Nacionalinį stadioną plėtojančio fondų valdytojo „Baltcap“ buvęs vadovas kazino galėjo pralošti per 16 mln. fondo eurų. Nukentėjo Lietuvos ir Estijos pensijų fondai. LRT RADIJO pašnekovai tokio atvejo Lietuvos istorijoje tvirtina neprisimenantys, o padaryta žala gali pakirsti smulkių investuotojų pasitikėjimą Lietuvoje.
Turtą areštavo
Nacionalinį stadioną Vilniuje statančio fondų valdytojo „BaltCap“ buvęs vadovas Šarūnas Stepukonis kazino galėjo pralošti kelias dešimtis milijonų eurų, kurie priklausė fondui ir įmonėms.
Ketvirtadienį vakare „Verslo žinios“ paskelbė, kad fondas bando prisiteisti pinigus iš Stepukonio ir kazino. Tai patvirtino Vilniaus apygardos teismas. Ieškinio suma siekia 16 mln. eurų.
Vilniaus apygardos teismas dar gruodį Š. Stepukoniui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo jo turtą, įskaitant laikomą lošimų bendrovėse.
„Natūralu, kad į šį infrastruktūros fondą yra investavę įvairūs investuotojai. Jei kalbama apie žalą, kokia ji bebūtų, ji paliestų visus investuotojus“, – teigia dabartinis „BaltCap“ Infrastruktūros fondo vadovas Simonas Gustainis.
Tokio atvejo Lietuvos investavimo istorijoje Investuotojų asociacijos valdybos narys Mantas Janavičius tvirtina neprisimenantis.
„Ypač tokio masto per savo amžių nesu girdėjęs, kad Lietuvoje kam nors galimai būtų buvusi padaryta tokia žala, ypač iš kitų asmenų suneštų lėšų“, – stebisi M. Janavičius.
Pasak jo, tai gali pakirsti smulkių investuotojų pasitikėjimą Lietuvoje.
„Dažniausiai pasitikėjimą kuria įstaigos, kurios nuolat diktuoja nepriekaištingą reputaciją, diktuoja taip, kaip jos veikia aibę metų. <...>
To, kas vyksta dabar, kartais pasirodo viename ar kitame sektoriuje. Kokios nors <...> spekuliacinės vagystės ar kokių nors piktavališkų veiksmų apraiškos tikrai pasitikėjimo niekaip neprideda“, – akcentuoja M. Janavičius.
Palietė ir pensijų fondus
Nacionalinį stadioną Vilniuje plėtojančiame „BaltCap“ infrastruktūros fonde kilęs skandalas paveikė ir pensijų fondus. Prokuratūra ėmėsi tyrimo. Estijos pensijų fondai jau skundžiasi – žalą patyrė ir jų investuotojai.
Šiandien aiškėja, kad į „BaltCap“ buvo investavę ir Lietuvoje veikiantys pensijų fondai. Pavyzdžiui, „Swedbank investicijų valdymas“ į „BaltCap“ pradėjo investuoti dar 2017-aisiais. Šiandien pripažįstama, kad susigrąžinti lėšas gali užtrukti.
„Ši investicija mūsų pensijų fonduose sudarė tik nežymią dalį fondų turto. 2023-iųjų pabaigoje svoris buvo nuo 0,1 iki 0,5 proc. nuo pensijų fondo turto. Mūsų komanda deda visas pastangas, kad šios investicijos grąža būtų kuo didesnė, įskaitant ir netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą, tačiau šis procesas gali užtrukti“, – nurodo fondas.
Tais pačiais metais į „BaltCap“ infrastruktūros fondą pradėjo investuoti ir „SEB investicijų valdymas“. Taip didino alternatyvių investicijų dalį pensijų fonduose. Dabar peržiūrima vertė.
