Šiandienius išorės neramumus ir neužtikrintumą įmonėse labiausiai junta rinkodaros skyriai. Tačiau rinkodaros ekspertė, ISM Vadybos ir ekonomikos dėstytoja dr. Lineta Ramonienė tvirtina, kad įmonės nenustojo ieškoti rinkodaros specialistų, nes šios srities darbuotojų trūksta, rašoma ISM parengtoje publikacijoje.
– Kokius laikus šiandien išgyvena rinkodaros specialistai?
– Pokyčių. Tai, kas vyksta išorėje – karas Ukrainoje, globali recesija, ypač jaučiama rinkodaros skyriuose. Šiandien rinkodarininkai nežino, kas bus rudenį. Tai laukimo, stebėjimo ir reagavimo laikotarpis. Strategiškai galima pasidžiaugti, kad šis laikas reikalauja iš specialistų naujų kompetencijų. Privalome skaityti ir išmanyti aplinką, žinoti, į kokius pokyčius reaguoti, ir atitinkamai veikti.
Nors ir kaip keistai skambėtų, per karantiną rinkodara išgyveno aukso amžių. Tuomet visos organizacijos suprato, kad be rinkodaros neįmanoma išlikti. Visi turėjo išsikelti į skaitmeninę erdvę, tada ir atėjo supratimas, kaip reikia rinkodaros ir kad tradicinė rinkodara jau nebeveikia. Dabar užėjo sunkesni laikai. Po karantino vartotojas tapo šiek tiek reiklesnis, be to, jis taip pat nežino, kas įvyks artimiausioje ateityje. Organizacijų biudžetai susitraukė ir visi nori efektyvumo. Per karantiną niekas neskaičiavo rinkodarai skiriamų lėšų ir visi leido daug pinigų, o dabar pageidauja atskaitomybės už kiekvieną išleistą eurą. Vadovai tapo reiklesni rinkodaros išlaidoms.
– Kalbant apie rinkodaros specialistų poreikį rinkoje – kaip jis keičiasi?
– Įmonės ir toliau plečia rinkodaros skyrius, tik reikalauja apčiuopiamo rezultato, profesionalumo bei atskaitomybės. Žvelgiant į globalias tendencijas, rinkodaros specialistų poreikis toliau augs 10–25 proc., nes bendrovių konkurencija stiprėja. Galbūt keičiasi tik darbuotojų, kurių dairomasi, pobūdis. Reikia skaitmeninę sritį išmanančių žmonių. Stinga specialistų, pasižyminčių strateginiu mąstymu ir suvokiančių visas organizacijos funkcijas, suprantančių, kaip kinta įvairios sritys. Lankstumas ir gebėjimas greitai prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos – itin pageidautinos savybės.
– Kas atsitiko, kad ėmė trūkti šios srities specialistų?
– Lietuvoje per karantiną aukščiausios grandies vadovai suprato rinkodaros svarbą. Prieš tai situacija rinkodaros skyriuje daug kur atrodydavo maždaug taip: „nueikite, atspausdinkite lankstinukų ir padalinkite“. Rinkodara nebuvo siejama su įmonės pajamomis, ji buvo traktuojama kaip taktinio lygmens funkcija: „tiesiog kažką dirbkite“. Per pandemiją rinkodara tapo pagrindine veiklos šaka daugelyje organizacijų. Aukščiausio lygio vadovai į šią sritį dabar jau žvelgia nebe kaip į išlaidas, o kaip į pajamas. Kai atsiranda tikėjimas ir pasitikėjimas, tada norisi daugiau investuoti.
Anksčiau tikrai nesulaukdavau tiek užklausų rekomenduoti rinkodaros projektų vadybininką. Tas užklausas pateikia ir organizacijų vadovai, kurie prieš tai man tvirtindavo, jog rinkodara jiems nesvarbi. Dabar jie teigia, kad jiems nebeužtenka laisvai samdomų specialistų pagalbos, organizacijos nori turėti žmogų viduje. Tai suprantama, nes, norint rinkodaros funkcijas paversti pajamomis, nebepakanka bendradarbiauti su laisvai samdomu specialistu. Juk rinkodaros žmogus išmano ne tik reklamą, bet ir produktą, jis būna labai arti kliento. Rinkodara tampa verslo modelio ašimi.
– Kokių kompetencijų iš specialisto reikalauja dabartinis laikmetis?
– Gebėjimo pakilti iš taktinio užduočių atlikimo lygio ir išvysti visą organizacijos paveikslą. Suprasti, kaip sąveikauja skirtingos organizacijos dalys. Šiandien specialistai negali žvelgti tik į labai siaurą rinkodaros dalį, jie turi pamatyti, kaip įmonės klientas įėjo pro duris, kur yra jo skausmas, kas už tą skausmą atsakingas ir kaip klientą pasiekti geriausiai. Taip pat svarbu kūrybiškumas, komunikaciniai gebėjimai, kritinis mąstymas. Be viso to, rinkodaros specialistai privalo būti smalsūs ir viskuo domėtis. Jie turi žinoti, koks ryškiausias sezono spektaklis ir koks geriausias miesto restoranas. Smalsumas taip pat padeda pamatyti visumą.
Girdžiu, kaip įmonių vadovai sako, kad neranda jų poreikį ir ieškomas kompetencijas atliepiančių žmonių. Dėl to labai svarbu, kad specialistų kompetencijos augtų. Dėstydama rinkodarininkams sakau, kad jų pasirinkta sritis yra verslo modelio ašis. Nereikėtų vengti prisiimti rinkodaros lyderystės.
