Dėl epideminės situacijos nulemto neapibrėžtumo studentai į darbo paieškas šiemet žiūri kiek atsargiau, tačiau karjeros galimybių jau dairosi. Dažniausiai universitete mokslus pradėję krimsti jaunuoliai darbinasi ten, kur nereikia darbo patirties, o darbdaviai siūlo ir tūkstantį eurų į rankas.
Rudenį kimba į darbo paieškas
„CV Market“ rinkodaros vadovės Raimondos Tatarėlytės teigimu, darbo paieškos rugsėjį įgauna pagreitį. Dalis ieškančiųjų darbo paprastai jau yra dirbantys, tačiau nuo rudens, praėjus vasaros atostogoms, ima dairytis naujų karjeros galimybių. Kita dalis – studentai, ieškantys darbo, kurį galėtų derinti su mokslais.
„Studentai pradeda dairytis darbų jau nuo rugpjūčio mėnesio, tačiau aktyviausi būna rugsėjo–spalio mėnesiais. Nemažai studentų darbų ieško spalį, nes rugsėjo mėnesį dar nežino paskaitų intensyvumo, tikslių tvarkaraščių, todėl sunkiau įsivaizduoti, koks darbo laikas būtų tinkamiausias.
Šiemet studentai dar nėra labai aktyvūs, nes dalis mokslus tęs nuotoliniu būdu, dalis nerimauja dėl to, kokia bus epideminė situacija, todėl į darbo paieškas žiūri kiek atsargiau“, – pažymi R. Tatarėlytė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, rugpjūčio 1 d. buvo registruota 45,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų iki 29 m. Vis dėlto kol kas nepastebima, kad studijuojantis jaunimas aktyviau ieškotųsi darbo, antrina Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.
Pasak „CV Online“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės, darbo paieškų intensyvumas tarp studentų priklauso nuo to, kuriame kurse mokomasi, ar turima darbo patirties ir kokio darbo (pirmojo, kvalifikuoto, susijusio su studijomis ar tiesiog „studentams tinkamo“) ieškoma.
„Darbo paieška priklauso ir nuo studijų krypties. Taigi, jei studentas yra pirmakursis ir ieško pirmojo darbo, dažniausiai tuo užsiima ne rugsėjį, bet spalį arba lapkritį, kai jau būna šiek tiek apsipratęs su studijomis ir, žinoma, jei mato, kad gali derinti darbą su studijomis.
Jei studentas yra vyresnių kursų ir jau turi darbinės patirties, yra keli keliai. Jei studentas turi su studijomis susijusios darbo patirties, darbo paieška gali būti labai kryptinga ir nepriklausoma nuo sezono. Jei darbo patirtis yra nesusijusi su studijomis, studentas yra dirbęs nekvalifikuotą darbą arba turi trumpalaikių, sezoninių darbų patirties, naujo darbo paieška gali prasidėti rugsėjo mėnesį“, – komentuoja R. Karavaitienė.
Personalo paieškos ir atrankos įmonės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius antrina, kad darbo paieškų intensyvumas tarp studentų priklauso nuo to, ar darbo ieško pirmakursiai, ar aukštesnių kursų studentai.
„Pirmą pusmetį pirmakursiai būna pasyvesni, nes dar sunku įvertinti, kiek laiko galės skirti darbui ir kas yra ta tikroji sesija. Vėlesnių kursų studentai jau planuoja iš anksto, tad paieškas pradeda tik grįžę į didmiesčius ar dar anksčiau. Dabar pokalbiai dažnai vyksta nuotoliniu būdu, tad kandidatai juose gali dalyvauti ir per atostogas užsienyje ar tiesiog leisdami laiką sodybose“, – sako K. Blaževičius.
Šiemet studentai dar nėra labai aktyvūs, nes dalis mokslus tęs nuotoliniu būdu, dalis nerimauja dėl to, kokia bus epideminė situacija.
R. Tatarėlytė
Dirba ir vakarais, ir savaitgaliais
Anot R. Tatarėlytės, dažniausiai universitete mokslus pradėję krimsti studentai darbinasi ten, kur nereikalaujama darbo patirties.
