Verslas

2021.05.24 13:59

Vyriausybė nutarė – skristi į Lietuvą nebus galima, jei skrendama virš Baltarusijos

atnaujinta 15.07
Modesta Gaučaitė-Znutienė, Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.05.24 13:59

Reaguodama į sekmadienį Baltarusijos režimo Minske nutupdytą „Ryanair“ orlaivį, Lietuvos Vyriausybė nusprendė drausti atvykti į Lietuvos oro uostus ir išvykti iš jų, jeigu skrydis vykdomas per Baltarusijos skrydžių informacijos regioną (SIR).

„Skrydžiai, kurie vyks per Baltarusijos skrydžių reguliavimo zoną, Lietuvoje nebus derinami“, – po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Prieš Vyriausybės pasitarimą išplatintoje medžiagoje skelbiama, kad ministrų kabinetas uždraudžia vykti į Lietuvos oro uostus ir išvykti iš jų, jeigu skrydis vykdomas per Baltarusijos skrydžių informacijos regioną (SIR).

Šis draudimas, anot susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, turės įtakos maždaug 180 skrydžių.

„Pagrindinis dalykas, kad Vyriausybė priėmė sprendimą drausti bet kokius skrydžius į Lietuvos oro uostus ir iš oro uostų, kurie yra susiję su Baltarusijos oro erdve. Mūsų skaičiai rodo, kad tai paveiks 26 skrydžių kryptis per parą, kurie būtent atvyksta į oro uostus arba išvyksta iš jų. Tai yra visi skrydžiai, kurie susiję su Pietų kryptimi: Turkija, tie patys Atėnai buvo. Tai nereiškia, kad skrydžiai yra uždrausti, tai reiškia, kad oro bendrovėms reikia pasirinkti kitą maršrutą. Jeigu maršrutas yra per Baltarusijos oro erdvę, toks skrydis europiniu lygiu nebus derinamas. Tai yra mūsų nacionaliniai sprendimai“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

M. Skuodis sveikino aviakompanijų, reagavusių į Europos aviacijos saugos agentūros pranešimus dar sekmadienį vakare, žingsnius įvertinti visas rizikas, susijusias su minėta oro erdve.

„Bent jau ką girdime ir iš „Ryanair“ vadovo pranešimų, jeigu traktuojama, kad tai yra precedento neturintis atvejis, mes lygiai taip pat tikėtumėmės ir atitinkamų žingsnių, nepaisant vienašališkų ar kitokių sprendimų“, – nurodė susisiekimo ministras.

Taip pat įmonė „Oro navigacija“ įpareigota išplatinti šią informaciją pilotams, draudimas įsigaliotų gegužės 25 d. 3 valandos ryto.

Šimonytė: tai galėjo būti reisas tarp kitų ES sostinių

„Turbūt nereikia niekam labai detaliai pristatyti, dėl ko šito pasitarimo reikėjo, nes visi sekėme įvykius vakar, kai kas ir nemažai turėjo veiklos dėl tos situacijos, kuri susiklostė, ir orlaivio užgrobimo operacijos“, – Vyriausybės pasitarime sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Kaip sakė premjerė, pagrindiniai klausimai turi būti keliami tarptautiniu formatu. Po pasitarimo surengtoje spaudos konferencijoje ministrė pirmininkė akcentavo, kad tai, jog užgrobtas lėktuvas skrido būtent iš Atėnų į Vilnių, buvo sutapimas, o vietoje jo galėjo būti reisas, skridęs į kitas ES valstybes.

„Kadangi kaip tik šiandien, rytoj vyks Europos Vadovų Taryba (EVT), o vėliau šią savaitę vyks Užsienio reikalų ministrų taryba, atitinkamai buvo papildytos Lietuvos Respublikos siūlomos pozicijos, jos dabar keliaus į Europos reikalų komitetą, kad būtų patvirtinti galutinai klausimai, kurie turėtų būti iškelti ir siūlomi spręsti šiais ir kitais tarptautiniais formatais“, – kalbėjo premjerė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat antrino, kad Lietuva turi galimybių tam tikrus sprendimus priimti pati, tačiau pagrindinis atsakas turėtų būti tarptautinis.

„Lietuva gali nederinti skrydžių ir ketina nevykdyti skrydžių derinimo ir skrydžių per Baltarusijos oro erdvę, tačiau manome, kad sprendimas būtų kur kas tvaresnis, jeigu tokį sprendimą priimtų visos ES valstybės“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Anot ministro, taip pat siūloma uždrausti Baltarusijos aviakompanijoms skristi į ES valstybes bei įtraukti kompaniją „Belavija“ į ketvirtąjį ES tikslinių sankcijų paketą.