„Per visą laikotarpį į šį fondą SEB pensijų fondai yra investavę 4,3 mln. eurų, o investicijos vertė šiuo metu siekia 5,4 mln. eurų. Tai sudaro apie 0,3 proc. viso bendrovės valdomo antros pakopos pensijų fondų turto ir nuo 0,1 proc. iki 0,6 proc. atskiruose pensijų fonduose. (...) „SEB investicijų valdymas“ peržiūri šios investicijos vertę, atsižvelgdamas į esamą informaciją. Laukiame galutinių atliekamo tyrimo rezultatų ir tada galėsime atlikti visą vertinimą“, – pažymi fondas.
Nuostolius kompensuos iš savo kišenės
„BaltCap“ Infrastruktūros fondui vadovaujantis S. Gustainis sako, kad kol vyksta tyrimas, detalių atskleisti negalima.
„Kadangi vyksta tiek vidinis, tiek ikiteisminis tyrimai, mes esame apriboti ką nors komentuoti ir nebūtų korektiška, kol tie tyrimai nėra baigti“, – sako jis.
Fondas dar skaičiuoja žalą, o padarytus nuostolius žada kompensuoti iš savo kišenės. „Dalis audito skirta ir žalai suskaičiuoti, jis tebevyksta“, – pažymi S. Gustainis.
Anot jo, laukiama teisėsaugos išvadų. Tik tada paaiškės tikrasis žalos mastas. „Pasitikime teisėsauga ir jos veiksmais. Kai jie turės rezultatų ir norės jai pasidalyti, matyt, ir pasidalysime“, – teigia S. Gustainis.
Fondą prižiūri Estijos institucijos
Lietuvos bankas neprižiūri šio fondo, nes tai daro Estijos priežiūros institucijos – būtent toje šalyje įkurtas fondas.
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas sako, kad dirbama kartu su kolegomis Estijoje.
„Visą šią situaciją su „BaltCap“ žinome, ją analizuojame, palaikome ryšį su visomis šalimis tiek Lietuvoje, tiek Estijoje, tiek su pensijų fondais, tiek su pačiu „BaltCap“, – pažymi V. Cibas.
Lietuvos banko atstovas užtikrino, kad pensijų fondų dalyviai mūsų šalyje yra apsaugoti.
„Pensijų fondų investavimo apsauga yra labai didelė, keliami didžiuliai diversifikavimo reikalavimai, labai griežta priežiūra. Apsauga veikia taip, kad, net ir atsitikus tokiems atvejams, pensijų fondų dalyviai būtų visiškai apsaugoti ir nuostoliai būtų labai maži arba jų visai nebūtų“, – komentuoja V. Cibas.
Estijos žiniasklaida jau paskelbė apie nuostolius jų šalyje. Pavyzdžiui, Estijos bankas „Swedbank“ ir SEB pensijų fondai patyrė milijonais skaičiuojamą žalą.
Paveiks stadiono finansavimą
Kaip žinia, „BaltCap“ yra Nacionalinio stadiono statytojas, o dabar vyksta derybos su Vilniaus savivaldybe dėl kainų indeksavimo. Fondo vadovas S. Gustainis neslepia, kad ši istorija gali paveikti procesą.
„Stadiono finansavimą gali paveikti indeksavimo, šito sprendimo, apie kurį mes kalbamės su savivaldybe, nepriėmimas. O ši istorija yra labiau dirgiklis negu esminis klausimas, pokalbių fonas, bet turinys stadiono projekte yra šis indeksavimo pasiūlymas, dėl kurio dabar diskutuojama su savivaldybe. Jis yra centrinė šito projekto galėjimo finansuoti sąlyga“, – dėsto jis.
Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos narys M. Janavičius viliasi, kad nuostoliai investuotojams ir pensijų fondams bus atlyginti.
„Aš labai viliuosi, kad, gyvenant šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje, tiek teisinės pagalbos būdais, tiek policijos, tiek tų pačių fondų valdytojų arba savininkų, kaip „BaltCap“, atžvilgiu bus dedamos visos pastangos, kad ši žala <...> būtų padengta“, – sako M. Janavičius.
Pasak oficialaus pranešimo, nuostolius lėmusių tuomečio fondo valdytojo Š. Stepukonio veiklos pažeidimų aptikta atlikus reguliarią patikrą, bet į visus klausimus turėtų atsakyti prokuratūra ir Estijos centrinis bankas.
