Grožio salonams ir ne maisto prekių parduotuvėms su atskiru įėjimu iš lauko pusės jau buvo galima leisti atsidaryti, o restoranai ar renginių sektorius turėtų laukti spartesnio COVID-19 atvejų mažėjimo, rodo LRT.lt matyta valdžios parengta karantino švelninimo strategija.
LRT.lt žiniomis, pirmadienį Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) svarstė karantino atlaisvinimo planą, pagal jį ribojimai verslui būtų mažinami atsižvelgiant į epideminę situaciją.
Premjerės atstovė Rasa Jakilaitienė LRT.lt teigė negalinti nei patvirtinti, nei paneigti, ar LRT.lt matytas karantino švelninimo planas buvo svarstytas VESK, tačiau teigė, kad jau šį pirmadienį VESK bus priimtas sprendimas dėl to, kaip bus atlaisvinami karantino ribojimai tam tikriems verslo sektoriams.
Taip pat skaitykite
Ribojimai, jos teigimu, bus švelninami atsižvelgiant į epideminę situaciją, todėl neverta kalbėti apie konkrečius mėnesius.
LRT.lt kviečia susipažinti, kaip galėtų atrodyti karantino laisvinimo planas verslo sektoriui ir kokių pakeitimų plane norėtų verslas.
Maitinimo sektorius atsidaryti norėtų kovą
Šiuo metu visos maitinimo įstaigos yra uždarytos, o maistą galima tiekti tik išsinešti. Tačiau panašu, kad pagal Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktą siūlymą VESK restoranams atsidarymo dar gali tekti palaukti.
Planuojama, kad restoranams būtų leista atnaujinti veiklą tik tada, kai sergamumo COVID-19 rodiklis 100 tūkst. gyventojų bus mažesnis nei 100 atvejų per 14 d., o teigiamų testų dalis – ne daugiau kaip 4 proc.
Ekspertų nuomone, 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 d., esant dabartiniam atvejų mažėjimo scenarijui, pasiektume kovo pabaigoje–balandžio pradžioje.
Kaip jau anksčiau buvo minėję ekspertai, naujų atvejų skaičiui 100 tūkst. gyventojų per 14 d. pasiekus mažiau nei 25 atvejus, o teigiamų testų daliai neviršijant 4 proc., maitinimo įstaigų veikla būtų neribojama.
Taip pat skaitykite
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė LRT.lt teigė, kad restoranai tikisi leidimo atsidaryti jau pavasarį, tačiau artimiausiu metu norima, kad restoranai galėtų atverti bent lauko terasas.
Kol nedirba jokie biurai, tol nėra žmonių srautų. Atsidaryti ir stovėti tuščiam nėra prasmės.
„Mes labai atsargiai atsidarytume. Turbūt labiau pavasarį, kada jau bus lauko terasos. Taip pat kalbiname Vyriausybę, kad jau dabar žmones būtų leista aptarnauti lauke. Yra Vilniuje „Senatorių pasažas“, Palangoje būtų galima sustoti, nusipirkti ir suvalgyti lauke stintų, karšto sultinio ar vyno išgerti. Kad būtų galima po 2–4 asmenis lauke prie staliuko pasodinti. (...) Tokiu oru ilgai lauke neišbūsi ir tai nebūtų masinis reiškinys“, – teigė E. Šiškauskienė.
Ji taip pat pažymėjo, kad restoranai kol kas ir patys neskubėtų atsidaryti, nes klientų būtų labai mažai.
„Nelabai dar norime atsidaryti, nes žmonės bijos patys eiti. Kol nedirba jokie biurai, tol nėra žmonių srautų. Atsidaryti ir stovėti tuščiam nėra prasmės. Tačiau jau kokį kovą, kada atšils orai, norėtume pradėti nuo lauko terasų“, – pažymėjo restoranus atstovaujanti E. Šiškauskienė.
