Naujos kadencijos Seimo nariai uždirbs daug daugiau nei įprastai – atlyginimai didės dvigubai. Tačiau svarstyta, kad atlyginimo didinimas galėjo būti ir per staigus.
Kaip LRT.lt informavo Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė, nauji Seimo narių pareiginių algų koeficientai įtvirtinti įstatyme.
„Valstybės politikų darbo užmokestis (pareiginė alga) apskaičiuojamas šio įstatymo priede atitinkamą valstybės politikui nustatytą pareiginės algos koeficientą padauginus iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio 1785,4 euro. Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą nebebus mokamas“, – sakė ji.
Taigi, preliminariai eilinio Seimo nario (neužimančio pareigų) darbo užmokestis į rankas didės nuo 2 183,08 eurų į rankas (3 608,40 euro prieš mokesčius) iki 3 780,59 euro (6 248,90 euro prieš mokesčius).
Seimo pirmininko alga augs nuo 2 903,27 euro (4 798,80 euro prieš mokesčius) iki 5 292,82 euro (8 748,46 euro prieš mokesčius).
Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas iki šiol prieš mokesčius uždirbdavo 4 315,20 euro, į rankas – 2 610,70 euro. Nuo naujos kadencijos alga didėja iki 7 677,22 euro prieš mokesčius, o į rankas – 4 644,72 euro.
Seimo komitetų pirmininkai iki šiol gaudavo 4 036,20 euro algą prieš mokesčius, o į rankas – 2 441,9 euro. Naujos kadencijos pirmininkai sulauks 7 141,6 euro prieš mokesčius, o po jų – 4 320,67 euro.
Seimo frakcijų seniūnų algos priklausys nuo frakcijų dydžio. Tų, kurių frakcijos narių skaičius siekia nuo 7 iki 10, uždirbs 6 605,98 euro prieš mokesčius (į rankas – 3 996,62 euro).
Algos dydis taip pat skiriasi, jei frakcijos narių skaičius didėja, pavyzdžiui, nuo 11 iki 20, nuo 21 iki 40, nuo 40.
Taigi frakcijos seniūnas, kurio frakcijos narių skaičius siekia nuo 40, iki šiol uždirbdavo 4 073,40 euro prieš mokesčius, į rankas – 2 464,41 euro. Nuo naujos kadencijos tokios frakcijos seniūno atlygis prieš mokesčius sieks 7 141,6 euro arba 4 320,67 euro į rankas.
Atlyginimas galėjo būti didintas tik 50 proc.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Lukas Savickas teigė, jog palankiai žiūri į situaciją, jog naujos kadencijos Seimo narių algos didėja.
„Dalyvauti politikoje atlyginimas neturėtų būti priežastis, nes darbe stengiamasi siekti realių pokyčių. (...) Tam, kad politikoje būtų kuo daugiau žmonių, kurie ne tik geba pažadėti, bet ir įgyvendinti, padaryti be klaidų, tvariai, reikia, kad politikoje galėtų dalyvauti kuo daugiau savo sričių profesionalų. Seimo narių atlyginimai daug metų buvo neperžiūrėti ir nebeatitiko lygmens, kurį norėtume [pasiekti], kad pritrauktume profesionalų. Susiejimas su rinkos situacija buvo logiškas“, – sakė jis.
Anot parlamentaro, atlyginimas neturėtų tapti pagrindiniu motyvuojančiuoju faktoriumi.
„Tačiau turėtų užtikrinti [tinkamą algą], kad skirtingų sričių profesionalai priimtų tokį sprendimą [eiti į politiką], kuris ir šeimoje būna ne visuomet šiltai pasitinkamas, nes tai turi neigiamą pusę dėl viešumo ir iš to plaukiančių pasekmių. Natūraliai atlyginimas neturėtų lobinti daugelio sričių profesionalų dėl finansinės padėties ir kartu netapti pagrindiniu tikslu, dėl ko įsitraukiama į politiką“, – teigė L. Savickas.
Jis vylėsi, kad rastas sprendimas dėl algų juda subalansuota kryptimi.
„Po to labai svarbu susieti tai su ekonominiais rodikliais, panašiai kaip esame padarę su minimaliu darbo užmokesčiu, kuris pagal infliaciją ir ekonominius rodiklius būtų automatiškai koreguojamas ir nediskutuotume dėl kėlimo ar peržiūrėjimo, tai turėtų atitikti kintančią ekonominę situaciją. Tai tada nebūtų politikų sprendimų reikšmingas objektas“, – minėjo pašnekovas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma sakė, kad buvo persistengta dėl didinamo atlyginimo.
