Rusija ir Afganistaną valdantis Talibanas pasirašė karinį susitarimą – tai liudija vis glaudesnį šalių bendradarbiavimą.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Kaip pranešė Rusijos žiniasklaida, susitarimą gegužės 27 d. netoli Maskvos vykusio saugumo forumo metu pasirašė Rusijos saugumo tarnybos sekretorius Sergejus Šoigu ir Talibano gynybos ministras Mohammadas Yaqubas.
Pasak ekspertų, nė viena iš šalių nepaskelbė karinio bendradarbiavimo susitarimo teksto ir nepateikė informacijos apie jo apimtį, todėl sunku įvertinti, ar šis susitarimas reiškia esminį poslinkį karinio bendradarbiavimo srityje, ar tai tik simbolinis politinis gestas.
Karinio-techninio bendradarbiavimo susitarimai gali apimti įvairias veiklos sritis, įskaitant ginklų pardavimą, mokymus, techninę priežiūrą, logistinę paramą ar techninę pagalbą.
Ekspertų teigimu, Rusijos galimybes ir norą stiprinti bendradarbiavimą su Talibanu gynybos srityje riboja tebesitęsiantis Maskvos karas prieš Ukrainą ir paralyžiuojantis Vakarų sankcijų poveikis šalies biudžetui.
„Rusijos ekonomika pernelyg įtempta, kad šalis galėtų teikti nemokamą karinę pagalbą Talibano vyriausybei“, – teigė Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnysis mokslo darbuotojas Hameedas Hakimi.
„Tuo metu talibai neturi pakankamai lėšų, jog galėtų įsigyti tokį kiekį karinės įrangos, kad Maskvos akyse taptų svarbiu karinės prekybos partneriu“, – pridūrė H. Hakimi, taip pat bendradarbiaujantis su Londone įsikūrusiu analitiniu centru „ODI Global“.
Ekspertų manymu, šalių bendradarbiavimas greičiausiai bus susijęs su technine priežiūra, koordinavimu ar mokymais, o ne didesnio masto ginklų tiekimu.
Rusų analitikas Ruslanas Suleimanovas Latvijoje įsikūrusiai nepriklausomai žiniasklaidos priemonei „The Insider“ sakė, kad šis susitarimas yra labiau politinis signalas nei artėjančios karinės paramos ženklas.
Ryšių stiprinimas
Rusija yra vienintelė šalis, oficialiai pripažinusi Talibaną teisėta Afganistano vyriausybe. Ji tai padarė 2025 m., praėjus ketveriems metams po talibų grįžimo į valdžią 2021-aisiais, kai iš Afganistano pasitraukė JAV ir NATO pajėgos.
Keletas šalių, tarp jų Kinija, Kazachstanas ir Uzbekija, palaiko diplomatinius, prekybinius ir ekonominius ryšius su Talibanu, nors oficialiai nepripažįsta jo valdžios.
Pastaraisiais metais Rusija yra priėmusi kelias Talibano delegacijas ir bando save pateikti kaip pagrindinę partnerę, sprendžiant Afganistano saugumo klausimus.
Maskva ypač susirūpinusi dėl grėsmės, kurią Rusijai ir strateginiam jos užnugariui Centrinei Azijai kelia tokios karinės grupuotės kaip „Islamo valstybė – Chorasano provincija“.
Afganistane veikianti ekstremistų grupuotė prisiėmė atsakomybę už 2024 m. kovą surengtą išpuolį perpildytoje koncertų salėje netoli Maskvos, kurio metu žuvo beveik 150 žmonių, – tai buvo daugiausiai aukų pareikalavęs išpuolis Rusijoje per pastaruosius du dešimtmečius.
Gegužės 26 d. Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovas Aleksandras Bortnikovas įspėjo, kad „Islamo valstybė – Chorasano provincija“ tebėra viena aktyviausių ir pavojingiausių Afganistane veikiančių teroristinių organizacijų.
Kabulas ieško partnerių
Afganistano talibams glaudesni ryšiai su Rusija teikia diplomatinių ir praktinių privalumų, nes šalis ir toliau tarptautiniu mastu išlieka izoliuota.
Bendradarbiavimas su Maskva leidžia Kabului parodyti, kad jis nėra visiškai atskirtas nuo tarptautinės bendruomenės ir gali užmegzti partnerystės ryšius su didžiosiomis valstybėmis.
„Susitarimo su Rusija simbolinė reikšmė leis talibams pasinaudoti išoriniu teisėtumu ir, suorganizavus atitinkamą viešųjų ryšių kampaniją, paveikti vidaus viešąją nuomonę“, – „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) sakė H. Hakimi.
Dauguma afganistaniečių nepalaiko griežtos talibų valdymo formos. Nors ši karinga islamistų grupuotė užtikrino santykinį stabilumą karo nuniokotoje šalyje, ji nuolat sulaukia kaltinimų šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais, nes jos įvestos taisyklės iš daugelio žmonių, ypač moterų, atėmė pagrindines teises.
Maskvos požiūriu šis susitarimas yra bandymas atkurti įtaką regione po to, kai iš Afganistano pasitraukė JAV vadovaujamos pajėgos.
Maskva siekia pateikti save kaip atsvarą Vakarų politikai. Gegužės 27 d. vykusio saugumo forumo metu S. Šoigu pakartojo Maskvos raginimus Vakarų šalims leisti Afganistano vyriausybei laisvai disponuoti užsienio bankuose įšaldytomis lėšomis ir prisiimti atsakomybę už, Rusijos saugumo tarnybos sekretoriaus žodžiais tariant, du dešimtmečius trukusio karinio buvimo šalyje pasekmes.
Kiek anksčiau, gegužės 14 d. Kirgizijoje vykusio regioninio saugumo susitikimo metu, S. Šoigu pareiškė, kad Rusija užmezgė „pragmatišką dialogą“ su Talibanu ir plėtoja, kaip jis pats pavadino, „visapusišką partnerystę“ su Kabulu, padedančią spręsti bendrus saugumo klausimus ir užtikrinti stabilumą regione.