„Tai dažniau yra darbai pardavimo, aptarnavimo, maitinimo sektoriuose: padavėjai, pardavėjai, pardavėjai-konsultantai, skambučių centrų darbuotojai, telerinkodaros vadybininkai. Taip pat populiarūs darbai vakarais, savaitgaliais: taip galima dirbti saugos, sandėlių darbuotojais, krovėjais ir pan. Taip pat populiarus darbas ne visu etatu, tai gali būti ir gamybos, ir vadybos ar administravimo darbai“, – vardija darbo skelbimų portalo atstovė.
R. Karavaitienės teigimu, pirmenybę studentai teikia darbams, kuriuos gali derinti su studijomis. Tarp populiariausių darbo sričių yra klientų aptarnavimas, prekyba, logistika, administravimas, finansai, viešojo maitinimo sektorius.
„Dažnu atveju studentai renkasi dirbti ne visu etatu, vakarais arba savaitgaliais“, – priduria R. Karavaitienė.
Vis dėlto dalis jų dairosi darbo arba praktikos, susijusios su studijuojamu dalyku, teigia ji.
„Toks kelias nėra pats lengviausias, bet ilgalaikėje perspektyvoje duoda saldesnių vaisių. Taip pat dažnas IT studentas jau nuo pirmo kurso dirba būtent IT srityje“, – pažymi R. Karavaitienė.
M. Jankauskienė taip pat pažymi, kad dažniausiai studentai renkasi mažai kvalifikuotus darbus arba tokius, kuriuos galima derinti su studijomis, dirbant ne visą darbo dieną arba lanksčiu grafiku.
„Dažniausiai besimokantis jaunimas nurodo, kad pageidautų dirbti pagalbiniais darbininkais, pardavėjais, prekybos salės darbuotojais, nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbininkais, administratoriais, automobilio vairuotojais, padavėjais“, – vardija Užimtumo tarnybos atstovė.
Dažnu atveju studentai renkasi dirbti ne visu etatu, vakarais arba savaitgaliais.
R. Karavaitienė
Bet ko nesirenka
Studentiškų darbų įvairovė, anot K. Blaževičiaus, priklauso nuo pasirinktų studijų ir turimų gebėjimų. Taip pat pastebima, jog dabartinėje rinkoje studentai vis rečiau renkasi darbus tiesiog pajamoms gauti – dažniau galvojama apie kaupiamą patirtį, ilgalaikę perspektyvą ir pan.
„IT studentai jau nuo pirmo ar antro kurso gali dirbti programuotojais, analitikais, testuotojais, grafinio dizaino studentai dirba UX/UI jaunesniaisiais dizaineriais ir pan.
Žinoma, yra dar platus padavėjų ir pardavėjų-konsultantų darbų pasirinkimas, tik jie jau nebėra tiek konkurencingi, nes juose neįžvelgiama didelė ilgalaikė pridėtinė vertė“, – neslepia K. Blaževičius.
Paklausta, ar darbdaviai noriai priima į darbą patirties neturinčius studentus, R. Tatarėlytė nurodo, jog yra darbų, į kuriuos jaunuoliai priimami be patirties.
„Tai gali būti ir vadybininkai, ir konsultantai, ir kita – įvairių darbo pozicijų skelbimai, kur pats darbdavys pažymi, jog patirtis nebūtina ar darbas gali būti derinamas su studijomis. Dažniau tai bus pradinės darbo pozicijos, jaunesnieji specialistai arba kokie nors mechaniniai darbai, kuriems nereikia specifinių žinių“, – paaiškina R. Tatarėlytė.
Tai, ar darbdavys priims patirties neturintį studentą, anot R. Karavaitienės, priklauso nuo darbo pobūdžio ir kandidatui keliamų reikalavimų. Jei darbuotojas ieškomas startinei pozicijai ir jam nėra keliami itin aukšti reikalavimai, studentas yra tinkamas pasirinkimas, sako ji.
„Darbdaviai nenusisuka nuo studentų, bet ir nesirenka bet ko. Nori, kad darbuotojas būtų atsakingas, imlus, gebėtų greitai prisitaikyti, perprasti darbo pobūdį ir pan. Jei studentas turi bent šiokios tokios darbo patirties, pavyzdžiui, dirbdavo vasaros sezonu arba savanoriavo, tai tik papildomas paskatinimas pasirinkti būtent tokį žmogų“, – akcentuoja R. Karavaitienė.
