Darbdavių ir profesinių sąjungų atstovams sutarus, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų turėtų augti 7,19 proc. (83 eurais) tuo pačiu prašant valdžios 4 proc. (30 eurų) padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), Vyriausybės atstovai nesutinka didinti NPD ir siūlo minimalią algą didinti 8 proc., arba 92 eurais iki 1245 eurų (iki mokesčių).
Premjerė Inga Ruginienė sako, jog toks Vyriausybės siūlymas turi aiškų tikslą – kad žmonių pajamos augtų kartu išlaikant ekonomikos stabilumą ir darbo vietų konkurencingumą.
„Diskusijose buvo keliami ir siūlymai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tačiau šiandien turime atsakingai vertinti bet kokius mokesčių pakeitimus. Žmonių pajamų augimas išlieka vienu svarbiausių mūsų prioritetų. Turime užtikrinti tvarius sprendimus, kurie žmonėms duotų realią naudą“, – feisbuke rašė premjerė.
„Dėl NPD buvo sutarimas nuo pradžių, kad tai nėra klausimas ant stalo, mes pasakėme, kad NPD nevertinti, kai tarsitės dėl MMA dydžio, nes NPD yra horizontali priemonė, taikoma ne tik minimalų atlyginimą uždirbantiems“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk.
„Siūlysime fiksuoti skirtingas nuomones, Vyriausybės pozicija – kad MMA turėtų kilti 8 proc., kas būtų 92 eurai – iki 1245 eurų“, – pridūrė ji.
Pasak viceministrės, toks dydis siejamas su 2027 metais prognozuojamu vidutiniu darbo užmokesčiu ir įvertinant Lietuvos banko pateiktas prognozes.
Tiek profesinių sąjungų, tiek darbdavių atstovai teigė esantys nusivylę, kad Vyriausybės atstovai nesiėmė svarstyti jų siūlymo.
„Ačiū už tą dydį, bet socialinio dialogo egzamino jūs neišlaikėt. Bent jau reikėjo nusinešti ir pasvarstyti, bet jūs tiesiai šviesiai mums parodėt, kad mūsų susitarimai yra nieko verti“, – posėdyje teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė.
„Gerai, kad didesnis dydis nei sutarėm, šitas sveikintina, bet mintis buvo kitokia. Mintis buvo apie susitarimus, iš principo visos vyriausybės kalba, kaip darbdaviai su profsąjungom nesusitaria, kaip jie galėtų padėti tarpininkauti. Įvyko tas susitarimas su labai didelėmis nuolaidom, tiek ir mums su skaudančia širdim, tiek ir darbdaviams su skaudančia širdim, tikėjomės kad ir jūs su skaudančia širdim išeisite pasitarti, bet to neįvyko“, – pridūrė profesinių sąjungų atstovė.
Tuo metu viceministrė teigė, kad darbdavių ir profsąjungų susitarimas vyko ne „pagal žaidimo taisykles“: „Turime išlaikyti valstybės finansų egzaminą“.
Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis pabrėžė besitikintis, kad naujasis premjeras išgirs jų ir profsąjungų siūlymą.
„Su visa pagarba, mums viena pusė nenustatinėja, ką mes galime susitarti, ir jokių dalykų, kad jūs galite ar negalite tartis, nebuvo. (...) Mes galime susitarti, ką mes norime, jūsų reikalas priimti kaip vienai šaliai ar nepriimti, bet mes turime susitarimą. (...) Antras dalykas – mūsų susitarimas, su visa pagarba, ne jums ir ne šitai premjerei, o naujam premjerui ir mūsų lūkestis, kad nauja Vyriausybė išgirs šitą istorinį susitarimą ir jį vertins“, – posėdyje kalbėjo A. Romanovskis.
„Turime istorinę dieną, kai mums aiškiai Vyriausybės atstovai pasakė, kad mūsų Trišalės susirinkimai, socialinis dialogas yra niekinis“, – posėdyje pareiškė Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.
Tuo metu finansų viceministras Darius Sadeckas teigė, kad siūlymas kartu su MMA didinti NPD valstybei kainuotų apie 40 mln. eurų. Anot jo, kitąmet augs papildomas NPD tėvams, auginantiems vaikus, kuris valstybės ir savivaldybių biudžetams kainuos beveik 90 mln. eurų.
„Iš manęs girdėjote, kad NPD nebuvo planuojama didinti, lūkestis ir buvo, kad diskutuosite su šita prielaida, kad Vyriausybė neturi planų didinti NPD“, – posėdyje teigė viceministras.
Trišalės tarybos posėdyje pristatinėjant darbdavių ir profsąjungų sutarimą profesinių sąjungų atstovė D. Jakutavičė teigė, kad NPD padidinimas 30 eurų mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms reikštų papildomus 5 eurus „į rankas“.
Profesinių sąjungų „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė svarstė, kad išlaidos gynybai galėtų būti didinamos ne taip sparčiai, o palaipsniui – tada daugiau pinigų liktų socialinėms reikmėms, tarp kurių – ir NPD didinimas.
Ji pabrėžė, kad MMA per pastaruosius metus augo tik darbdavių sąskaita, todėl Vyriausybė turėtų taip pat prisidėti: „Politinės partijos ir prezidentas visada deklaruodavo, kad MMA ir NPD turi būti to paties dydžio. Dabar mes labai stipriai atsilikome“.
