Į LRT.lt kreipėsi Dalia, niekaip negalinti suprasti, kaip jai susidarė tokio dydžio skola už elektrą. Iki balandžio pabaigos naudojantis „Igničio“ paslaugomis, įmonės įvardijimu, susikaupė daugiau kaip tūkstančio eurų skola, nors moteris tikino, jog tokie duomenys nesutampa nei su prieš tai siųsta sąskaita, nei su mokėjimais.
Prieš tai ji naudojosi „Perlo energijos“ paslaugomis, tačiau bankrutavus bendrovei turėjo pasirinkti naują tiekėją. Dalia prisipažino, kad, pasirinkusi naują tiekėją, porą mėnesių dėl sunkios finansinės padėties ji negalėjo mokėti už elektrą, todėl susidarė šiokia tokia skola, tačiau, kaip sakė moteris, dar ne dramatiškai didelė.
„Stengiausi mokėti, kiek galėjau, ir 180 eurų vienu kartu įmokėjau. Taip sakant, bandžiau kiek įmanoma užglaistyti ją. Atsimenu, atvažiavo man keisti skaitiklio sausio pradžioje. Aš, aišku, kvailai padariau, nepažiūrėjau duomenų tada, kokie paskutiniai rodmenys buvo, jie pakeitę man nepaliko nei lapo jokio, nieko, kokie tie rodmenys buvo.
Nors mano vyro mamai viską surašė ant lapo, kai keitė. O tada pradėjo sąskaitos nesąmoningos eiti. Vos ne po 100 eurų, buvo ir daugiau per mėnesį. Mes niekaip negalim tiek elektros sunaudoti per mėnesį, gyvename mažame name, turime nedaug elektros prietaisų, visą laiką taupom elektrą. Niekaip man galai nesusiveda, toks jausmas, kad pas mus gamykla kažkokia veikia“, – dėstė Dalia.
Toks jausmas, kad pas mus gamykla kažkokia veikia
Dalia
Skolą stengėsi mokėti, bet buvo perduota skolų išieškojimo įmonei
Tuomet moteris nusprendė, kad iš „Igničio“ elektros pirkti nebenori, todėl balandžio pabaigoje pakeitė tiekėją. Su juo, kaip pabrėžė moteris, per pusę metų jokių dilemų dėl sąskaitų neatsirado.
Ji įvardijo, kad tuo metu susidariusi skolos „Igničiui“ suma siekė 917 eurų, moteris dar dalį įmokėjo, bet galiausiai liko 847 eurų skola. Buvo susitarta šią skolą mokėti dalimis, po truputį, nes pajamos nedidelės, todėl galimybių mokėti dideles įmokas nėra.
„Ignitis“ skolą padalino per 6 mėnesius po 141 eurą. Dar už einamąjį mėnesį buvo priskaičiuota už elektrą papildomai, pagal paskutinę sąskaitą galutinė suma išėjo 940 eurų.
„Paskambinau, pasakiau, kad aš negaliu tokiomis įmokomis mokėti. Moteris iš „Igničio“ man sakė, kad mokėčiau tiek, kiek galiu. Sakiau, kad nepriešgyniauju dėl tos skolos ir mokėsiu dalimis po truputį. Ir mokėjau iki dabar sąžiningai po 52,18 euro, taip susitarę buvom. Man nebaigus mokėti skambina iš skolų išieškojimo įmonės, kad mano skola perduota antstoliams! Vėliau jie man dar pranešė, kad atėjo nauja skola iš „Igničio“ – 616 eurų. Mane jau pyktis suėmė. Atsisėdau, išsitraukiau visus čekius, susumavau viską. Skaičiuoju, kad aš jau sumokėjau 562 eurus. Pagal mano skaičiavimus, man liko 377,54 euro iš tų nurodytų 940 eurų“, – aiškino Dalia.
Pasak moters, ji bandė susisiekti su „Igničiu“, iš pradžių niekas su ja nesiteikė kalbėti. Vėliau atėjusi sąskaita buvo sumažinta iki 511 eurų.
„Vėl skambinu, sakau, negali taip būti. Diktuoju atsisėdusi visus mokėjimus nuo balandžio. Net pati konsultantė su manimi sutiko, kad skaičiai nesutampa. Tai iš kur tie 500 eurų?“ – klausimą iškėlė Dalia.