K. Blaževičius patikina, kad darbdaviai studentus į darbą priima tikrai noriai.
„Jei yra tinkamos asmeninės savybės, smalsumas ir studentas greitai mokosi – tikrai priimama ilgai negalvojus. Esant tokiam darbo jėgos trūkumui, atsirinkti ilgai ieškant kokios nors specifinės patirties tiesiog nėra galimybių ir verslas lieka išvis be darbuotojo. Žinoma, lengviausia rasti darbą IT studentams“, – išskiria K. Blaževičius.
Darbdaviai, registruodami laisvas darbo vietas Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje, gali nurodyti, kad į siūlomą darbo vietą jie įdarbintų studentą. Tačiau jaunuoliai, anot M. Jankauskienės, gali pretenduoti į visas paskelbtas darbo vietas, jei atitinka darbo vietai keliamus reikalavimus.
„Šį rugpjūtį studentams buvo pateikta daugiau kaip 650 darbo pasiūlymų. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis, siūlomas pretendentams į šias vietas, – 1012 Eur. Didžiausias vidutinis mėnesio darbo užmokestis siūlomas plataus profilio statybininkams – 1700 Eur, mažiausias – minimalus – pardavėjams kasininkams ir padavėjams“, – pažymi M. Jankauskienė.
Darbdaviai nenusisuka nuo studentų, bet ir nesirenka bet ko.
K. Blaževičius
Siūlo ir tūkstantį eurų
Kadangi studentams dažniau tenka pradedančiųjų pozicijos, atlyginimai – taip pat pradedančiųjų, sako R. Tatarėlytė. „Dažniausiai yra siūloma nuo minimalios algos iki 1 tūkst. eurų“, – įvardija ji.
R. Karavaitienė sako, kad į darbo paiešką galima pažiūrėti plačiau: „Jei studentas yra sumanus, turi darbo rinkoje paklausių įgūdžių ir šiek tiek patirties, yra smalsus ir siekiantis tikslo, visuomet galima ieškoti tokio darbo, kokio nori. Tačiau, kaip minėjau, tam turi būti paklotas pagrindas.“
R. Karavaitienė taip pat nurodo, kad patirties neturinčių studentų atlyginimų intervalas yra nuo 600 iki 900 eurų į rankas.
Paklaustas, į kokį atlyginimą galėtų orientuotis patirties neturintis studentas, K. Blaževičius sako, kad viskas priklauso nuo srities ir pasiekimų.
„IT srities – nuo 650–900 eurų į rankas, kitų, neinžinerinių, sričių – nuo 500–600 eurų į rankas. Labai svarbu, ar yra kad ir nekomercinės patirties. Jei studentas ne tik mokėsi, bet ir dalyvavo kokiuose nors projektuose neatlygintinai ir turi kokį nors pasiekimų ar atliktų užduočių aplanką, jo startinis atlyginimas iškart kyla“, – tikina K. Blaževičius.
M. Jankauskienės teigimu, neturintis patirties ir išsilavinimo studentas gali rinktis iš nekvalifikuoto arba specialių kompetencijų nereikalaujančio darbo pasiūlymų.
„Už nekvalifikuotą darbą mokamas minimalus darbo užmokestis – 642 Eur“, – priduria M. Jankauskienė.
Vidutinis mėnesio darbo užmokestis, siūlomas pretendentams į šias vietas, – 1012 eurų.
M. Jankauskienė
Rekomenduoja įsivertinti, ar darbas derės su studijomis
R. Tatarėlytės manymu, ieškodami darbo studentai turėtų orientuotis į skelbimus, kuriuose nurodyta, jog darbo patirtis nereikalinga ar darbas gali būti derinamas su paskaitomis.
„Iš esmės patys darbdaviai dažnai skelbime pažymi, jog tai jaunimui tinkamas pasiūlymas. Taip pat yra darbų prekybos, maitinimo sektoriuose, ne viso etato pasiūlymų. Jeigu darbas yra visu etatu, tikėtina, jog darbdavys norės žmogaus, kuris dirbtų visą darbo dieną numatytu laiku, todėl ne visiems studentams tai bus įmanoma. Reikėtų orientuotis į pradedančiųjų darbo pozicijas, nes natūralu, jog į aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančių darbų pasiūlymus tikimasi žmonių su tos srities darbo patirtimi, nebent skelbimo turinyje nurodyta kitaip“, – nurodo R. Tatarėlytė.
