Juodasis penktadienis – Kalėdų prekybos startas. Nors tūkstančiai gyventojų puola taškyti savo santaupas ir pirkti dovanėles, ekspertai teigia, o tyrimai rodo, kad geriausios nuolaidos – nebūtinai tik šią dieną.
„Švenčių kaina“ – tai temų ciklas apie tai, kaip pasitikti gražiausias šių metų šventes subalansuotu asmeniniu biudžetu, geromis emocijomis ir pakilia nuotaika.
Penktadienį Vakarų pasaulyje minima Juodojo penktadienio diena. Istoriškai ši šventė atkeliavo iš JAV.
Dar 20 a. buvo įprasta, kad iki pat Padėkos dienos, kuri JAV švenčiama ketvirtą lapkričio ketvirtadienį, prekybininkai nereklamuodavo Kalėdinių akcijų. Tačiau jau penktadienį JAV miestuose prasidėdavo kalėdinės eisenos, jas dažniausiai organizuodavo prekybininkai. Todėl istoriškai Juodasis penktadienis skelbdavo ir Kalėdų prekybos pradžią.
Vis dėlto iki šiol nėra sutariama, kodėl ši diena būtent taip ir pavadinta. Verslų savininkai anksčiau šią dieną vadindavo juoda, nes po Padėkos dienos darbuotojai paprasčiausiai neateidavo į darbą. Filadelfijos policijos pareigūnai dar 1960 m. pradėjo vartoti frazę „juodasis penktadienis“, norėdami apibūdinti chaosą, kuris kildavo, kai daugybė priemiesčių turistų atvykdavo į miestą pradėti šventinio apsipirkimo. Kiek vėliau žiniasklaidoje imta vartoti frazė „juodasis penktadienis“ kaip verslui pelninga diena, mat parduotuvės teigiamas balansas buvo užrašomas juodu rašikliu ir pakeisdavo iki tol vyravusį neigiamą balansą, kuris buvo užrašomas raudonu rašikliu.
Ši prekybininkų šventė visai neseniai išpopuliarėjo ir Lietuvoje, o gyventojai Juodajam penktadieniui kasmet skiria vis daugiau pinigų.
Ruoštis reikia visus metus
Ar Juodasis penktadienis yra juodai geras ne tik prekybininkams, bet ir parduotuvių lankytojams, kurie šia diena pasinaudoja įsigyti ir kalėdinių dovanų?
Tyrimus mažmeninės prekybos rinkoje Jungtinėje Karalystėje atliekanti bendrovė „Which?“ 2019 m. pabandė patikrinti, ar tam tikrų produktų kainos skiriasi Juodąjį penktadienį bei įprastomis dienomis.
Tyrimo metu nustatyta, kad 6 mėn. iki Juodojo penktadienio 85 proc. tirtų prekių kainos buvo tokios pat arba mažesnės negu Juodąjį penktadienį. Per 6 mėn. nuo išpardavimų dienos net 98 proc. produktų kaina buvo tokia pat arba žemesnė.
Kainų ekspertas ir internetinės svetainės „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas teigia abejojantis, kad Juodasis penktadienis yra geriausia diena apsipirkti Kalėdoms.
„Šiais metais sunku pasakyti, ar per Juodąjį penktadienį prekės bus pigesnės, nes atsižvelgiant į visus metus, prekės brango, todėl sunku pasakyti, kokia yra tikroji prekės kaina. Daugelis žmonių socialinėje erdvėje skundžiasi, kad nuolaidos netikros, kainos išpūstos, tačiau konstatuoti faktus sunku. Visgi galiu pastebėti, kad anksčiau nuolaidos buvo geresnės, o dabar kuo toliau, tuo labiau abejoju, kad ši diena yra labai naudinga apsipirkti“, – svarsto P. Čepkauskas.
Anksčiau nuolaidos buvo geresnės, o dabar kuo toliau, tuo labiau abejoju, kad ši diena yra labai naudinga apsipirkti.
P. Čepkauskas
Jo teigimu, norint šventiniam laikotarpiui pasiruošti kuo efektyviau ir pigiau, tą reikia pradėti daryti dar sausio 1 d.
„Jeigu kalbėtume apie kalėdines dovanas, tai geriausia naudoti mano mamos metodą. Ji kitų metų Kalėdoms pradeda ruoštis sausio 1 d., nes nuo sausio prasideda dideli šventinių dekoracijų išpardavimai. Ji pasidaro sąrašą, kas ką mėgsta, visus metus stebi kainas ir tuomet, kai kaina jai atrodo priimtina, įsigyja prekę ir laukia švenčių“, – pataria P. Čepkauskas.
Ekspertas pažymi, kad geriausi mėnesiai apsipirkti šventiniam laikotarpiui – spalis ir lapkritis.
„Įprasta, kad rugsėjį žmonės būna patuštinę savo kišenes atostogoms, mokslo metų pradžiai, todėl žmonių perkamoji galia yra sumažėjusi, o prekybininkai daro didesnes nuolaidas ir taip vilioja klientus. O gruodį prekybininkai neskuba tokių didelių nuolaidų daryti, nes žmonės perka kaip akis išdegę“, – pastebi P. Čepkauskas.