A. Maldutytės teigimu, šiuo metu MMA ir NPD santykis siekia 62 proc., kai prieš dvejus metus jis siekė 80 procentų.
Tuo metu darbdavių ir profsąjungų susitarimo nepalaikė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos bei Žemės ūkio rūmų atstovai. Jie teigė, kad MMA didinimas neigiamai paveiks dalį smulkiųjų verslų bei ūkininkų, kurie neišgalės mokėti didesnių atlyginimų.
Lietuvos bankas yra apskaičiavęs, kad MMA pagal nuosaikų scenarijų kitąmet galėtų didėti 6,4 proc., arba 73,6 euro, tuo metu spartesnio didinimo scenarijus numato 12 proc. augimą, arba 138,1 euro.
MMA nuo šių metų padidinta 11 proc. (115 eurų) iki 1153 eurų (iki mokesčių) – tai sudaro 47,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Profsąjungos ir darbdaviai susitarė MMA didinti 7,19 proc., prašys 4 proc. didinti NPD
Prieš antradienį popiet vyksiantį Trišalės tarybos posėdį darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai susitarė, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų turėtų augti 7,19 proc., arba 83 eurais, kartu prašyti valdžios 4 proc., arba 30 eurų, padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD).
Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis sako, kad MMA didėjimas turėtų būti susietas su NPD augimu.
Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė BNS sako, kad teisės aktai neleidžia to padaryti, todėl diskutuojant dėl kitų metų MMA jos negalima sieti su NPD.
„Čia nėra taip, kad taip viens du ir pakeitei per vieną dieną. Viskas yra daroma pagal teisės aktus ir tie teisės aktai yra priimti ir jie yra nepakeičiami bent dabar“, – BNS antradienį sakė ministrė.
„Tiesiog teisės aktai taip aiškiai įvardija, kad turi būti taip, o ne kitaip“, – pridūrė ji.
Ministrės teigimu, profsąjungoms ir darbdaviams diskusijose reikėtų atrasti „aukso viduriuką“, o galutinis sprendimas – Trišalės tarybos rankose.
„Mes turime šiandien susitarimą su profesinėmis sąjungomis, daugumos darbdavių organizacijų – tai yra Verslo konfederacija, pramonininkai (Pramonininkų konfederacija – BNS) ir Investuotojų forumas. Pagrindinė mūsų susitarimo dvasia yra siekti absoliučiais skaičiais padidinti darbuotojų pajamas. Tai reiškia – kelti tiek MMA, tiek siūlyti kelti NPD“, – BNS antradienį sakė A. Romanovskis.
„Bandome amortizuoti stiprų augimą MMA, susitarėm ties skaičiumi 7,19 proc. kilimu, bet tuo pačiu sutarėme, kad prašysime, jog Vyriausybė, Seimas padidintų 30 eurų NPD, kas sudaro apie 4 proc.“, – pridūrė jis.
Pasak A. Romanovskio, darbdaviai ir profesinių sąjungų atstovai šį susitarimą priėmė „kaip kompleksinį“ – jis galios tik tuo atveju, jei abu rodikliai didės: „Mes norėjome surasti kompromisą.“
„Jeigu Vyriausybė mums pažadėjo, kad jie mūsų susitarimus vykdys, tai mes labai sveikinsime tokius dalykus. Ir tai bus tikriausiai antrą kartą jau istorijoj, kada mes susitariam, nes mes jau buvom vieną kartą susitarę būtent pagal tokią pačią formulę tiek didinant MMA, tiek NPD“, – tikino jis.
Premjerė Inga Ruginienė kovo viduryje yra teigusi, kad darbuotojų ir darbdavių atstovai turėtų susitarti, kiek kitąmet turėtų augti MMA.
Verslo konfederacijos vadovo teigimu, susitarimas atliepia rekomendacinį Lietuvos banko siūlymą MMA didinti nuosaikiau – 6–7 procentais.
„Kartu dar darbdaviai išreiškė lūkesčius susitarime, kad būtų peržiūrėtos reinvestuojamo pelno lengvatos, platesnis jų taikymas, kad būtų galima skatinti investicijas“, – sakė A. Romanovskis.
A. Romanovskis anksčiau yra sakęs, kad MMA kitąmet turėtų augti ne daugiau kaip 6–7 procentais.
Tuo metu laikinoji Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė BNS antradienį ryte teigė, kad jei sutarimas nebūtų pasiektas, profsąjungos laikysis Lietuvos banko pasiūlytos aukščiausios ribos – MMA didinti 12 procentų.
Anot D. Jakutavičės, mažesnis MMA augimas būtų galimas, jeigu tuo pat metu didėtų ir NPD.
Kaip rašė BNS, pastaraisiais metais darbdaviams ir profesinėms sąjungoms nepavykdavo susitarti dėl MMA didinimo, todėl vienašališką sprendimą priimdavo Vyriausybė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk taip pat yra sakiusi, jog MMA kitąmet augs, tačiau dėl konkretaus jos dydžio turėtų susitarti darbdavių ir profsąjungų atstovai.
Lietuvos bankas yra apskaičiavęs, kad MMA pagal nuosaikų scenarijų kitąmet galėtų didėti 6,4 proc., arba 73,6 euro, tuo metu spartesnio didinimo scenarijus numato 12 proc. augimą, arba 138,1 euro.
MMA nuo šių metų padidinta 11 proc. (115 eurų) iki 1153 eurų (iki mokesčių) – tai sudaro 47,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