„Mano supratimu, reikėjo kelti mažiau, nes vis kai pasižiūri į kitų Europos demokratinių šalių parlamentų atlyginimus, Lietuvos parlamentarų atlyginimas santykiu su šalies vidurkiu bus vienas iš aukštesnių. Man atrodo, reikia žiūrėti, kaip išspręsta kitose šalyse. Seimo nariai yra tokioje privilegijuotoje padėtyje – jie ne tiesiogiai sau, o būsimai kadencijai gali nuspręsti atlyginimų [dydį]“, – LRT.lt sakė jis.
Jo nuomone, būtų užtekę didinti Seimo narių atlyginimą 50 proc.
„Tada gal būčiau galėjęs balsuoti teigiamai. (...) Bet jei pradėsime bandyti pritraukti žmonių į parlamentą konkuruodami su aukščiausiai apmokamais profesionalais privačiame sektoriuje, tai čia prireiks labai didelių biudžetinių resursų“, – teigė J. Razma.
Anot parlamentaro, būtų negerai, jeigu į Seimą pradėtų veržtis kandidatai tik dėl atlyginimo.
„Manau, čia turi būti ir tam tikro idealizmo proporcija, kad ne vien atlyginimas lemtų tokį žmogaus nusiteikimą – eiti į parlamentą. Siekis pasitarnauti visuomenei, nors ir atlyginimas gal ir į kukliąją pusę eitų. (...) Nemanau, kad rasite, kas galėtų skųstis dabar nustatytu atlygiu“, – komentavo Seimo narys.
Svarbu žvelgti ir į valstybinį sektorių
Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas LRT.lt teigė, kad Seimo narių sprendimą dvigubai didinti algas vertina ir teigiamai, ir neigiamai.
„Sutikčiau, kad atlyginimus apskritai viešajame sektoriuje reikia kelti, nes jie turi iš esmės judėti iš dalies kartu su infliacija. Jeigu privatus sektorius kelia algas, kodėl neturi kelti viešasis sektorius? Aš manau, kad jei žiūrėtume iš socialinės, perkamosios galios spaudimo pusių, faktas, kad atlyginimus reikia didinti. Klausimas, ar du kartus iš karto didesni atlyginimai nėra pernelyg agresyvus padidinimas“, – svarstė jis.
Anot eksperto, algas reikėjo didinti prieš infliacinį šoką. Visgi jis svarstė, kad valstybė gali sau leisti dvigubai didinti atlyginimą Seimo nariams.
„Biudžeto finansavimo problemų kol kas nėra, manau, kad natūralu, jog, augant ekonomikai ir darbo užmokesčiui valstybėje, Seimo narių atlyginimai turi didėti“, – komentavo A. Izgorodinas.
Jo nuomone, didinant atlyginimą reikėtų žiūrėti ne tik į Seimo narius, bet ir apskritai į valstybinį sektorių.
„Aš sutikčiau, kad jame atlyginimai yra per maži, bet taip pat manau, kad valstybinis sektorius yra neefektyvus. Būtų galima galvoti apie valstybinio sektoriaus efektyvumo didinimą, bet paraleliai didinti atlyginimus tiems darbuotojams, kurie padaro daugiausia darbo ir duoda pridėtinę vertę. Apskritai valstybinis sektorius ilgainiui turi tapti kaip privatus – kiekvienam darbuotojui turi būti iškelti labai aiškūs KPI (angl. key performance indicator, pagrindiniai veiklos rodikliai – LRT.lt)“, – sakė ekonomistas.
Pasak pašnekovo, tokiu atveju turėtų būti taikomas bazinis atlyginimas ir bonusų sistema.
„Dauguma atvejų nesunku pamatuoti valstybės tarnautojų rezultatus, nes jie atlieka tokį patį darbą kaip ir privatus sektorius. Jeigu privačiame sektoriuje įmanoma pamatuoti rezultatus, aš esu tikras, kad ir valstybiniame galima padaryti tą patį. Dabar dažnu atveju valstybiniame sektoriuje atlyginimai nėra pririšti prie rezultato“, – teigė A. Izgorodinas.