Renginių iki vasaros galima nesitikėti
Artimiausiu metu neverta tikėtis ir renginių atvėrimo. Remiantis dabartiniu planu, renginius uždarose erdvėse ir lauke siūloma leisti sergamumo rodikliui nukritus žemiau 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 d. ir teigiamų testų skaičiui nukritus žemiau 4 proc. Renginiuose uždarose erdvėse galėtų dalyvauti iki 100 žmonių, o lauke iki 200.
Sergamumo rodikliui nukritus žemiau 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 d. ir teigiamų testų skaičiui nukritus žemiau 4 proc., renginiuose uždarose erdvėse galėtų dalyvauti iki 100 žmonių, o lauke – 300 žmonių.
Lietuvos muzikos verslo asociacijos vadovas Vaidotas Stackevičius LRT.lt teigė, kad kol kas su asociacija dėl galimybės pradėti renginių veiklą niekas nebendravo, o ir pati asociacija nesitiki, kad renginius bus leista organizuoti anksčiau nei vasarą.
Turbūt, kad be vasaros negalėsime kalbėti apie renginius.
„Kol kas visiems mums laukimo režimas ir nieko negalime padaryti. Turbūt, kad be vasaros negalėsime kalbėti apie renginius. Kitą savaitę planuojame kelis susitikimus, po jų galbūt bus aiškiau, ko galime tikėtis“, – teigė V. Stackevičius.
Jis taip pat pažymėjo, kad nesiims vertinti, koks susirgimų skaičius turėtų būti, kad ir vėl atsirastų galimybė organizuoti renginius, tačiau pažymėjo, kad, net ir leidus renginiuose dalyvauti iki 100 žmonių, tokių renginių tiesiog neapsimokės organizuoti.
Jeigu renginyje leistume dalyvauti tik iki 100 žmonių, tai reiškia, kad tokio renginio nelabai įmanoma organizuoti.
„Kiek tų susirgimų turėtų būti, kad leistų atlaisvinti karantino reikalavimus, tai čia specialistai turi nuspręsti. (...) Vis dėlto jeigu renginyje leistume dalyvauti tik iki 100 žmonių, tai reiškia, kad tokio renginio nelabai įmanoma organizuoti. (...) Vargiai išeina apmokėti kelionės, įrangos, reklamos išlaidas, susimokėti mokesčius už parduotus bilietus. Nuo 300 žmonių galima pradėti kalbėti apie galimybę užsidirbti iš renginio“, – LRT.lt teigė V. Stackevičius.
Kaip LRT.lt informavo kultūros ministro atstovė Viktorija Vitkauskaitė, dabartinis ministerijos siūlymas dėl renginių atvėrimo plano dar gali keistis.
Kino teatrų atstovas: mūsų uždaryti nereikėjo
Siūloma, kad kino teatrai galėtų atsidaryti sergamumo rodikliui nukritus žemiau 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 d. ir teigiamų testų skaičiui nukritus žemiau 4 proc.
Kino teatrų užpildymas galėtų siekti 30 proc. ir ne daugiau kaip 50 žmonių, o žmonės privalėtų dėvėti respiratorius, o ne kaukes.
Kino teatrų „Forum Cinemas“ generalinis direktorius Gintaras Plytnikas LRT.lt teigė, kad jų toks scenarijus netenkina, ir tvirtino, kad kino teatrai iš viso uždaryti neturėjo būti, nes juose, jo tikinimu, užsikrėsti COVID-19 neva neįmanoma.
Blaiviai mąstančiame ir nepolitizuotame pasaulyje kino teatrai nebuvo uždaryti net per didžiausią epidemijos piką.
„Kol kas šakėmis ant vandens brėžinius braižo ir kalba apie kosminius dalykus, tokius, kaip respiratorių dėvėjimas kino teatruose. Tai glumina. Blaiviai mąstančiame ir nepolitizuotame pasaulyje kino teatrai nebuvo uždaryti net per didžiausią epidemijos piką. Todėl, kad tai vienintelė vieta pasaulyje, kur oras pakeičiamas 6–10 kartų. Tai vieta, kur per metus nepastebėtas nė vienas užsikrėtimas, ir tai rodo 6 atliktos tarptautinės studijos.
