Dėl lėčiau nei norėta mažėjančios infliacijos, Europos Centrinis Bankas (ECB), tikėtina, paspartins palūkanų augimą, o tai lems dar labiau brangstančias paskolas gyventojams. Kai kam ir keliais šimtais eurų.
Vasarį euro zonoje fiksuota 8,5 proc. metinė infliacija. Tai daugiau nei prognozavo analitikai.
Tačiau bene labiausiai išgąsdinęs rodiklis – grynoji infliacija (į ją neįtraukiamos energijos ir maisto sąnaudos, todėl svyruoja mažiau), kurios dydis siekė 5,6 proc. ir buvo aukštesnis nei sausį – 5,3 proc.
Ne taip sparčiai mažėjanti infliacija, tikėtina, ECB vers dar agresyviau kelti palūkanų normas.
Dar anksčiau tikėtasi, kad ECB Valdančioji taryba kovą palūkanų normą kilstels 0,5 proc. punkto, o gegužę – dar 0,25 proc. punkto, tačiau dabar imta manyti, kad palūkanų kėlimas gegužę gali būti ir didesnis.
Ką tai reiškia būsto paskolų turėtojams? Atsakymas paprastas – dar didesnes mėnesines įmokas bankams.
Lietuvoje būsto paskolų turėtojams palūkanų norma nustatoma iš dviejų rodiklių – banko maržos, kuri siekdavo apie 2 proc. bei tarpbankinės palūkanų normos EURIBOR.
Nuo 2015 m. EURIBOR buvo neigiamas, tad už paskolas skolininkai mokėdavo tik banko maržą. Tačiau ECB dėl infliacijos pradėjus kelti palūkanas, automatiškai pradėjo augti ir EURIBOR.
Jau dabar 6 mėn. EURIBOR siekia 3,46 proc., kai prieš metus jis buvo lygus nuliui. Tačiau tai – dar ne pabaiga.
6 mėn. EURIBOR ateities sandoriai rodo, kad minimas rodiklis 2023 m. rugsėjo mėnesį pasieks piką ir bus 4,13 proc., dar prieš keletą savaičių tikėtasi apie 3,5 proc. augimo.
Todėl dalies paskolų turėtų laukia nemenkas iššūkis.
Jei prieš metus 100 tūkst. eurų paskolos turėtojas (paskolos laikotarpis 30 m.) bankui mokėdavo apie 370 eurų, vasarą perskaičiavus palūkanas jo įmoka gali išaugti iki 600 eurų. Turintiems 150 tūkst. eurų paskolą – įmoka augs iki 900 eurų.
Tikimasi, kad ECB palūkanų didinimas yra laikinas ir pamačius, kad infliacija ima mažėti, palūkanų normos bus pradėtos mažinti.
Tačiau staigaus kritimo tikėtis neverta. Rugsėjį EURIBOR pasieks piką ir po truputį ims mažėti. Rinkos tikisi, kad 2024 m. 6 mėn. EURIBOR sumažės iki 3,5 proc., 2025 m. iki 3 proc., ir panašiame lygyje išsilaikys iki 2032 m.
Vis dėlto, jei infliacija ims kristi sparčiau (ECB tikslas, kad metinė infliacija siektų apie 2 proc.), ECB gali palūkanas mažinti sparčiau, tai lemtų ir spartesnį EURIBOR mažėjimą.
Kol kas galima pasiguosti tik tuo, jog kai kurių kitų Europos šalių centriniai bankai su infliacija kovoja dar sparčiau didindami palūkanas. Pavyzdžiui, Čekijoje bazinė palūkanų norma siekia 7 proc., Vengrijoje – 13 proc., Lenkijoje – 6,75 proc.
Gyventojai, norėdami susimažinti finansinę naštą dėl išaugusių palūkanų, gali bandyti ilginti paskolos mokėjimo periodą (jei jis trumpesnis nei 30 metų). Jei paskolos grąžinimo metodas linijinis – pakeisti į anuitetinį, derėtis su banku dėl mažesnės maržos ar bandyti refinansuoti paskolą, pasiimti 3 mėn. (kai kurie bankai leidžia 6 mėn.) trunkančias kredito atostogas.
