Trečiadienio vakarą „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos, Latvijos ir Estijos kainų zonose vienai valandai didmeninė kaina pasieks 4 eurus už kWh, nors šiuo metu fiksuotos elektros planus turintys vartotojai įprastai moka 20–30 centų už kWh. Ekspertai pataria, kam elektros prietaisų vakare geriau nejungti.
„Nord Pool“ biržoje Lietuvos, Estijos ir Latvijos zonose trečiadienio vakarą laukia rekordas – elektros kaina tarp 18–19 val. turėtų pasiekti maksimalią rinkos kainą – 4000 eurų už megavatvalandę.
Tai naujas elektros kainų rekordas Lietuvoje, senąjį viršijęs beveik du kartus (iki tol aukščiausia valandinė elektros kaina buvo užfiksuota liepos 21 d. – 2100 eurų).
Lietuva biržoje įsigyja apie 70–80 proc. elektros energijos, o pati pasigamina apie 20–30 proc.
Suklusti turėtų verslas, turintis išmaniuosius skaitiklius su rinkos kainų planais
„Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius visų pirma akcentuoja, kad didžioji dalis buitinių vartotojų Lietuvoje turi fiksuotos elektros planus, tad jiems nerimauti dėl rekordinės elektros kainos tarp 18–19 val. neverta.
Vis dėlto tie, kas turi išmaniuosius skaitiklius ir yra pasirinkę biržos kainos planus, vakare turėtų sumažinti elektros vartojimą, mat kitą mėnesį gauta sąskaita už elektrą gali priblokšti.
Pavyzdžiui, jei kaina bus kaip šiandien – 4 eurai už kWh, tokiems vartotojams reikėtų nekrauti elektromobilių, nejungti skalbimo mašinos.
A. Ketlerius
„Labiausiai suklusti turi tie vartotojai, kurie turi išmaniuosius skaitiklius, o jų elektros planai yra susieti su valandiniu elektros naudojimu. Tokių klientų yra labai mažai. Jie seka biržos kainas ir, priklausomai nuo to, kokia biržoje yra kaina, gali priimti sprendimą išjungti buitinę įrangą. Pavyzdžiui, jei kaina bus kaip šiandien – 4 eurai už kWh, tokiems vartotojams reikėtų nekrauti elektromobilių, nejungti skalbimo mašinos“, – pataria A. Ketlerius.
Tiesa, verta pažymėti, kad išmaniųjų skaitiklių masinis diegimas Lietuvoje dar nėra pradėtas, o buitiniai vartotojai, kurių elektros planai yra susieti su biržos kainomis, už elektrą įprastai moką pagal vidutinę elektros mėnesio kainą, o ne pagal valandinę.
„Klientai, kurie turi biržos planus, bet jų planai nėra susieti su valandiniu vartojimu, jiems yra skaičiuojama vidutinė mėnesio biržos kaina. Vadinasi, atskirų valandų vartojimas nedaro įtakos jų mėnesio sąskaitai. Tik mėnesio pabaigoje bus žinoma, kokia bus galutinė vidutinė mėnesio biržos kaina ir nuo to priklausys jų sąskaitos“, – aiškina A. Ketlerius.
Suklusti, anot A. Ketleriaus, turėtų ir verslo subjektai, kurių elektros planai yra susieti su valandinėmis elektros kainomis biržoje.
Nepaisant to, kad didžioji dalis buitinių elektros vartotojų šios dienos elektros kainų rekordo savo piniginėmis nepajus, A. Ketlerius sako, kad šiuo metu itin svarbu elektrą naudoti kuo efektyviau, nes taip ateityje bus galima užsitikrinti žemesnes elektros kainas.
„Šių rekordinių kainų kontekste svarbu, kad verslas ir gyventojai kuo efektyviau naudotų savo įrangą, suvartotų kuo mažiau elektros energijos, ją vartotų naktimis. Visa tai daro įtaką biržos kainoms. Čia veikia pasiūlos ir paklausos dėsniai. Kuo mažesnis vartojimas, tuo bus mažesnė elektros kaina“, – sako A. Ketlerius.
Rekordinė kaina dėl rinkos subtilybių
Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys sako, kad viena iš rekordinių elektros kainų priežasčių – labai didelės dujų kainos, dideli karščiai, remontai.
Tačiau įtakos rekordinei kainai, anot V. Poderio, turi ir tai, kaip veikia „Nord Pool“ birža, kur prekiaujama elektra. Dabartinė sistema, anot energetikos eksperto, gali iškelti elektros kainas.
