šituos srautus nėra. Manau, kad mes tikrai kaip Lietuva turime didžiuotis, kad pritraukiame aukščiausios kvalifikacijos žmonių, kurie gali čia dirbti. Bet iš esmės, kai mes kalbame apie darbo migrantus, mes kalbame apie žemos pridėtinės vertės arba žemos kvalifikacijos žmones, jų yra didžiausia masė. Kur atvažiuoja mūsų migrantai dirbti – tai yra statybos, transportas, tam tikros pramonės įmonės, kuriose dirba žemiausiose pozicijose šitie žmonės.
Kai mes kalbame apie žemos kvalifikacijos, tai tada ir kitos visiškai istorijos. Tada mes turime ir istorijų, kad nebūtinai yra mokami mokesčiai, kalbame ir apie platformas, kurias turėjome, kai migrantai užsiregistruoja platformose, išvažiuoja į užsienį ir palieka nemokėtus mokesčius. Tų istorijų yra įvairių, bet galiu pasidžiaugti, kad ir judėjimas tarp Europos Sąjungos šalių pagaliau atsigauna ir mes turime nemažai darbuotojų, kurie juda pačios Europos Sąjungos viduje. Man atrodo, kad tą mes ir turėtume skatinti, gerindami darbo sąlygas ir didindami atlyginimą. Jeigu mes būsime patrauklūs savo darbo vietomis, tai ir iš Europos Sąjungos kitų šalių irgi atvažiuos pas mus dirbti ir užpildys trūkumą, kurį turime.
Daugiausia diskusijų juk vyksta apie tai, kad iš trečiųjų šalių turi pigi darbo jėga atvažiuoti į Lietuvą ir užkamšyti tas skyles. Tai ką pigi darbo jėga daro? Pigi darbo jėga stabdo darbo vietų standartų gerėjimą ir darbo užmokesčio augimą.
– Ponas S. Gentvilas nesutinka, purto galvą.
S. Gentvilas: Žiūrėkite, visoje Europoje trūksta pusės milijono vairuotojų ir jiems mokamas 2 tūkst. eurų į rankas atlyginimas. Čia nėra kažkokie blogi standartai, jie Europos Sąjungos mastu reguliuojami. Tai 95 proc. Lietuvos vežėjų įmonių, tokių kaip „Girteka“ ir kitų, yra tų pačių baltarusių, užsieniečių, kurie Lietuvos „Sodrai“ kiekvieną mėnesį perveda savo atlyginimus. Man atrodo, kad Lietuvos logistikos sektorius Europos Sąjungoje yra jau pripažintas vienu lyderių ir dabar sakyti, kad kažkaip išnaudojami tie užsieniečiai, jie čia mokesčių nemoka... Mes galime šnekėti apie kažkokius kraštutinumus, bet iš principo 90 proc. šitų žmonių dirba ekonomikoje, jie moka Lietuvoje mokesčius, dalis jų nori ir išmokti lietuvių kalbą ir mums reikia stengtis, kad nebūtų šitų 10 procentų kraštutinių ir išnaudojamų.
– Tai juos reikia tiesiog atrinkti, tą jūs turite galvoje?
S. Gentvilas: Labiau turiu omeny, kad dažnai imigrantas yra silpnesnė pusė, palyginti su darbdaviu, ir gali patekti į nekontraktuotą darbą, gali būti kažkokio išnaudojimo atvejų, darbo sąlygų nežinojimo. Tos istorijos atsikartoja visose šalyse, todėl mes turime į tuos migrantus žiūrėti, kad jie žinotų savo teises ir galėtų kreiptis į Lietuvos institucijas.
– Prašau, ponia Ruginiene.