„Ketvirtasis sankcijų paketas buvo ilgai derinamas, Lietuva derinime dalyvavo. Mes manome, kad tikrai būtina nedelsti ir jį priimti. Ne tik tai, bet ir pradėti rimtas diskusijas dėl penktojo sankcijų paketo, kuris numatytų taip pat platesnį ir įmonių, ir asmenų, kurių veikla prisideda finansuojant režimą ir tokias operacijas, kokios buvo įvykdytos vakar, sąrašą“, – komentavo G. Landsbergis.

Premjerės aiškinimu, ekonominių ir finansinių sankcijų Lietuva pati nustatyti negali.

„Personalinės sankcijos jau galbūt yra truputį kitas dalykas, kiti apribojimai, tačiau vėlgi tai turi būti tokie apribojimai, kurie veikia ir kažkam skauda, ir, pageidautina, priimami kuo platesniu mastu, derinantis su Baltijos šalių kolegomis“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Kreipsis ir į Europos vadovus

G. Landsbergis pasitarime kalbėjo apie šiomis dienomis vykstančią EVT bei savaitės pabaigoje vyksiančią neeilinę Užsienio reikalų ministrų tarybą. Vyriausybei buvo pasiūlyta pritarti papildomoms Lietuvos pozicijoms, kurios turėtų būti pateiktos EVT. Ministrų kabinetas joms pritarė, tačiau dar reikalingas Seimo Europos reikalų komiteto pritarimas.

„EVT metu, jau ir dabar žinome, kad bus diskutuojama lėktuvo užgrobimo klausimu. Manome, kad Lietuvos pozicija turi būti atstovaujama labai aiškiai ir įvardijant mums svarbiausias derybines pozicijas, dėl kurių tikimės palaikymo iš Europos partnerių“, – sakė ministras.

Anot jo, pats lėktuvo užėmimo atvejis turėtų būti įvardijamas kaip specialiųjų tarnybų operacija, kurios tikslas buvo vienas – sulaikyti, suimti žurnalistą Ramaną Pratasevičių. Su R. Pratasevičiumi buvo sulaikyta jo draugė, Lietuvoje esančio Europos humanitarinio universiteto studentė Sofia Sapega.

„Šis įvykis, nors yra beprecedentis ir gali būti traktuojamas kaip unikalus atvejis, vis dėlto signalizuoja apie prastėjančią saugumo situaciją regione, norime, kad taip ir būtų vertinama. Minsko sprendimas nutupdyti lėktuvą turi būti vertinamas kaip valstybinio terorizmo aktas“, – tvirtino G. Landsbergis.

Jis teigė, kad tai buvo išpuolis ne tik prieš Lietuvą, bet ir prieš Europos Sąjungą, kitas valstybes bei Baltarusijos pilietinę visuomenę. Ministras kvietė nedelsiant reaguoti į Baltarusijos režimo sukeltą grėsmę civilinei aviacijai ir įvesti draudimą ES šalių avialinijoms skristi virš Baltarusijos oro erdvės, o Baltarusijos aviakompanijoms įskristi į ES valstybes.

„Įtraukti Baltarusijos valstybinę įmonę „Belavia“ į ketvirtąjį ES tikslinių sankcijų paketą, uždraudžiant jai naudotis ES šalių oro erdve. Paraginti tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją ICAO nedelsiant atlikti tarptautinį incidento tyrimą, taip pat siūlyti tyrimo metu stabdyti Baltarusijos narystę šioje organizacijoje“, – sakė ministras.

Lietuva ES vadovams siūlo paraginti Europos aviacijos saugumo agentūrą priimti sprendimą dėl Baltarusijos skrydžių valdymo tarnybos nepatikimumo. Taip pat kuo skubiau priimti visą ketvirtąjį ES tikslinių sankcijų paketą, papildomai į jį įtraukiant visus asmenis ir organizacijas, atsakingus už šį incidentą, bei pradėti rengti penktąjį tikslinių sankcijų paketą.

LRT.lt primena, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas sekmadienį perėmė ir Minske nutupdė iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, kad sulaikytų Baltarusijos opozicijos aktyvistą ir tinklaraštininką, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėją Ramaną Pratasevičių. Tik po kelių valandų iš Minsko lėktuvui buvo leista tęsti kelionę į Vilnių. Apie 21.30 val. patvirtinta, kad lėktuvas jau nusileido Vilniaus oro uoste.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt