Socialinis projektas pakeitė Ukmergės rajono Tulpiakiemio kaimo žmonių gyvenimą. Beveik per trejus metus čia nebeliko bedarbių. Įmonės žmonėms teikia užsakymus čia pat vietoje. Šio atsakingo verslo modelis ir sėkmės paslaptis – negalinčius nuvykti į darbą jis pasiekia pats.
Ukmergės rajono gyventoja Marija prieš keturis mėnesius tapo pensininke. Moteris sako be veiklos sėdėti namuose nenorėjusi, o sumažėjus pajamoms pradėjo dairytis darbų.
„Kaime ir visur kitur reikia ir kūrenimo išlaidoms ir pagaliau norisi, kad ir pensijoj dar kažkokią tai pramogą aplankyti, o kai viskas pabrango, tai tos mūsų pensijos nelabai lepina“, – LRT TELEVIZIJAI sako Marija.
Moteris įsidarbino Tulpiakiemio kaime, socialinio verslo įkurtuose užimtumo namuose. Čia darbuojasi ir daugiau šio kaimo gyventojų, kuriems iki miesto tektų vykti keliasdešimt kilometrų, o autobusas čia važiuoja tik kelis kartus per savaitę.
„Tokio amžiaus kaip jau mes ir neprivažinėsi, aš tai teisių neturiu, – dalijasi Ukmergės rajono gyventoja Aldona. – Čia tikrai ne vien laiką gerai praleisti, bet uždirbti ateinam ir dirbam.“
Tulpiakiemio kaimo gyventojų gyvenimas gerokai pasikeitė po to, kai čia dirbti pradėjo socialinė darbuotoja Lina. Besidarbavusi su iššūkių turinčiomis šeimomis, moteris suprato, kad žmonėms, kuriuos visuomenė dažnai jau būna nurašiusi, reikia ne pašalpų, o darbo. O jį rasti kaime sudėtinga, todėl nusprendė darbą atvežti į kaimą.
„Sėdim prie darbo skelbimų, susirandam kur kokio rankinio darbo reikia – pakavimo, rūšiavimo, klijavimo – skambini, klausi. Jeigu prie konvejerių, netinka, jeigu rankinis (darbas), bandai skambinti ir įtikinti“, – sako Lina Palčinskienė, „Užimtumo namų“ projekto vadovė.
Užsakovas į kaimą atveža užsakymą, jį įvykdžius, pasiima. Prieš trejus metus bendruomenė pradėjo nuo 500 pakuočių užsakymo, o dabar apimtys išaugo net iki pusės milijono. Į vos 200 gyventojų turintį kaimą dabar darbai plaukia ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių.
„Nebuvo lengva įtikinti užsakovus, kad reikia atvažiuoti čia pas mus ir duot tą darbą. Tai pradėjom nuo vieno užsakovo, nuo to, kuris buvo pats drąsiausias, – prisimena Aurelijus Deviatnikovas, „Užimtumo namų“ vadovas. – Taip vienas po kito, ir šiandien dienai jau turime daugiau negu 10 užsakovų.“
Tulpiakiemio kaime pradėjus vykdyti šį projektą, čia beveik nebeliko bedarbių, sumažėjo socialinės rizikos šeimų. Dirbti šiuose užimtumo namuose panoro ir aplinkinių kaimų gyventojai. Pasak projekto koordinatorės, jei tokius centrus turėtų visos seniūnijos, nedarbo lygis šalyje gerokai sumažėtų.
„Labai svarbu, kada žmogus jaučiasi pasitikintis savimi, kad jeigu jis yra nedalyvavęs darbo rinkoje, tai čia yra kaip ir prisimatavimas darbo rinkos. Ir patirtys, kurios yra labai svarbu“, – sako Agnė Tėvelytė-Petronienė, „Užimtumo namų“ projekto koordinatorė.
Norintiems dirbti tokiame centre nėra jokių reikalavimų. Čia nesvarbu nei išsilavinimas, nei amžius. Pagrindinis kriterijus – noras dirbti.
