Artėjant Seimo rinkimams, politikai nenoriai kalba apie galimus mokesčių pokyčius naujoje kadencijoje. Nuo „valstiečių“ iki Laisvės partijos – politikai tikina nepalaikysiantys idėjų didinti mokesčius. Atsiranda ir siūlymų mokesčius mažinti.
Politiniai ciklai sukasi, valdžios keičiasi, bet viena tema tarsi iškalta akmenyje – mokesčiai. Kuriuos didinti, o kieno apmokestinimą mažinti? Atlikti tik kosmetinius pataisymus ar reformuoti visą sistemą? Savą viziją turi kiekviena politinė jėga.
Kaip gerinti šalies konkurencingumą ir mokestinę aplinką su parlamentinių partijų atstovais debatus surengė Investuotojų forumas. Pasak jo vadovės, vienas svarbiausių uždavinių dabar – pritraukti talentus. Tam esą būtina keisti daugiau uždirbančiųjų apmokestinimą.
„Mūsų vienas iš siūlymų – naikinti 32 proc. tarifą ir palikti tą galbūt prieš tai galiojusį 27 proc.“ – nurodo Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
R. Skyrienė sako, kad verslo negąsdina šios Vyriausybės planuoti nekilnojamojo turto ar taršos mokesčiai. Daug aktualiau – jų taikymas.
„Jis turėtų būti platesnis, didesnė bazė, galbūt mažesni tarifai ir kad daugiau žmonių mokėtų juos“, – vardija ji.
Svarbiausias ateities klausimas, anot liberalų, yra gynybos finansavimas. Bet kad jis būtų tvarus, reikalingas visų politinių jėgų sutarimas.
„Čia pavienės iniciatyvos mokestinės naudos neduos, nes tiesiog jos dažniausiai, kaip ir matėme šioje kadencijoje, sudirgina visuomenę, jeigu jos yra prieš tai neišdiskutuotos“, – pažymi Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Aš tikiuosi, kad jau su mokesčių reforma mes sustosime ir nieko nebedarysime“, – nurodo Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Kam taisyti tai, kas nesugedę, sako Laisvės partija. Pasak A. Armonaitės, „laisviečiai“ nepalaikys jokių mokesčių didinimo, bet apie mažinimą galvoti galima.
„Darbo santykiai galėtų būti mažiau apmokestinami, geriau būtų daugiau darbo vietų. Kai kas būtų gal galima teisingiau sustatyti“, – tikina ji.
Bent dvejus metus be jokių mokesčių pokyčių siūlo ir su „valstiečiais“ kandidatuojantis Ignas Vėgėlė. Esą ir dabar iš biudžeto galima ištraukti pinigų.
„Na, tarkim, paimkim tą patį „Sodros“ biudžetą, kuris yra perteklinis ir kurio viršbiudžetis, tos sukauptos lėšos yra 3 mlrd. eurų. Jis, mano supratimu, yra ženkliai per didelis. Tas rezervo fondas, kurį galėtume padalinti šeimoms, auginančioms vaikus, ir pensininkams“, – siūlo jis.
Mokesčių sistema atrodo iškreipta ir neteisinga, sako socialdemokratai. Todėl keisti reikės, bet ne staiga.
„Reikės grįžti ir žiūrėti dėl juridinių asmenų pelno mokesčio“, – sako socialdemokratų frakcijos Seime narys Gintautas Paluckas.
Taip pat, pasak G. Palucko, jau netolimoje ateityje būtina spręsti sveikatos apsaugos sistemos finansavimą.
„Turime žiūrėti apie atskirą, taip vadinamą, privalomą sveikatos draudimo fondą, kuris, net lyginti Europos Sąjungos mastu, yra trečdaliu mažesnis ir nėra pajėgus tinkamai finansuoti sveikatos paslaugų poreikio“, – tvirtina G. Paluckas.
Demokratai „Vardan Lietuvos“ mokesčių klausimu linki ramybės. Bet savų siūlymų turi.
„Kalbėsime, žinoma, daugiau apie progresyvumą. Apie didesnį apmokestinimą, susietą su pajamomis, bet ne pajamų veiklomis, ir tokiu būdu judėsime ta kryptimi. Tačiau svarbiausia – išlaikyti tą mokesčių teisingumą ir prognozuojamumą“, – teigia Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas.
Ar reikia peržiūrėti mokesčius, politikų pozicijos išsiskiria. Sutariama dėl vieno – užtikrinti tolesnį ekonomikos augimą ir stiprinti gynybą turi būti valstybės prioritetai.