– Ką vadinate rinkodaros lyderyste?
– Rinkodaros specialistai gali rūpintis reprezentacinėmis prekėmis ir nesikišti į nieką kitą, bet taip pat jie gali rūpintis produkto kokybe, naujų produktų kūrimu ar komandos vystymu. Lyderystė – tai gebėjimas susitarti ir daryti įtaką visoms organizacijos suinteresuotoms šalims. Pavyzdžiui, valdybai, vadovui, komandai, klientui. Įtakos zona prasiplečia ir rinkodaros žmogus prisiima už tai atsakomybę. Jeigu sakome, kad rinkodara tapo verslo modelio ašimi ir šios srities specialistai uždirba organizacijai pinigus, vadinasi, jie tampa atsakingi už įtaką visoms suinteresuotoms šalims. Tai yra lyderystė. Žmogus gali sakyti, kad jis neturi nieko bendra su valdyba arba negali padaryti įtakos savo vadovui. Tačiau, jeigu sugebėsi parodyti, kokią vertę gali sukurti taip, kad vadovas suprastų, tada tu jau imiesi rinkodaros lyderystės.
– O kokių vidinių savybių prireikia rinkodaros specialistams?
– Reikia gebėti susitarti su savimi, komanda, klientu ir vadovu. Žmogus turi stiprią rinkodaros lyderystės gyslelę, jei įstengia laviruoti visais keturiais pjūviais. Labai dažnai rinkodarą mes apibrėžiame daug siauriau. Verta atsakyti į šiuos klausimus: kaip aš susitariu su savimi ir kur turiu patobulėti? Kaip matau savo klientą ir kaip jam galiu daryti įtaką? Kokių man reikia įrankių, kad galėčiau daugiau parduoti ir padaryti dar didesnį poveikį organizacijai? Tuomet – kaip pasiskirstyti įtaka komandoje ir kartu priimti sprendimus? Geriausiai sekasi tiems, kurie susitaria komandoje. To irgi rinkodaros žmogus neturėtų pamiršti, nes parduodame daug daugiau, kai komandiškumą įdarbiname tinkama kryptimi. Tuomet ir sandorių vertė didesnė. Na, ir dar viena labai svarbi dalis – poveikis ir idėjų pardavimas vadovui. Dažnai specialistai apsiriboja poveikiu klientui ir ignoruoja kitas svarbias dalis.
– Kuo pasireiškia gebėjimas susitarti rinkodaros komandoje?
– Tai bendro tikslo siekimas, susitarimas dėl priemonių, padėsiančių to tikslo siekti. Mes žinome, kur vienas kitam galime padėti. Kokios yra mano ir kolegų stipriosios pusės. Tada rezultatas yra geresnis. Tai ypač svarbu, jeigu specialistas siekia ateityje tapti vadovu. Esu mačiusi nesėkmingų vadovų: jie turi puikių ekspertinių žinių, tačiau jiems nesiseka susitarti komandoje. Tai yra blogi rinkodaros vadovai, nes jie nesukuria rezultato ir neįgalina aplink juos esančių žmonių.
– Rinkodaros galima išmokti „Youtube“ kanale, internetinėje erdvėje, jau ir moksleiviai teikia rinkodaros paslaugas. Kokią vertę tuomet suteikia rinkodaros studijos?
– Tie, kas rinkodaros mokosi „Youtube“ kanale ar dalyvauja kursuose, pamato labai siaurą šios srities dalį. Tačiau ta maža dalis po pusmečio gali tapti visiškai nebereikšminga, kas dažnai nutinka, pavyzdžiui, su skaitmenizacijos įgūdžiais. Šią kompetenciją organizacijoje būtina turėti, tačiau tobulinti ją privalu nuolat. Kita vertus, iš skaitmeninės rinkodaros specialisto gana sunku užaugti, tarkime, iki vadovo, kadangi esi sukaupęs įgūdžių, tačiau trūksta plačiųjų kompetencijų. Universitete žmogus fokusuojasi į visumines kompetencijas. Treniruojame kritinio mąstymo būdą, mokomės matyti visą organizacijos paveikslą.
– Kokią svarbiausią žinutę stengiatės perduoti studentams?
– Tikiu Peterio Druckerio mintimi, kad kiekvienoje ateities organizacijoje yra tik dvi funkcijos: inovacijos ir rinkodara – visa kita yra kaštai. Visiškai su tuo sutinku ir manau, kad kiekviena sėkminga organizacija privalo sugebėti diegti inovacijas, parduoti ir daryti poveikį. Visa kita, kas vyksta organizacijoje, padeda tam įvykti.
– Ar įgijus rinkodaros kompetencijų Lietuvoje, galima su jomis dirbti ir pritaikyti užsienyje?
– Dėstau tarptautinėje magistrantūros programoje, kurioje įgytos žinios yra visiškai pritaikomos užsienyje. Žinoma, svarbu atsižvelgti į rinką ir gilintis į sau įdomią į industriją. Matau, kaip mano studentai atlieka tarptautines praktikas, vyksta į mainus pagal „Erasmus“ programą. Dar studijų metu daugelis pabando savo kompetencijas pritaikyti užsienio rinkoje. Dažniausiai studentai netgi dirba su užsienio klientais. Studentams iš tiesų patinka studijuoti ir gyventi Lietuvoje, o dirbti užsienio įmonei. Kol kas užsienio įmonės vis dar gali pasiūlyti specialistams patrauklesnius atlyginimus.
