Brangstant elektrai, ekspertai mato tik vieną išeitį – taupyti. Skaičiuojama, kad kas mėnesį buitiniai vartotojai sumažinti elektros sąnaudas gali apie 20 proc. Pavyzdžiui, vien tik iš lizdo išjungtas televizorius jungiklis per metus gali sutaupyti keliolika eurų.
Maistas, būsto išlaikymas, transportas – itin smarkiai piniginę kas mėnesį paploninančios išlaidos. Publikacijų cikle „Gyvenu taupiau“ LRT.lt žurnalistai pasakoja, kaip keisdami savo kasdienius įpročius bei priimdami racionalesnius ir tvaresnius vartojimo sprendimus galime sutaupyti energijos, pinigų ir laiko.
Energetinei žiemai į Lietuvą atslinkus anksčiau nei kalendorinei, gyventojai ir verslas priversti griebtis už galvų.
Dar visai neseniai elektros kaina Lietuvoje pasiekė rekordą ir vieną valandą kainavo 4 eurus už kilovatvalandę (kWh). Tai beveik 17 kartų daugiau nei dabartinė visuomeninio tiekėjo kaina (0,24 euro už kWh).
Taip pat skaitykite
LRT.lt kalbintų ekspertų teigimu, Lietuva pasigamina vos apie 30 proc. elektros, o likusią dalį perka biržoje. Todėl vienintelis būdas išgyventi brangymetį – vartoti mažiau elektros.
Skaičiuoti, skaičiuoti ir dar kartą skaičiuoti
Suvartotas elektros kiekis priklauso nuo įrenginio galios ir jo veikimo laiko. Kuo didesnė įrenginio galia ir kuo ilgiau jis veikia, tuo daugiau elektros energijos suvartojama.
Atlikime nedidelį eksperimentą. Dauguma namie turi elektrinį virdulį. Manasis – 2400 vatų (W) galios. Ruošdamas arbatą įprastai neskaičiuodavau, kiek vandens pilu, tačiau pripildavau daugiau, nei reikia puodeliui, tarkime litrą. Tokį kiekį vandens virdulys užvirindavo vidutiniškai per 3 minutes. Vadinasi, vienam puodeliui kavos sunaudodavau 0,12 kWh arba 3 euro centus (jei už elektrą moku 0,24 euro už kWh).
Atrodo visai nedaug, tačiau jei kavos ar arbatos puodelį būčiau ruošęs rugpjūčio 17 d. vakarą, kai elektros kWh kainavo 4 eurus (jei turėčiau išmanųjį elektros skaitiklį ir biržos planą), puodelis šilto gėrimo būtų kainavęs apie 0,5 euro!
Siekiant taupyti elektrą ir tai daryti kuo efektyviau, verta žinoti, kiek elektros sunaudoja jūsų prietaisas.
Tą galite nesunkiai sužinoti pasižiūrėję į įrenginio nugarėlę, dugną ar pakuotę, kur prietaiso galia nurodyta vatais. Galią padauginę iš prietaiso veikimo valandų skaičiaus per dieną, sužinosite, kiek vatvalandžių jis sunaudojo. Gautą skaičių dar kartą padauginę iš 365 dienų, sužinosime, kiek vatvalandžių įrenginys sunaudoja per metus. Kadangi elektros kaina skaičiuojama kWh, gautą atsakymą dar reikia padalinti iš 1000 ir gausime kWh. Kiek jums kainuoja viena kWh galite pasižiūrėti elektros sąskaitoje, tačiau tikėtina, kad šiuo metu už elektrą mokate apie 0,2–0,3 euro už kWh. Jei esate visuomeniniame elektros tiekime kol kas už elektrą mokate 0,24 euro už kWh. Jei esate garantiniame, rugsėjį mokėsite 0,73 euro už kWh.
Pavyzdžiui, namie turite 1000 vatų mikrobangų krosnelę. Per dieną maistui šildyti skiriate 6 min., vadinasi, per dieną sunaudosite 0,1 kWh arba 36,5 kWh per metus. Esant dabartinei visuomeninio tiekimo elektros kainai, maisto šildymas per metus kainuos beveik 9 eurus. Perkant elektrą rinkos kainomis – virš 20 eurų.
(0,1 val. × 1000 W × 365 dienų) / 1000 = 36,5 kWh
Kitas pavyzdys – dulkių siurblys. Jei jo galia siekia 1000 vatų, o namus tvarkote apie 30 minučių, per tiek laiko prietaisas suvartoja apie 0,5 kWh arba 12 centų. Jei namus tvarkytumėte tada, kada elektros kaina siekė 4 eurus kWh, už tvarkymąsi tektų atseikėti 2 eurus.
