Seimas neįprastai anksti per galutinį balsavimą pritarė 2024 m. biudžeto projektui. Jame numatytos didesnės pensijos, vaiko pinigai, minimalaus atlyginimo augimas.
Už 2024 m. biudžeto projektą Seime balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 52, o 1 susilaikė.
Po balsavimo už biudžetą Seimo posėdžių salėje buvę mokytojai ėmė skanduoti „gėda, gėda“. Mokytojai į Seimą susirinko tikėdamiesi, kad kitų metų biudžete bus rasta papildomų lėšų jų atlyginimams didinti, tačiau tam Seimas nepritarė.
Biudžeto projektas – tai vienas svarbiausių Seime priimamų dokumentų, leidžiantis planuoti, kiek lėšų bus skirta tam tikroms sritims finansuoti ateinančiais metais.
Valstybė kitąmet į biudžetą planuoja surinkti 16,98 mlrd. eurų, o išlaidos sieks 20,6 mlrd. eurų.
Tuo tarpu deficitas sieks maksimalią leistiną ribą – 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Didės pensijos ir atlyginimai
K itais metais 10 proc. (nuo 840 iki 924 eurų popieriuje) augs minimali mėnesio alga (MMA). Šiuo metu MMA siekia 840 eurų popieriuje, arba 633 eurus į rankas.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nuo kitų metų didės 20 proc. (nuo 625 iki 747 eurų). Atkreiptinas dėmesys, kad NPD didinimas palies tik iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) uždirbančius asmenis. „Sodros“ duomenimis, iki 1 VDU uždirba 811 tūkst. žmonių.
Dėl MMA ir NPD didinimo minimalią algą uždirbantis asmuo 2024 metais gaus maždaug 75 eurais per mėnesį daugiau nei 2023 metais.
Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, kitais metais augs 70 eurų – iki 644 eurų, o be būtinojo stažo – pasieks 605 eurus (didėtų 66 eurais).
Vaiko pinigai nuo 2024 metų augs apie 10 eurų – iki 96 eurų. Vienišo asmens išmoka kitąmet padidės nuo maždaug 35 iki 38 eurų.
2024 metais mokytojams atlyginimai į rankas vidutiniškai augs 276 eurais (iš jų 130 eurų – nuo sausio 1 d.). Dėstytojams ir mokslininkams atlyginimai į rankas kitąmet vidutiniškai kils 440 eurų (iš jų 140 eurų – nuo sausio 1 d.).
Kultūros ir meno darbuotojams ir statutiniams pareigūnams atlyginimai vidutiniškai augs 108 eurais, socialiniams darbuotojams ir slaugytojams – 122 eurais, gydytojams – 259 eurais, rezidentams – 189 eurais.
Paramai Ukrainai numatyta skirti 232 mln. eurų, iš jų karo pabėgėliams ir socialinėms paslaugoms – 127,2 mln. eurų, ES ir tarptautiniams įsipareigojimams – 70 mln. eurų, Europos susitarimui dėl gynybos priemonės Ukrainai – 35 mln. eurų.
Daugiausia išlaidų – socialinei apsaugai
Kaip ir kasmet, daugiausia pinigų 2024 m. biudžeto projekte planuojama skirti socialinei apsaugai – 10,09 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 3,83 mlrd. eurų, švietimui – 3,84 mlrd. eurų, gynybai – 2,1 mlrd. eurų.
Valstybė krašto apsaugai kitąmet planuoja skirti 2,75 proc. BVP. Palyginkime – dar 2014 m. Lietuva gynybai skyrė 0,89 proc. BVP.
Į biudžetą kitąmet planuojama surinkti 17 mlrd. eurų. Daugiausia, apie 6,64 mlrd. eurų, bus surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 2,87 mlrd. eurų iš gyventojų pajamų mokesčio, 2,48 mlrd. eurų iš ES ir kitų finansinės paramos lėšų.
Siūlymai dėl mokytojų
Seimo rytinis posėdis prasidėjo ilgomis diskusijomis dėl atskirų Seimo narių pasiūlymų, didžiajai daliai jų pritarta nebuvo.
Seimo nariai prašė finansuoti įvairių pastatų, sporto centrų statybas ar rekonstrukcijas, skirti lėšų memorialams įrengti, keliams.
Taip pat buvo siūloma sparčiau didinti atlyginimus mokytojams. Papildomą spaudimą valdantiesiems turėjo daryti ir Seimo salėje susirinkę mokytojai, jie emocingai palaikė Seimo narių siūlymus kelti jiems atlyginimus ir plojimais reagavo į kritiką valdantiesiems.
Vis dėlto siūlymams didinti mokytojų atlyginimus sparčiau nepritarta.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius siūlė nepalaikyti biudžeto projekto ir nuogąstavo, kad valdantieji per daug optimistiškai žvelgia į biudžeto įplaukas.
„Ekonomistai kalba, kad siūlomas biudžetas varo ekonomistus į neviltį ir artimiausiu metu neišvengsime mokesčių reformos. Kitas dalykas, šitas biudžetas atspindi rinkimų ciklą. (...) Matome, kad pajamų augimas kitąmet du kartus viršija nominalaus BVP augimą. Ar jūs galvojate, kad metinė infliacija kitąmet bus virš 10 procentų?“ – retoriškai klausė A. Butkevičius.
„Laisvietis“ Vytautas Mitalas ragino palaikyti biudžeto projektą ir teigė, kad jis yra geras.
„Dėl pagrindinių mūsų siūlymų sutarti pavyko. Didesnis finansavimas keliams leis išjudinti Lietuvos gėdą kelią Vilnius–Utena, užtikrinti „Via Balticos“ projekto tąsą ir avarinių viadukų ir tiltų remontą“, – pažymėjo politikas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad kitų metų biudžetas – vykdantis įsipareigojimus, orientuotas į prioritetines sritis, atliepiantis saugumo užtikrinimo poreikius, švietimo susitarimo vykdymą ir gyventojų pajamų augimą.
G. Skaistė: žmonės pajus ekonomikos augimą
Pritarus biudžetui finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad jame numatytos priemonės padės kovoti su ateinančiu ekonomikos sulėtėjimu ir sustiprins visuomenės perkamąją galią.
Ji tikisi, kad šis biudžetas leis visuomenei, kuri per pastaruosius kelerius metus patyrė pandemijos, karo Ukrainoje ir energetikos krizės pasekmes, pajausti ekonomikos ir pragyvenimo lygio augimą.
„Po diskusijų buvo tikėtasi koalicijos partnerių paramos. Ir matome, kad tas sutelktas balsavimas įvyko. 2024 m. biudžetas atveria galimybes. Yra numatytos lėšos ir ekonomikai skatinti – per 3,3 mlrd. eurų investicijoms. Taip pat numatytas darbo pajamų apmokestinimo mažinimas ir 1,7 mlrd. eurų žmonių pajamoms didinti, tai tikrai prisidės prie žmonių perkamosios galios didėjimo“, – po balsavimo dėl 2024 m. biudžeto kalbėjo G. Skaistė.
„Tikimės, kad po ilgo neramumų laikotarpio 2024 m. žmonės pajus ekonomikos augimą“, – pabrėžė ji.