Yra šalių, kurios turi valios skaityti mokslininkų išvadas, o ne burbuliuoti savo politiniuose burbuluose. Tai Skandinavijos šalys, kaimynės Vakaruose, lenkai apie tai kalba, Japonija, Kanada, JAV, čia kino teatrai nebuvo uždaryti, nes užsikrėsti kino teatre nėra įmanoma“, – teigė G. Plytnikas.
Paprašytas įvertinti, ar kino teatrus tenkintų galimybė dirbti esant tik 30 proc. užpildymui, „Forum Cinemas“ generalinis direktorius pažymėjo, kad tai jų netenkintų.
„Ne, tikrai ne. Jau tuoj bus dvi savaitės, kai estai po savo trumpo užsidarymo ir vėl atsidarė, tai apkrova ten buvo 50 proc. Moksliniai tyrimai rodo, kad net 100 proc. apkrova kino teatro salėje su kosmine ventiliacija daro šitą vietą prieinamą darbui net per didžiausias epidemijas. Taip sako mokslininkai ir ekspertai. Bet pas mus Sveikatos apsaugos ministerijoje turbūt skaitomi trečios klasės elementoriai“, – svarstė G. Plytnikas.
Grožio salonai tikisi, kad durys gali būti atvertos jau kitą savaitę
Nors dar savaitės pradžioje buvo kalbama apie galimybę Vyriausybės posėdyje trečiadienį priimti grožio salonams palankų sprendimą, šis klausimas Vyriausybėje svarstytas nebuvo.
Taip pat skaitykite
Remiantis LRT.lt matytu karantino švelninimo planu, sergamumo rodikliui nukritus žemiau 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 d. ir teigiamų testų skaičiui nukritus žemiau 10 proc., būtų leidžiama teikti grožio paslaugas, užtikrinant, kad vienu metu visose paslaugos teikimo ir su jos teikimu susijusiose patalpose paslaugos teikiamos ne daugiau kaip vienam paslaugos gavėjui.
Taip pat privalėtų būti užtikrinami operacijų vadovo reikalavimai ir darbuotojų testavimas, griežtinama kaukių dėvėjimo tvarka.
Penktadienio duomenimis, susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 d. siekė 381,7.
Tiesa, antradienio vakarą posėdžiavusi Sveikatos ekspertų taryba nepritarė siūlymui leisti artimiausiu metu atsidaryti grožio salonams ir siūlė, kad duris jie galėtų atverti atvejų skaičiui per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų sumažėjus iki mažiau kaip 100.
Taip pat skaitykite
Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė LRT.lt teigė, kad palankaus sprendimo buvo tikimasi dar trečiadienį, tačiau taip neįvyko.
„Žinote, kai buvo labai daug susirgimų, tai niekas ir nekėlė klausimų dėl atsidarymo. Sėdėjome visi ramiai, solidariai. Nekėlėme jokių reikalavimų. Tačiau sudėtingiausia, kada yra kalbama, jog atsidaryti bus galima, kai susirgimų bus mažiau nei 500 atvejų per 14 d., tačiau kai taip įvyksta, jau kalbama apie kitus skaičius. Bet juk nebus taip, kad tų susirgimų visai nebeliks. Jie kartosis ir kartosis“, – kalbėjo J. Mačiulienė.
Penktadienį aptarti galimybės leisti veikti grožio salonams ji buvo susitikusi su šalies prezidentu Gitanu Nausėda, po susitikimo ji LRT.lt teigė, kad jau kitą savaitę tikimasi palankaus Vyriausybės sprendimo: „Manau, kad prezidento ir Vyriausybės susitikimas pirmadienį sudėlios galutinius taškus ir mes išgirsime tai, ką norime girdėti, – kad mums būtų leista pradėti veikti“, – teigė ji.
Jeigu kalbame apie didelius salonus, kur dirba 3–4 žmonės 100 kv. m patalpoje, o ten bus leista aptarnauti tik 1 klientą, tai toks salonas bus pasmerktas myriop ir bankrotui.