„Biržoje kaina yra nustatoma tada, kai visi elektros generatoriai pateikia savo pavedimus parduoti elektrą. Jie nurodo apimtis megavatais ir kainą eurais. Tie pasiūlymai yra išrikiuojami į eilę. Elektrėnuose turime Kombinuoto ciklo bloką, jo elektros gamybos pasiūlymas taip pat buvo pateiktas biržoje. Kad užsidarytų rinka, jis turi išstumti prieš tai buvusios mažesnės kainos ir mažesnės apimties pavedimus. Tačiau algoritmas veikia taip, kad tas pasiūlymas buvo atmestas ir imamas už jo esantis brangesnis, tačiau mažesnės apimties pavedimas, kuris neišstumia prieš „Ignitį“ buvusių pigesnių mažos apimties pavedimų“, – aiškina R. Poderys.
Jo teigimu, jei rinkoje būtų buvęs priimtas „Igničio“ pasiūlymas, tikėtina, kad šiandien elektros kaina būtų mažesnė, mat Kombinuoto ciklo bloko elektros gamybos kaina siekia apie 450–500 eurų už MWh.
Pats „Ignitis“ aiškina, kad tokia situacija, kada net ženkliai pigesnę elektros energijos gamybą siūlantys įrenginiai nelaimi aukcionų, kartojasi ne pirmą kartą dėl vadinamojo „paradoksalaus atmetimo“, dėl kurio galutinę didmeninę kainą suformuoja brangesni pasiūlymai.
„Ignitis gamybos“ valdomas Kombinuoto ciklo blokas (KCB) trečiadieniui teikė net 24 skirtingus pasiūlymus, kurių kainos buvo gerokai mažesnės negu susiformavusios „Nord Pool“ elektros kainos. Nepaisant to, pigesni pasiūlymai buvo atmesti pritaikius vadinamąjį paradoksalų atmetimą“, – sako A. Ketlerius.
„Paradoksalus atmetimas“ – biržos taikomas algoritmas, kuris net ir mažesnės kainos pasiūlymus atmeta, jei pasiūlymo dydis neatitinka poreikio. Dėl to rekordinę kainą formuoja nedideli, tačiau labai brangūs gamybos pajėgumai.
Dėl paradoksalaus pasiūlymų atmetimo „Ignitis grupė“ ne kartą kreipėsi į „Nord Pool“ biržą, siekdama išsiaiškinti, ar neįvyko klaida, kai daug pigesni pasiūlymai yra atmetami. Tačiau iki šiol gauti atsakymai, kad algoritmas veikia teisingai.
Energetikos ministras Dainius Kreivys antradienio vakarą dėl to kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) prašydamas ištirti, ar „Nord Pool“ naudojamas algoritmas, kuriuo remiantis skaičiuojama elektros energijos kaina biržoje, nėra dar viena aukštų energijos kainų priežastis.
Ribojamas pralaidumas
Tokia aukšta elektros kaina Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, anot A. Ketleriaus, susiformavo ir dėl pralaidumų ribojimų iš Švedijos 4 kainų zonos į Lietuvą, iš Suomijos į Estiją, iš Lenkijos į Lietuvą.
„Dėl aukštos oro temperatūros trečiadienį dieną iki 650 MW bus ribojama „NordBalt“ jungtis, tai reiškia, kad bus neprieinama iki 50MW.
Dėl linijų Estijos perdavimo tinkle iki 858 MW apribotas importas iš Suomijos – neprieinama apie 158 MW. Vakarinio piko metu iki 350 MW bus ribojamas importas iš Lenkijos – neprieinama iki 150 MW“, – aiškina A. Ketlerius.
Jis taip pat pastebi, kad trečiadienį 18 valandą perkamos elektros energijos kiekis viršijo rinkoje aktyvuotų pardavimo pasiūlymų apimtis, todėl rinkos operatorius („Nordpool“) aktyvavo pikinės galios rezervą, laikomą Lietuvos Perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“, kuris padengs energijos trūkumą.
„Pagal rinkos operatoriaus „Nordpool“ duomenis, 4000 Eur/MWh kaina buvo suformuota su 2,14 MWh kiekiu“, – sako A. Ketlerius.
Estijoje biržai nepavyko rasti paklausą atitinkančio pasiūlymo 0,57 MWh elektros, Latvijoje – 0,6 MWh, Lietuvoje – 0,97 MWh.