Darbo ieškantiems studentams R. Tatarėlytė pataria tinkamai pasiruošti gyvenimo aprašymą. „Jeigu nėra darbinės patirties, reikėtų akcentuoti asmenines savybes“, – sako ji.
Jei kandidatuojama į rimtesnę poziciją, anot specialistės, vertėtų pasirašyti ir motyvacinį laišką.
„[Jame] paminėtumėte savo išskirtines savybes, galbūt esate mokęsi kokiuose papildomuose kursuose, galbūt kur nors savanoriavote ir ten įgijote tinkamos patirties“, – atkreipia dėmesį R. Tatarėlytė.
Taip pat reikėtų įsivertinti, kaip būsimas darbas derės su studijomis, akcentuoja specialistė: „Ar galėsite dirbti tik vakarais, ar galėsite dirbti dieną, ar galėsite dirbti visą savaitę darbo dienomis, o galbūt slenkančiu grafiku.
Jeigu dirbti dienomis neįmanoma, vertėtų pasidairyti tokio darbo, kurį galima atlikti bet kada, neprisirišant prie darbo laiko, rekomenduoja R. Tatarėlytė. „Darbuotojai, keliantys informaciją apie prekes į internetinę parduotuvę, el. prekybos administratoriai ir pan.“, – pavyzdžius vardija ji.
Ragina gyventi ne tik šia diena
R. Tatarėlytė ragina nepamiršti, kad kelias darbovietės link gali prasidėti ir nuo praktikos.
„Dar vienas variantas – pradėti nuo praktikos tam tikroje įmonėje, per ją įgyti patirties ir vėliau ieškoti darbo norimoje srityje.“
Darbo besidairantiems studentams R. Karavaitienė rekomenduoja įsivertinti galimybes derinti darbą su studijomis, savo stipriąsias savybes, gebėjimus ir pagal tai ieškoti labiausiai tinkamo darbo su perspektyvomis mokytis, įgyti naudingų įgūdžių, žinių, kopti karjeros laiptais.
„Kiekviename darbe galima rasti ką nors naudingo, bet labai svarbu, nuo kokio darbo pradėsite ir kiek ilgai užtruksite žemiausiose pozicijose. Kuo ilgiau dirbsite nekvalifikuotus darbus, tuo bus sudėtingiau susirasti kvalifikuotą darbą. Todėl net ir ieškant pirmojo darbo reikia galvoti, kuo jis pasitarnaus jūsų ateities karjerai“, – pabrėžia R. Karavaitienė.
K. Blaževičius pataria, kad studentai turėtų orientuotis į pozicijas, kur yra mentoriai, turintys laiko mokyti.
„Kai kur yra pasilikę kitų tokių pačių studentų ar bent galima sužinoti jų sėkmės istorijas įmonėje. Svarbu, kad įmonėje būtų skyrius ar visa įmonė būtų susijusi su studentą dominančia sritimi“, – pažymi K. Blaževičius.
Jo manymu, reikėtų ieškoti ilgalaikės naudos ir galvoti apie ateitį, o ne tik šios dienos poreikius.
„Dabar yra tikrai daug pakankamai gerai apmokamų darbų studentams su ilgalaikėmis perspektyvomis, tik dėl jų yra šiek tiek didesnė konkurencija. Svarbu suprasti, kad jei šalia sėdintis bendrakursis pradėjo karjerą antrame kurse, jis ketvirtame kurse jau bus visa galva aukščiau. Žinoma, reikia derinti darbą su mokslu, tačiau šiandienis nuotolinio darbo ritmas tai leidžia daryti kaip niekad paprastai“, – sako K. Blaževičius.
Daugiausia pasiūlymų Vilniuje
Užimtumo tarnybomis duomenimis, nuo rugpjūčio daugiausia darbo pasiūlymų pateikė Vilniaus (33 proc. visų pasiūlymų), Kauno (22 proc.) ir Šiaulių miestų (8 proc.) darbdaviai.
„Studijų laikotarpiu pagal būsimą specialybę dažniausiai pradeda dirbti vadybininkai, IT specialistai, reklamos ir rinkodaros specialistai, turizmo vadybininkai, administratoriai, teisininkai (jaunesniaisiais teisininkais arba padėjėjais antstolių kontorose)“, – taip pat nurodo M. Jankauskienė.
