Vietoje gausaus derliaus – pjaunamos obelys ir nuostoliai. Dalis šalies sodininkų sako, taip smarkiai nušalusių sodų Lietuva esą nematė nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigos. Kai kuriuose soduose žuvo didžioji dalis lietuviškų veislių obelų.
Pasvalio rajono Aukštikalnių sodų vadovas Arvydas Paškevičius griebiasi už galvos. Daugiau nei 200 ha plote tenka pjauti obelis, kurios neatlaikė žiemos šalčių. Anot jo, teks šalinti daug vaismedžių, dalį dar bandoma gelbėti, bet jau akivaizdu, jog derliaus šiemet iš jų nebus.
„Žiedai būna, kad apšąla, įšąla, bet kad medžiai įšaltų – pirmą kartą. Turim senam sode ir medžių, kurie sodinti ir 1974 metais, tai, žinokit, šiemet jie tragiškai atrodo“, – pasakojo A. Paškevičius.
Aukštikalnių soduose šiemet vaizdas atrodo kaip po stichijos, o nuostoliai milžiniški. Anot direktoriaus A. Paškevičiaus, dar sunku suskaičiuoti, kiek nušalo, bet tikėtina, jog sieks daugiau nei 30 hektarų ploto.
„Paskaičiuokime: sodo hektarą pasodinti su tarpueiliais – 4 metrai ant pusantro metro, savikaina yra apie 40 tūkstančių eurų. Tai, jeigu, sakykim, vidutiniškai nušalo 30 hektarų ploto, tai jau išeina milijonas du šimtai tūkstančių eurų. Čia yra naujo sodo įveisimas be seno sodo išrovimo, be atstatymo darbų. Dar akivaizdu, kad ir sodinukų nebus, tai čia visas atsodinimas gali užtrukti iki kelių metų“, – sako A. Paškevičius.
Labiausiai nukentėjo lietuviškoji ir pati populiariausia veislė „Auksis“. Nors būtent ji atlaikydavo pačias šalčiausias žiemas. O štai Alytaus rajone, priešingai, ši veislė derėjo neblogai. Luksnėnų sodų direktorė Gitana Jonuškaitė sako, kad, nepaisant to, derlius vis tiek bus tik vidutinis, nes nušalo kitos veislės.
„Ligolo“, „Šampiono“ ir „Elizos“ bus viena trečioji derliaus, o jeigu hektarais, tai nukentėjo apie trisdešimt hektarų iš beveik dviejų šimtų“, – teigia G. Jonuškaitė.
Verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė sako – taip nušalę sodai buvo tik 1976-aisiais. Kas nutiko dabar, ir kodėl nušalo veislės, kurios atlaikydavo pačias šalčiausias žiemas, tik spėliojama. Skaičiuojama, kad žuvo apie 90 procentų lietuviškų veislių obelų.
„Mes tokiam šoke, mes pirmą kartą toje nepriklausomoje Lietuvoje šitaip... Aišku, su tais sodais visada būdavo visko, daugiau mažiau, klimatas keičiasi, o čia pasodini sodą tai ilgam, ne trumpam, per tiek metų visko būna, bet kad šitaip būtų, tai nesitikėjom“, – komentuoja V. Kuliešienė.
Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad šį kartą nušalo ne vaismedžių žiedai, o iššalo patys augalai, todėl poveikis bus ilgalaikis – atsodinti užtruks dvejus trejus metus. Kol kas žala dar nustatinėjama, neatmetama kreiptis paramos sektoriui iš Europos Sąjungos fondų. Verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė V. Kuliešienė sako, kad šiuo metu sodininkai net bijo pradėti skaičiuoti nuostolius.
„Niekada nebūna kompensacijos tiek, kiek nuostolių padaryta, tai nežinau, ar nebus ir bankrotų kai kurių sodų. Tokio struktūrinio nušalimo laipsnio nebuvo dar, sodininkams sunku net mąstyti, kaip padaryt, kaip atsodint, iš kur pinigų gaut“, – mintimis dalijasi V. Kuliešienė.
Kiek lietuviškų obuolių derliaus bus prekybos vietose, kol kas sunku nuspėti. Tačiau prognozuojama, kad kainos gerokai išaugs. Sodininkai sako – „Auksio“ veislės obuolių kaina greičiausiai atspindės jos pavadinimą.
