„Jeigu žmogus nesigydys perdegimo, žmogaus paprasčiausiai neliks. Čia kalba ne apie tai, kad man nusibodo dirbti ar aš pavargau. Perdegimo sindromas tokio pat sunkumo liga kaip vėžys“, – LRT.lt teigia Vilniaus Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė. Ji atskleidžia pagrindinius perdegimo simptomus ir kaip jį gydyti. „Į darbą žmogus gali grįžti ir po dvejų metų“, – sako ji.
Kai dūžta iliuzijos, žmonės perdega labai greitai
J. Latauskienė sako, kad perdegimo sindromą diagnozuoja gydytojas psichiatras, bet įtarti gali bet kuris medikas.
„Tikrai neretas atvejis, kai į mane kreipiasi pacientai su perdegimui būdingais simptomais. Ir tai nėra naujas reiškinys, kaip gali atrodyti. Visada egzistavo perdegimas dėl darbo, tik anksčiau jis būdavo vadinamas nerviniu išsekimu.
Neretai esant perdegimui diagnozuojama ir depresija, o kartais viena būklė klaidingai pavadinama kita“, – sako gydytoja.
J. Latauskienė išskiria dvi pagrindines grupes žmonių, kuriems didesnė perdegimo rizika.
„Tai jauni žmonės, kurie yra savo profesinio kelio pradžioje ir turi daug šviesių ir gražių įsivaizdavimų apie save, darbo prasmę, kolegas ir t. t., dažnai linkę į perfekcionizmą.
Kai dūžta iliuzijos, žmonės perdega labai greitai. Kartais nereikia išdirbti net vienų metų. Žmogus neišeikvoja savo profesinių žinių, bet degina save.
Kita grupė – brandžios asmenybės, žmonės, kurie pasižiūrėję į nueitą profesinį kelią nemato savo pasiekimų, o tik sukauptą nuovargį.
Abu atvejai neretai būna pražiūrėti. Žmonės girdi tokias replikas: „Tu ne savo vietoje“, „Tau menopauzė“, nors dažniausiai tai nieko bendro neturi nei su žmogaus buvimu neva ne savo vietoje, nei su amžiumi“, – įdėmiai ir atsakingai vertinti kolegų emocinę būklę pataria šeimos gydytoja.
Specialistė išskiria pagrindinius perdegimo simptomus
„Žmogus praranda norą domėtis ne tik darbu, bet ir gyvenimo džiaugsmais. Jis tampa atsiribojęs ne tik darbe, bet ir namuose. Pareina namo ir sako: „Aš nieko nenoriu. Duokite man ramybę.“
Neišvengiamai ateina metas, kai sumažėja darbo efektyvumas. Žmogus iš tiesų nebegali dirbti.
Neretai žmogus tampa piktas, ciniškas, suirzęs. Aplinkiniai pastebi, kad jis pasikeitė. Kalbant liaudiškai, perdegęs žmogus į darbą keliasi kaip zombis. Jis jau skaičiuoja, kiek jam liko sekundžių iki darbo pradžios arba pabaigos.
Tai ne šiaip nenoras po savaitgalio eiti į darbą, bet rimta būklė. Perdegusiam žmogui gali net pakilti temperatūra, jį gali krėsti drebulys atėjus į darbą.
Neretai perdegęs žmogus nebegali toleruoti triukšmo darbo aplinkoje. Jeigu jis dirba protinį darbą, jam reikia ypač daug pastangų susikaupti.
Perdegimas nėra tik emocinė būklė. Žmonėms prasideda įvairios ligos: virškinimo, infekcinės, kraujotakos ir t. t. Kitaip tariant, žmogus degina pats save. Dažnai perdegę žmonės įklimpsta į alkoholizmą, kitas priklausomybes. Žmogus kaip lemputė – perdegė ir sprogo“, – sako gydytoja.
Atostogos ar darbo keitimas nepadės
Ji akcentuoja, kad perdegimas yra siaubingas dalykas. Anot jos, dažnai žmonės kreipiasi pagalbos kiek anksčiau, kai tik pradeda save deginti.
„Esant perdegimui, darbo keitimas ar kelių savaičių atostogos nėra išeitis. Tokios būklės žmogui būtina psichoterapija ir savo santykio su darbu keitimas.
Pirmais mėnesiais neretai skiriami ir medikamentai nervų sistemai stabilizuoti.
Kelių savaičių ar mėnesio atostogos irgi nepadės. Paprastam poilsiui reikia bent dviejų savaičių. Taip veikia žmogaus fiziologija. Jau nekalbu apie kelių dienų atostogas.
Esant perdegimui, žmogui reikia mažiausiai dviejų mėnesių, kad jis pradėtų kvėpuoti, pastebėti, kad maistas turi skonį.
Apie grįžimą į darbą kalbame tik po maždaug dvejų metų. Tai tikrai nėra ta situacija, kai žmogus gali pabūti sanatorijoje ir visa jėga grįžti į darbą“, – teigia J. Latauskienė.
Šeimos gydytoja sako, kad, psichiatrui konstatavus perdegimą ir sudarius gydymo planą, išrašomas nedarbingumo lapelis. Jokių problemų nėra. Gydytojas turi teisę pratęsti nedarbingumą mėnesių mėnesiais. Ji pataria nebijoti kreiptis į gydytojus, jei jaučiate perdegimo simptomus.
„Kartais perdegusius žmones reikia įkalbinėti, kad jie pasiimtų nedarbingumą. Ypač kai jie jaučiasi nepakeičiami, atsakingi.
Blogai dirbantys žmonės neperdega. Čia yra gerai dirbančių darbuotojų problema“, – sako gydytoja.