Dešimties minučių plaukų džiovinimas 2000 vatų galios plaukų džiovintuvu atsieis apie 8 centus (jei elektros kaina 24 ct/kWh). Tačiau, jei už elektrą mokate rinkos kaina, tuomet tai atsieis apie 20 centų.
Daugiausiai elektros eikvojantys buitiniai prietaisai – plaukų džiovintuvas, dulkių siurblys, lygintuvas, elektrinė viryklė, elektrinis šildytuvas, tad šiuos prietaisus verta naudoti kuo trumpiau.
Tylieji elektros vagys
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektros inžinerijos katedros profesorė Sonata Tolvaišienė sako, kad buitiniai vartotojai elektros sąnaudas gali sumažinti net iki 20 proc., o pradėti reikia nuo tokių paprastų dalykų kaip šviesos ar nenaudojamų buitinių prietaisų išjungimas išėjus iš kambario.
„Dėmesį reikėtų atkreipti į tuos įrenginius, kurie turi indikacines lemputes. Indikacinė lemputė net ir neveikiant įrenginiui naudoja elektros energiją. Metų gale tas sunaudotas kiekis bendroje sąskaitoje pasimatys“, – teigia S. Tolvaišienė.
Skaičiuojama, kad į lizdą įkišti, tačiau nenaudojami prietaisai suvartoja apie 5 proc. visos elektros energijos. Namie patikrinau, kokios galios yra ilgintuvo šviečiantis mygtukas – vos 0,1 vatas. Per metus man tai kainuos vos kelis euro centus. Tačiau patikrinęs, kiek elektros sunaudoja į lizdą įkištas, tačiau išjungtas televizorius – nustėrau. Nors internete rašoma, kad budėjimo režimu televizorius turėtų imti iki 0,003 kWh, aparatas parodė 0,014 kWh. Per metus neįjungtas televizorius sunaudos 122 kWh ir dabartinėmis visuomeninio tiekimo elektros kainomis kainuos 30 eurų. Jei skaičiuotume rinkos kaina – apie 60 eurų.
Kitas dažnas atvejis – nors ir nesame kambaryje, paliekame įjjungtą kompiuterio ekraną. Jei kasdien kompiuterio ekraną paliksime įjungtą bent po 2 valandas, per metus, vertinant dabartinėmis biržos kainomis, išleisime per 2 eurus.
Profesorė taip pat atkreipia dėmesį, kad siekiant sutaupyti, reikėtų rinktis buitinę techniką, kuri turi didesnį energetinį efektyvumą. „Vis dar gero ir veikiančio įrenginio į energetiškai efektyvesnį mes nekeisime, nes tai nebus efektyvu kitais aspektais. Tačiau jam sugedus galima paieškoti aukštesnės klasės įrenginio“, – pataria S. Tolvaišienė.
Jei žmonės turi nuosavus namus ir automatinį lauko apšvietimą, galima nustatyti, kad šviesa įsijungtų tik visiškai sutemus ar pamažinti apšvietimo stiprumą.
Vartotojams, turintiems išmaniuosius skaitiklius ir elektros planus susietus su biržos kaina (tokių vartotojų yra mažuma), pravartu sekti valandinę elektros kainą Lietuvos laiko zonoje. Tą padaryti galite čia. „Tokiems namų ūkiams elektrą vartoti reikėtų tada, kai jos nevartoja kiti, tai reiškia labai nepatogiu metu. Tuomet pavyks sutaupyti. Įprastai brangiausia elektros kaina būna ryte ir grįžus iš darbo“, – atkreipia dėmesį S. Tolvaišienė.
Tie, kas sunaudoja itin daug elektros, pavyzdžiui, elektrą naudoja šildymui, vienintelė išeitis šią žiemą – mažinti temperatūrą kambariuose.
Be reikalo nevarstyti šaldytuvo
Patarimų, kaip būtų galima sumažinti elektros sąskaitas namuose, yra ir daugiau. Pavyzdžiui, vidutinės energetinės klasės šaldytuvas per metus sunaudoja apie 300 kWh, o tai per metus kainuoja apie 74 eurus (mokant 24 centus už kWh), mokantiems biržos kaina – apie 150 eurų.
Šaldytuvo neišjungsi, tačiau galima pasirūpinti, kad šaldytuvas sunaudotų kuo mažiau elektros energijos. Pavyzdžiui, patartina kuo rečiau jį varstyti, šaldytuvo nelaikyti tiesioginėje saulės šviesoje, neapkrauti jo daiktais. Pravartu, kad šaldytuvas ir kamera būtų prikrauti – taip įšalę produktai patys palaiko vėsesnę temperatūrą įrenginyje.
Dažna senesnių šaldytuvų bėda – nusitrynusios gumos, todėl šaldytuvas neužsidaro arba užsidaro nesandariai, patartina gumas valyti, o susidėvėjusias pakeisti arba priklijuoti atlipusias vietas.
Taip pat nepatariama į šaldytuvą dėti šiltų maisto produktų, atšildyti ir išvalyti šaldiklį, jei jame susiformavo ledas, mat taip sunaudojama daugiau elektros energijos šaldymui. Be to, išėmus mėsą iš kameros ją atšildyti šaldytuve. Mokslininkai skaičiuoja, kad šaldytos mėsos kilogramas išskiria tiek šalčio, kiek šaldytuvas pagamintų visą valandą naudodamas elektros energiją.
Skalbiant rūbus rekomenduojama jais užpildyti visą skalbyklę, tačiau neviršyti nustatyto svorio limito. Be to, patartina rūbus skalbti žemesnėje temperatūroje, pavyzdžiui 30 laipsnių. Elektrą galima sutaupyti išskalbtų rūbų nedžiovinant elektrinėje džiovyklėje. Tereikia juos gerai išpurtyti ir gražiai padžiauti. Tam tikrais atvejais taip padžiautų rūbų galima ir nelyginti.
Gaminant maistą patariama uždengti puodą, gaminimui naudoti mažesnio dydžio indus.
Taupymas – vienintelis kelias
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas sako, kad šiuo metu taupyti elektrą yra vienintelis būdas sumažinti sąskaitas trumpuoju laikotarpiu tiek namų ūkiams, tiek ir valstybei.
Jo teigimu, taupyti galima pradėti jau dabar, nelaukiant, kol padidės atsinaujinančių įrenginių gamybos pajėgumai ar pasikeis biržos algoritmas. Tam yra daug potencialo, mat taupymas iki šiol Lietuvoje nebuvo prioritetas. Be to, mažesnis vartojimas gali lemti žemesnes kainas biržoje, kur perkame elektrą.
„Juk tą dieną, kai turėjome rekordinę elektros kainą, paklausa buvo didesnė už pasiūlą. Jeigu tą valandą gyventojai iš anksto būtų nusprendę taupyti elektrą, tai tokios kainos nebūtume turėję. Žmonės gali taupyti, pranešus apie rekordinę kainą, dalis gyventojų ir verslų sąmoningai taupė ir realusis elektros vartojimas buvo apie 5 proc. mažesnis nei prognozuotinas“, – aiškina D. Misiūnas.
Jo teigimu, sumažinus elektros vartojimą, rinkoje tai galėtų pasijusti jau per keletą dienų ar savaičių. Tiekėjai biržoje užsakytų mažesnius kiekius ir kaina rinkoje mažėtų.
„Tiekėjai, kurie teikia pasiūlymus biržoje, remiasi istoriniais duomenimis ir faktinėmis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, ima tos pačios dienos vartojimą prieš metus, įvertina, kokia yra savaitės diena ir kokios oro sąlygos. Remiantis šiais faktoriais yra sudaromos prognozės. Jei žmonės nuspręstų taupyti, elektros tiekėjas pirmomis dienomis to negalėtų įvertinti, tačiau ilgainiui jis prie to priprastų ir priderintų savo pirkimo pasiūlymus“, – sako energetikos ekspertas.
D. Misiūnas skaičiuoja, kad elektrą pradėjus taupyti verslui, gyventojams ir viešajam sektoriui, galima tikėtis elektros sąnaudas Lietuvoje sumažinti apie 20 proc.
„Manau, kad Lietuvoje realu sutaupyti tarp 10–20 proc. Pavyzdžiui, viešasis sektorius suvartoja apie 25 proc. elektros. Jei keliame tikslą sutaupyti apie 20 proc., tai visoje Lietuvoje sutaupome jau 5 proc. Gyventojai vartoja apie 20 proc., o sumažinus vartojimą 15–20 proc. tai sudarytų dar apie 5 proc. visoje šalyje. Verslas sunaudoja apie 50 proc. Čia taupymas gali būti dar didesnis, todėl visos šalies mastu elektros vartojimas galėtų mažėti dar 10 proc. Iš viso kalbame apie 20 proc., o tai yra labai realu“, – aiškina D. Misiūnas.
Kelionė liftu į penktą aukštą – vienas telefono krovimas
Taupyti gali ne tik gyventojai, bet ir verslai, viešosios įstaigos. Energetikos ministerija LRT.lt teigia jau parengusi elektros taupymo planą, kuris bus skirtas buitiniams vartotojams, verslui bei viešajam sektoriui. Tačiau koks tas planas – kol kas lieka neaišku, mat vyksta derinimas su suinteresuotomis grupėmis.
Pirmadienį apie taupymo varžybas „putinOut“ pranešė Turto bankas, kuris tikisi, kad įstaigos valdomuose pastatuose būtų galima sutaupyti apie 10 proc. elektros.