J. Mačiulienė taip pat atkreipė dėmesį, jog siūlymas leisti vienu metu patalpoje aptarnauti tik 1 klientą bus tinkamas tik mažiems grožio salonams, kur dirba vienas žmogus, o didesniems reikia ieškoti kitokių sprendimų: „Jeigu kalbame apie didelius salonus, kur dirba 3–4 žmonės 100 kv. m patalpoje, o ten bus leista aptarnauti tik 1 klientą, tai toks salonas bus pasmerktas myriop ir bankrotui“, – tikino J. Mačiulienė.
Sergamumo rodikliui nukritus žemiau 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 d. ir teigiamų testų skaičiui nukritus žemiau 5 proc., būtų leidžiama teikti visas paslaugas.
Tokiu atveju paslaugų teikimo vietose būtų ribojamas paslaugų gavėjų ir kitų lankytojų srautas – užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m paslaugos teikimo vietos patalpų plotas, tenkantis vienam paslaugos gavėjui arba kitam lankytojui, arba vienu metu paslaugos teikiamos ne daugiau kaip vienam paslaugos gavėjui. Taip pat privalės būti užtikrinami operacijų vadovo reikalavimai ir darbuotojų testavimas.
Prekybos sektoriui gali būti leista atsidaryti
Remiantis LRT.lt matytu karantino atlaisvinimo priemonių planu, sergamumo rodikliui nukritus žemiau 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 d. ir teigiamų testų skaičiui nukritus žemiau 10 proc., būtų leista veikti ne maisto prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą, vienu metu aptarnaujant tik 1 klientą.
Sergamumo rodikliui nukritus žemiau 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 d., būtų leista veikti ne maisto prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko pusės ir ribojančioms pirkėjų srautus, užtikrinant ploto reikalavimą (20 kv. m).
Sergamumo rodikliui nukritus žemiau 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 d. ir teigiamų testų skaičiui nukritus žemiau 4 proc. ribos, būtų leista veikti ir toms ne maisto prekių parduotuvėms, kurios neturės atskiro įėjimo. Veiklą būtų leidžiama vykdyti klientams užtikrinant 15 kv. m plotą.
Kaip jau anksčiau buvo minėję ekspertai, naujų atvejų skaičiui 100 tūkst. gyventojų per 14 d. pasiekus mažiau nei 25 atvejus, o teigiamų testų daliai neviršijant 4 proc., maitinimo įstaigų veikla būtų neribojama.
Verta pažymėti, kad Sveikatos ekspertų taryba laikosi kiek kitokios pozicijos ir siūlo parduotuvėms su atskiru įėjimu iš lauko pusės leisti dirbti tik tada, kai atvejų skaičius bus mažesnis nei 150 per 14 d. 100 tūkst. gyventojų.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė nepritarianti tokiai pozicijai. Jos nuomone, epideminė situacija leidžia jau dabar pradėti veiklą tiek grožio salonams, tiek parduotuvėms, turinčioms atskirus įėjimus iš lauko pusės.
Taip pat skaitykite
Sveikatinimo paslaugų centrai
Sveikatinimo paslaugų centrų, teikiančių poilsio paslaugas, veikla galėtų būti leidžiama sergamumo rodikliui nukritus žemiau 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 d. ir teigiamų testų skaičiui nukritus žemiau 4 proc. ribos.
Sveikatinimo paslaugų centrai privalėtų užtikrinti operacijų vadovo ir testavimo reikalavimus.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė E. Šiškauskienė pažymėjo, jog labai svarbu sveikatinimo paslaugų centruose ir viešbučiuose leisti maitinimą organizuoti švediško stalo principu ir sektorių atidaryti laiku, kad jo paskui nereikėtų uždaryti iš naujo.
„Bijome tik, kad nebūtų taip, kad leidžia pradėti veiklą, o paskui liepia uždaryti. Nes uždaryti viešbutį yra reikalų“, – pažymėjo E. Šiškauskienė.
