Verslas

2018.11.13 22:49

Aiškėja vyriausybės kainų mažinimo planas: pristatyti įstatymų projektai

Vyriausybės kovoje su kainomis – pagaliau konkretūs įstatymų projektai. Jų priregistravo dvi ministerijos ir jie, anot premjero patarėjo, leis išlaikyti objektyvias maisto produktų kainas. Bet priemonių, kurios stambiesiems prekybininkams kelia didžiausių baimių, o smulkiesiems teikia daugiausia vilčių, projektuose nėra. O tai, kas yra, verslo ir ekonomistų teigimu, ne tik nesukels kainų mažėjimo revoliucijos, bet gali virsti įstatymų parodija.

Kirpti kainas, kad maistas atsieitų tiek, kiek objektyviai turėtų. Toks, anot premjero patarėjo, vyriausybės tikslas. Bet verslo teigimu, turint tikslą, reikia žinoti, kaip rezultatą išmatuosi. Jeigu tai neįmanoma, kaip žinoti, kad tikslą pasiekei – kainos jau ne per didelės. Premjero patarėjas nusiteikęs optimistiškai.

„Mes tikimės, kad iš tikrųjų teisingesnė sistema lems iš tikrųjų objektyvesnes kainas. Arba, jeigu kažkur bus nepamatuotas ir pirkėjo, ir valstybės požiūriu, kainų kilimas, bus daugiau svertų aiškintis, kodėl tai vyksta“, – sakė premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.

Ministerijos užregistravo galimų įstatymų pakeitimų, kurie, anot ekspertų, techniniai, o įdomūs tik keli. Teisingumo ministerija daugiau galių suteiktų Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, pavyzdžiui, atlikti kontrolinius pirkimus. Valdininkai veiktų kaip „slapti pirkėjai“.

Prekybininkai stebisi, ką slapti pamatytų daugiau nei visi kiti pirkėjai. Bet teigiamai vertinamas ketinimas blokuoti internetinės prekybos svetaines, jei šios pažeidžia pirkėjų teises.

Ūkio ministerija pataisomis daugiau leistų Konkurencijos tarybai. Ji, pavyzdžiui, galėtų tikrinti sutartis po jų sudarymo. Prekybininkai, ypač smulkieji, baiminasi, kad tipinės sutartys su valdžios pagalba netaptų naudingos tiekėjams. Šių yra stambių, jau turinčių didelę galią.

Dėl nuolaidų abi pusės turėtų susitarti raštu. Prekybininkai sako, taip yra ir dabar, išskyrus retus atvejus.

Pakeitimai draustų prekybininkui grasinti tiekėjui. Ekspertai sako, taip yra ir dabar. Bet skųsti apie pažeidimus taptų lengviau. Tą daryti galėtų anonimas, fizinis asmuo, o vienkartinis paskatinimas siektų mažiausia tūkstantį, daugiausia 100 tūkst. eurų.

„Tai gali virsti parodija, jeigu visi skųs visus. Lietuvoje veikia apie 80 tūkst. įmonių, bent galiu 80 tūkst. paskųsti vien aš. Aš manau, kad visos šitos įmonės daro kažką ne taip. Reikia labai pamąstyti, kad tai nevirstų parodija“, – kalbėjo Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Stambiųjų prekybininkų atstovas sako, jei pakeitimai įsigalios tokie, kokie užregistruoti, kainų mažėjimo revoliucija neįvyks. Smulkieji, priešingai, sako, kad kainos gali ūgtelėti, nes padidėtų biurokratinė našta.

Verslo teigimu, ko iš tikrųjų nori vyriausybė, būtų daug suprantamiau, jeigu savo planą ji būtų pateikusi kartą, vienu paketu. Dabartinės kassavaitinės nuotrupos tik kelia sumaištį.

Plačiau apie tai – Irmos Janauskaitės, Ainos Mizgirdės ir Zinaidos Paškevičienės reportaže.