Taupyti žada ir šalies savivaldybės. Lietuvos savivaldybių asociacijos energetikos ekspertė Agnė Kazlauskienė sako, kad dalis savivaldybių žada mažinti gatvių apšvietimą arba šviesas išjungti anksčiau.
„Galbūt kai kur apšvietimo atsisakyti iš viso. Taip pat bus atsisakyta fontanų veikimo, o esančius poilsinėse zonose palikti veikti tik savaitgaliais. Viešosiose patalpose bus įrengiami jutiminiai davikliai, kad lemputė įsijungtų tik esant reikalui. Tai yra viena iš populiariausių šiuo metu taikomų priemonių.
Taip pat svarstoma tiek savivaldybių, tiek ministerijų patalpose atsisakyti liftų veikimo, jei tai yra 4–5 aukštų pastatas. Įdomu tai, kad vienas lifto pakilimas į penktą aukštą yra lygus vienam telefono krovimui. Lipimas laiptais nebūtų toks sudėtingas iššūkis. Žinoma, nekalbame apie ligonines, tačiau administracinės paskirties pastatuose tai būtų efektyvu“, – planuojamus pokyčius aiškina A. Kazlauskienė.
Dalis savivaldybių taip pat įsigijo arba dar planuoja įsigyti nutolusias saulės elektrines. „Pavyzdžiui, viena iš pirmųjų taip jau padarė Elektrėnų savivaldybė, ji įsidiegė nuotolinį 1,1 megavato saulės parką. Ten pagaminta elektra bus panaudota savivaldybės viešųjų pastatų apšvietimui“, – vardija A. Kazlauskienė.
Jos teigimu, savivaldybės taip pat planuoja mažinti tiltų, istorinių pastatų apšvietimą arba visai jų nebeapšviesti.
Pokyčių ėmėsi ir verslas. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos vadovas Darius Lasionis sako, kad didžioji dalis pramonės moka valandinę biržos kainą, tad piko valandomis yra pristabdoma gamyba.
Be to, dalis verslų įsigijo dyzelinius generatorius ir esant itin aukštai elektros kainai juos naudoja elektrai gaminti. Skaičiuojama, kad dyzelinio generatoriaus pagaminta kWh šiuo metu kainuoja apie 0,6 euro.
Rudenį prošvaisčių nėra
Rugpjūtį fiksuotas elektros kainų rekordas, kai buvo pasiekta 4 eurų už kWh kaina, dar gali būti ne pabaiga. Minėta suma iki šiol buvo biržos lubos, tad aukščiau kur kilti kaina neturėjo.
Tačiau jau rugsėjį birža „Nord Pool“ maksimalią ribą kelia iki 5 eurų už kWh. Ar tokia riba galėtų būti pasiekta dar kartą, ekspertai nežino, tačiau pažymi, kad aukšta elektros kaina laikytis gali ir rudenį.
„Labai aiškių tendencijų negaliu įvardinti. Kai labai karšta, linijų pralaidumai mažėja, žmonės šaldo patalpas. Kai labai šalta, tuomet elektros suvartojimas auga. Esant vidutiniam orui, elektros suvartojimas būna stabilesnis. Tad daug kas priklausys nuo orų. Be to, verta atkreipti dėmesį, kad elektrinių remontai vyksta vasarą, tad jie turėtų būti pasibaigę. Tačiau nereikia pamiršti, kad dujų kaina auga, o ji vis dar daro įtaką elektros kainoms“, – elektros ateities kainą LRT.lt aiškina D. Misiūnas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius politologas Tomas Janeliūnas mano, kad didelių elektros kainų svyravimų dar galime sulaukti.
„Jeigu skirtumas tarp pasiūlos ir paklausos bus didelis, o jis gali būti didelis, tai bent jau atskiromis valandomis kaina gali svyruoti labai daug. Deja, bet artimiausiu metu gerų žinių mažai ir ateityje gali tekti priprasti prie tokių šokų. Didžiajai daliai buitinių vartotojų tai neturės įtakos, tačiau verslo subjektams tai gali būti skausminga“, – sako jis.
Savo ruožtu Lietuvos energetikos agentūros vadovas V. Poderys mano, kad dabartiniai elektros kainų šokai yra laikini, o rudenį tokių elektros kainų rekordų išvysti nebeturėtume.
„Kai baigsis remontai, sumažės temperatūra ir tinklų pralaidumas padidės, o atšalus orams teks įjungti ir termofikacines elektrines, tikrai dings tokie kainų šokai. Taip pat buvo ir 2013 m. – prasidėjo šildymo sezonas, įsijungė termofikacinės elektrinės ir visi kainų ekstremumai dingo“, – primena V. Poderys.