Gavus suvestinę moteriai susidarė įspūdis, kad mokant įmokas skola tarsi didėja. Ji teigė pastebėjusi, jog buvo nurodyta, kad susidarė ir 200 eurų skola ESO, tačiau ji nesupranta, iš kur ir kodėl, o detaliau jai nebuvo paaiškinta.
„Suprasčiau, jei nebūčiau mokėjusi tos skolos, bet mokėjau kiekvieną mėnesį bent po 50 eurų. Rugpjūtį net du kartus mokėjau. Tame jų atsiųstame lape surašyti visi mano mokėjimai, bet galutinė suma vis tiek rodo stebuklingai išaugusią skolą. Aš jau baigiu galutinai pražilti per tą „Ignitį“, atrodo, kad paskutinius marškinius pasiruošę atimti“, – piktinosi Dalia.
Teigia, kad nesilaikė susitarimų
LRT.lt kreipėsi į „Ignitį“ dėl susidariusios situacijos. Bendrovės ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė nurodė, jog klientė, pasirinkdama kitą nepriklausomą tiekėją, pamiršo atsiskaityti su „Igničiu“, o likusi skolos dalis bendrovei šiuo metu siekia 511,94 eurų.
„Situacija tokia, jog 2023 m. sausio 6 d. buvo nurašyti faktiniai klientės skaitiklio rodmenys, jie, kaip paaiškėjo, nesutapo su klientės deklaruotais rodmenimis, dėl to atsirado skola.
Nuo 2023 m. balandžio 30 d. klientė nutraukė sutartį su bendrove, nutraukdama sutartį ji liko skolinga 1 074,40 euro, juos ir prašėme apmokėti. Skola klientei neauga, delspinigių šiuo metu neskaičiuojame, tačiau prašome apmokėti likusią skolos dalį, ji šiandien siekia 511,94 euro“, – aiškino L. Beganskienė.
Jos teigimu, su kliente buvo susitarta dėl skolos mokėjimo dalimis, tačiau ji nesilaikė susitarimų, todėl sutartis buvo nutraukta ir apie tai klientė buvo informuota. O rugpjūčio pabaigoje skola perduota skolų išieškojimo įmonei.
L. Beganskienė taip pat įvardijo, jog minimas ESO mokestis yra valstybės reguliuojama elektros energijos kainos dalis, tai išsamiai atskleidžia sąskaitos detalizacija.
Primena, jog reikia deklaruoti tikslius duomenis
Kaip aiškino ESO ryšių su visuomene projektų vadovė Rasa Juodkienė, keičiant skaitiklius visuomet duomenys nurašomi ir užfiksuojami (padaroma nuotrauka), o tuomet išsiunčiami klientams elektroniniu paštu. Anot jos, šiuo atveju klientė buvo nurodžiusi tik mobiliojo telefono numerį, tad ji gavo tą informaciją, kurią įmanoma persiųsti trumpąja SMS žinute.
Ji nurodė, kad ESO reguliariai prašo klientų pateikti savo kontaktinius duomenis, tiek mobiliojo telefono numerį, taip pat ir el. pašto adresą, kad bendrovė galėtų pateikti visą reikalingą informaciją.
„Atkreipiu dėmesį, kad keičiant skaitiklį užfiksuotas rodmuo lyginant su tuo, kas buvo deklaruota, buvo didesnis. Seno skaitiklio nuėmimo metu fiksuota 3027 kWh skola. Duomenys iki skaitiklio keitimo buvo deklaruojami nereguliariai. Klientams primename, kad deklaruoti tikslius duomenis apie per einamąjį mėnesį suvartotą elektros energijos yra labai svarbu. Tai padeda išvengti papildomų ir neplanuotų išlaidų, pavyzdžiui, keičiant skaitiklius.
Inžinieriai keisdami skaitiklius visuomet patikrina seną skaitiklį ir įvertina jo būklę. Jeigu keitimo metu fiksuojamas gedimas arba kyla bent mažiausias įtarimas dėl gedimo, tuomet atliekama nepriklausoma ekspertizė. Nustačius gedimą, atliekamas perskaičiavimas ir duomenys atstatomi. Klientui pritaikoma kompensacija“, – pakomentavo R. Juodkienė.
Jos teigimu, jeigu klientas nesutinka su išvadomis, gali užsakyti papildomą nepriklausomą ekspertizę. Taip pat gali kreiptis ir į VERT. ESO atstovė nurodė, jog iki šiol nebuvo nei vieno atvejo, kai VERT, atlikus tyrimą, priėmė priešingą sprendimą nei atliktos ekspertizės išvados.