I. Ruginienė: Problemos yra daug gilesnės ir, be abejo, dalis, matyt, tų vairuotojų, kurie dirba transporto sektoriuje, tikrai tikiu, kad dirba, moka mokesčius ir galbūt viskas gerai. Pirmiausia turime pabrėžti faktą, kad jie čia neužsilieka, jie išsivažinėja po visą Europą, bastosi ir dirba. Mes turime ir nemažai tokių atvejų, čia tokia stilistika transporto sektoriaus, kalbėdami apie 2 tūkst. į rankas, tie žmonės uždirba atlyginimą kadencijose, bet tarp kadencijų turi nemokamų atostogų gana ilgus periodus. Įsivaizduokite, migrantas atvažiavęs, gavęs atlyginimą, išsiunčia jį šeimai, tada gauna neribotas atostogas, kartais migrantas net nežino, kiek tos nemokamos atostogos tęsiasi. Staiga mes susiduriame su tokiomis istorijomis, kad migrantas neturi pinigų ir neturi iš ko išgyventi, kaip pralaukti tuos nemokamus periodus. Tai tokių situacijų tikrai neturėtų būti. Kol nesusitvarkys šitos problemos, negalime tiesiog atidaryti duris ir sakyti, kad prašau, mums viskas gerai ir mes toliau leidžiame tokioms situacijoms susidaryti.
– Dar apie darbo vietas, nesena Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apklausa parodė, kad daugėja manančių, kad imigrantai atima darbo vietas iš dirbančių čia, Lietuvoje. Taip galvoja beveik pusė apklaustųjų ir tas skaičius didėja. Pone Gentvilai?
S. Gentvilas: Vilniaus troleibusais ir autobusais važinėja jau iš Indijos pasikviesti darbuotojai. Jie gauna, yra net skelbimai, 1200–1400 eurų į rankas. Užimtumo tarnyboje yra registruota ilgalaikių bedarbių beveik 150 tūkst. Lietuvoje nedarbo lygis yra normalus – 6–7 proc. Iš esmės mes neturime didelio nedarbo. Darbo vietų užsieniečiai neužima, jie leidžia Lietuvoje kurti paslaugų sektorių ir restoranuose, statybų sektoriuje. Autobusai neišvažiuotų į darbą, restoranai netiektų patiekalų, jeigu jų nebūtų.
– Ministre, ko iš esmės mes norime, ko nori Vyriausybė? Ar norima pritraukti užsieniečių, kurių srautai ir taip didėja, į Lietuvą tik trumpam padirbėti autobusų ar kitų transporto priemonių vairuotojais, ar juos integruoti į ekonominį, socialinį gyvenimą, kad jie čia ir pasiliktų?
I. Ruginienė: Pirmiausia du dalykai. Tai pirma, visiškas prioritetas – aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kurių iš tikrųjų gana sudėtinga paruošti Lietuvos viduje ir mielai, jeigu atvažiuoja tokie žmonės dirbti, jų ir atlyginimas yra aukštesnės vertės, tie mokesčiai visai kitokio dydžio. Antras dalykas – pigi darbo jėga. Kodėl mes sakome, kad turi būti kontroliuojama migracija – mes turime žinoti, kai žmogus įvažiavo į Lietuvą, kur jis dirba, kur jis juda.
– Ar turime tą tikslų paveikslą? Turime daugiau negu 210 tūkst. žmonių.
I. Ruginienė: To tikslaus paveikslo beveik neturime ir neturime tos vieningos informacinės bazės, kur tie duomenys galėtų susižaisti. Antras dalykas, mes vis mažiau ir mažiau kalbame apie integracijos procesus. Be abejo, mūsų didžiausias, matyt, prioritetas būtų, kad žmogus atvažiuotų ilgesniam laikui, normaliai mokėtų mokesčius, ne taip kad šiek tiek padirbėjęs išvažiuotų ir pamirštų sumokėti ir galbūt negrįžtų. Tokie neduoda pridėtinės vertės, o reikia, kad ateitų, integruotųsi, mokytųsi, kaip ir Seimo narys sako, mokytųsi lietuvių kalbos ir pritaptų prie mūsų visuomenės. Bet koks žmogus, atvažiavęs gyventi ir dirbti mūsų šalyje, turi žinoti mūsų santvarką ir perimti demokratines vertybes, bet ne diegti savas.