Grąžinti galima ne visas prekes
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) vadovė Goda Aleksaitė sako, kad Juodasis penktadienis yra darbymetis prekybininkams, o tarnybai jis prasideda po visų išpardavimų, kai klientai puola skųstis nekokybiškomis prekėmis ar neteisingai pritaikytomis nuolaidomis.
„Žmonės dažniausiai rašo skundus dėl batų. Pastebime ir skundus dėl žaislų, tačiau čia kiek sudėtingiau, nes žaislų, įsigytų fizinėse parduotuvėse, grąžinti negalima. Trečioji prekė, dėl kurios sulaukiame skundų, – laisvalaikio prekės“, – vardija G. Aleksaitė.
Ji primena, kad suskubę įsigyti kalėdines dovanas jau dabar, po Kalėdų galimybės grąžinti nepatikusios prekės jau nebegalės, mat prekėms galioja 14 dienų grąžinimo terminas.
„Tačiau jis taikomas ne visoms prekės. Apsiperkant fizinėse parduotuvėse negalima grąžinti parfumerijos, kosmetikos, baldų, elektrotechnikos, apatinių, knygų, pėdkelnių, žaislų, brangakmenių, kiliminių dangų, fotografijų. Pagal įstatymą pardavėjas neprivalo priimti šių prekių atgal. Tačiau kartais verslininkai nusistato savo tvarką ir priima atgal prekes, kurių neprivalėtų priimti“, – vardija G. Aleksaitė.
Perkantiems internetu negrąžinamų pirkinių sąrašas yra daug trumpesnis.
„Negalima grąžinti greitai gendančių produktų, gėlių, maisto, pagal individualų užsakymą gamintų produktų, tokių kaip vizitinių kortelių, marškinėlių, užuolaidų, išpakuotų sveikatos apsaugos priemonių, vaizdo ir garso įrašų, programinės įrangos, kosmetinių prekių su pažeistomis pakuotėmis, leidinių ir knygų“, – sako tarnybos vadovė.
Perkantys internetu turėtų atminti ir dar vieną dalyką. Pasitaiko atvejų, kai išpakavus iš kurjerio gautą prekę, pastebima, jog ji yra pažeista. Jei prekės išpakavimas nebuvo užfiksuotas, gali būti sunku įrodyti, jog pas jus atkeliavo nekokybiškas produktas.
„Pagrindinė taisyklė – kiek įmanoma geriau apžiūrėti prekę pristatymo metu. Žmogus gali kurjerio prašyti leisti prie jo apžiūrėti prekę. Jei tokios galimybės nėra, rinktis prekės pristatymą su jos instaliavimu, jei tai yra buitinės technikos prekė. Dar vienas patarimas – gavus prekę filmuoti jos išpakavimą“, – sako G. Aleksaitė.
Be to, ji pataria visada išsaugoti pirkinių kvitą, o jei to nedarote, už pirkinius atsiskaitykite banko kortele. „Pasižiūrėję interneto banke į mokėjimo duomenis pardavėjui galėsime įvardinti pirkimo laiką, o jis suras tą operaciją. Atsiskaitantys grynaisiais gali tiesiog nusifotografuoti pirkinių kvitą ir turėti jį telefone“, – pataria VVTAT vadovė.
Tuo metu prekybininkams G. Aleksaitė primena, kad skelbiant nuolaidą, etiketėje reikia pažymėti pirminę žemiausią kainą per pastarąjį mėnesį, įvardinti akcijų periodą. Jei skelbiama, kad nuolaidos yra iki 70 proc., tai bent jau 10 proc. tų prekių turi būti taikoma 70 proc. nuolaida. Be to, neturi būti reklamuojamos prekės su nuolaidomis, kurių nėra lentynose.
Neįsigijote norimos prekės – ne pasaulio pabaiga
Vilniaus universiteto Rinkodaros katedros asistentė dr. Indrė Radavičienė pastebi, kad Juodasis penktadienis gali būti puiki proga pasinaudoti nuolaidomis ir nupirkti kalėdines dovanas, iš kitos pusės, tai yra galimybė pakliūti į nuolaidų spąstus.
„Auksinė taisyklė yra tokia: jei ketinote pirkti prekę ir ją įsigijote sumažinta kaina, tai yra sutaupymas. Jei neplanavote pirkti, tai nėra sutaupymas“, – sako ji.
Siekiant sutaupyti išpardavimų metu, I. Radavičienė siūlo laikytis keleto patarimų.
Jei ketinote pirkti prekę ir ją įsigijote sumažinta kaina, tai yra sutaupymas. Jei neplanavote pirkti, tai nėra sutaupymas.
I. Radavičienė
„Dauguma parduotuvių išpardavimo kampanijas pradeda daug anksčiau iki Juodojo penktadienio. Jei esate naujienlaiškių prenumeratoriai ar sekate „Facebook“, „Instagram“ parduotuvių paskyras, tikėtina, kad pirmieji gausite specialius išankstinius Juodojo penktadienio pasiūlymus, nuolaidos kodus, kuriais galėsite pasinaudoti išpardavimų įkarštyje. Tai puikus būdas apgalvoti, kur norite panaudoti šias nuolaidas, ar siūlomos prekės tikrai jums reikalingos“, – sako I. Radavičienė.
Ji tai pat atkreipia dėmesį, jog prieš įsigyjant prekę vertėtų patikrinti jos kainą kainų palyginimo svetainėse ir įsitikinti, ar tikrai nepermokate.
Dar vienas patarimas – lojalūs klientai gauna papildomų nuolaidų arba išskirtinių pasiūlymų didžiųjų išpardavimų metu: „Jei turite mylimą e. parduotuvę, prekės ženklą, pasidomėkite, kokios sąlygos tapti svarbiu klientu, tokiu būdu galite dar daugiau sutaupyti išpardavimų metu. Jei turite narystę, šiuo laikotarpiu yra didelė tikimybė pereiti į geresnį planą patiriant mažesnes išlaidas.“
I. Radavičienė siūlo vengti prekes pirkti skolintais pinigais ar mokant lizingu. „Apimti emocijų galite pakenkti sau ir ateityje užklupus finansiniam nuosmukiui turėti didelių finansinių problemų. Jei vis dėlto nuspręsite įsipareigoti, atidžiai peržiūrėkite įsipareigojimo sąlygas, įvertinkite savo finansines galimybes, tik tuomet pasirašykite įsipareigojimą. Tikslingiausia būtų tokių sandorių atsisakyti didžiųjų nuolaidų metu. Tikėtina, kad nesugebėję grąžinti beprocentės paskolos, už Juodojo penktadienio pirkinius sumokėsite kur kas daugiau, nes bus pritaikytos didelės palūkanos. Mokėjimų nevykdymas turės tiesioginę įtaką jūsų kredito istorijai“, – įspėja ekspertė.
Be to I. Radavičienė apsipirkinėjant pataria atsiriboti nuo emocijų. „Nusiraminkite, tai ne vaiko gimimas ar tuoktuvės. Įsitikinkite, kad didelės nuolaidos nepadarė jums įspūdžio ir nesukėlė spontaniškumo. Turėkite sąrašą, ko iš tiesų jums reikia. Tik tokiu būdu išvengsite emocionalumo ir nereikalingų pirkinių. Stenkitės nereaguoti į laiko spaudimą, jis dažnai priverčia mus elgtis neapgalvotai. Jei ir nespėsite nusipirkti norimos prekės, tai ne pasaulio pabaiga. Paieškokite norimos prekės kitoje parduotuvėje, jei nepavyks rasti ir ten, vadovaukitės filosofiniu principu – mažiau yra daugiau“, – pataria ji.
Darbymetis prekybininkas, darbymetis ir sukčiams
Švenčių metu dirba ne tik prekybininkai, bet ir sukčiai, kurie, pasinaudodami pirkėjų skuba, kuria netikras internetines svetaines ir taip bando iš žmonių išvilioti pinigus.
ESET Lietuva kibernetinio saugumo ekspertas Ramūnas Liubertas sako, jog siekiant neužkibti ant sukčių kabliuko, vertėtų internetinės parduotuvės pavadinimą nukopijuoti į „Google“ paieškos lauką ir įrašyti žodį „atsiliepimai“. Taip galima patikrinti, ką apie internetinę parduotuvę rašo kiti žmonės.
Taip pat patartina pažiūrėti, kada buvo užregistruotas internetinės svetainės domenas. Tą galima padaryti nukopijavus internetinės parduotuvės URL adresą bei įklijavus jį internetinės svetainės whois.com paieškos langelyje.
„Būna tokių atvejų, kad internetinė svetainė atrodo gražiai, kainos geros, tačiau pamatome, jog svetainė užregistruota visai neseniai. Tai gali būti signalas, kad svetainė yra nepatikima“, – aiškina kibernetinio saugumo ekspertas R. Liubertas.
Įtarimų turėtų sukelti ir tai, jei internetinė parduotuvė neturėtų sąsajos su internetine bankininkyste. „Tokiai sąsajai sukurti reikia laiko, todėl kartais sukčiai tiesiog prašo įvesti tik kortelės duomenis. Tai galėtų būti dar viena raudona vėliava“, – įspėja R. Liubertas.
Jis pastebi, kad sukčiai neretai bando kurti panašių pavadinimų į tikrąsias internetines parduotuves, tačiau pakeičia vieną radę: „Pavyzdžiui, yra internetinė svetainė vinted.com, tai sukuriama vinte.com., kuri turi dar ir panašų dizainą. Tai taip pat indikuoja sukčių veiklą“, – sako kibernetinio saugumo ekspertas.
Žmonės, kurie pamatė sukčiavimo atvejus internetinėje parduotuvė, turėtų apie tai pranešti Nacionalinio kibernetinio saugumo centrui, e. policijai ir padėti operatyviai uždaryti internetinę svetainę bei apsaugoti kitus vartotojus.
