Verslas

2021.01.31 12:20

Koronavirusus iš vandens siūlanti filtruoti įmonė klientui sukėlė įtarimų: mes čia stypsom namuose, o jie bando pasipelnyti

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.01.31 12:20

Pasiūlymas įsigyti koronavirusus valančių filtrų supykdė vilnietį: „Mes čia stypsom namuose įvairiausių nuostolių patirdami ir dar traumuodamiesi psichologiškai, o čia kažkas iš to „biznį“ daro“. Filtrus pardavinėjančios įmonės direktorius tikina, kad filtrai tikrai išvalo vandenį nuo koronavirusų, tačiau teigia ir pats abejojantis, ar Lietuvos vandentiekio sistemoje galima būtų jų rasti.

LRT.lt redakciją pasiekė skaitytojo laiškas, kuriame jis teigia sulaukęs pasiūlymo iš Vilniuje esančios ir vandens filtrais prekiaujančios įmonės „Aqua Vilnius“ įsigyti osmosinius vandens filtrus, galinčius iš vandens išvalyti koronavirusus.

Vyro teigimu, jis sulaukė trijų komercinių pasiūlymų. Pavyzdžiui, viename jų siūloma už 200 eurų įsigyti „AQUA EXCITO A-UF“ filtrą, kuris turėtų iš vandentiekio sistemos pašalinti visus koronavirusus, mat filtro membranos porų dydis yra mažesnis už koronaviruso dydį.

„Yra žinoma, kad membrana – tai ultrafiltracinės sistemos šerdis. Kornoviruso skersmuo yra maždaug 0,1 mikrono. Kapiliarinės membranos porų dydis yra 0,02 mikrono. Taigi koronaviruso skersmuo yra maždaug 5 kartų didesnis nei kapiliarinės membranos poros. Tai reiškia, kad prieš jums geriant vandenį, ultrafiltracinės sistemos įranga pašalins visą koronovirusą“, – rašoma pasiūlyme.

Pažymima, kad vandens valymo sistema būtų tiesiogiai prijungta prie vandentiekio, o montavimo darbai atliekami per vieną dieną.

„Aqua Vilnius“ dirba 9 darbuotojai, įmonė nuo 2015 m. yra laimėjusi 9 viešuosius pirkimus.

Verslininkas: tai tik reklama

Susisiekus su įmonės „Aqua Vilnius“ direktoriumi ir akcininku Žilvinu Lukocevičiumi, šis teigė, kad koronaviruso dydis, kaip ir filtro membranos pralaidumas, yra nustatyti mokslininkų, todėl pardavinėjami filtrai sulaikytų ir koronavirusus.

„Koronaviruso molekulės dydis yra didesnis, tai yra nustatyta moksliškai. Membranos sporos dydis taip pat yra nustatytas moksliškai. Jeigu būtų vandenyje (koronavirusas) toks dalykas, tai jį išvalytų ir viskas. Čia tiesiog toks faktas“, – LRT.lt teigė verslininkas.

Jo teigimu, virusų būna ir vandenyje, tačiau vargu ar koronavirusas Lietuvoje gali bėgti iš čiaupo kartu su vandeniu.

Ar koronavirusų gali būti vandenyje iš krano, aš manau, kad ne. Tai yra reklama ir viskas.

„Virusų, bakterijų būna kartais vandenyje. Ar koronavirusų gali būti (vandenyje iš čiaupo), aš manau, kad ne. Tai yra reklama ir viskas“, – kalbėjo Ž. Lukocevičius.

Verslininko pasiteiravus, ar technologija yra patentuota ir moksliškai įrodyta, jog filtras sulaiko virusus, jis teigė, kad tokie tyrimai nėra atlikti: „Čia tiesiog osmoso technologija, nėra sistema patentuota.“

Ž. Lukocevičius taip pat teigė, kad filtrus įsigyjantiems žmonės nėra aktualu, jog filtras gali sulaikyti koronavirusus, o ir pačių filtrų, anot verslininko, parduodama labai mažai.

„Ne, niekas į tai nekreipia dėmesio ir apskritai mažai perka tų įrengimų. Būna vieną per mėnesį, bet ne dėl to“, – kalbėjo jis.

Koronaviruso vandentiekyje nerasime

LRT.lt kalbintas užkrečiamųjų ligų ekspertas, profesorius Saulius Čaplinskas teigė, kad koronavirusai per vandentiekio vandenį neplinta.

„Per vandentiekio vandenį koronavirusas neplinta. Tai nėra pagrindinis plitimo kelias. Todėl per vandentiekio vandenį koronavirusu neužsikrėsi. Žinoma, kuo švaresnis vanduo, tuo yra geriau. Tačiau labai abejoju, ar yra moksliniai duomenys, kad koronaviruso prevencijai reikėtų statyti vandens filtrus. Tokių duomenų nesu matęs“, – sakė profesorius.

Jo teigimu, kai kurie virusai iš tiesų gali plisti per nešvarų vandentiekio vandenį, o filtrai tokį vandenį išvalyti. Tačiau, anot S. Čaplinsko, kalbėti apie koronavirusų plitimą per vandenį nereikėtų, o ir į siūlymus įsigyti vandens filtrus, norint apsisaugoti nuo koronaviruso, reikėtų žiūrėti atsargiai.

Per vandentiekio vandenį koronavirusas neplinta. Tai nėra pagrindinis plitimo kelias.

„Per vandentiekio vandenį galima užsikrėsti legionelioze. Galima užsikrėsti hepatitu A. Dėl to kai kuriose šalyse yra siūlomos specialios tabletės, kur galima išvalyti tą vandenį. Lietuvoje hepatitu A gerdamas vandenį iš vandentiekio sistemos neužsikrėsi, nebent teoriškai. Hepatitas A plinta per išmatas, todėl reikia, kad vandentiekio vanduo būtų užterštas hepatitu A sergančio žmogaus išmatomis. Jeigu kokia avarija įvykstų, tai gali taip atsitikti, tačiau tai būtų jau labai ypatingas atvejis.

Enterovirusai per vandentiekio sistemas plisti gali, tačiau koronovirusai ne, jų plitimo kelias yra ne tas. Todėl čia garantuotai neturėtų būti net kalbos, kad vandentiekio filtrai turi būti perkami, norint apsisaugoti nuo koronaviruso. Čia jau yra panašiai, kaip Uspaskichas vanduo – „infodemija“, – kalbėjo profesorius S. Čaplinskas.

Tarnyba tirs atvejį

Kaip LRT.lt informavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) specialistai, dėl minėto atvejo tarnyba kreipsis į bendrovę dėl paaiškinimų pateikimo ir įvertins bendrovės skleidžiamą reklamą dėl atitikimo Reklamos įstatymo nuostatų reikalavimams.

„Už klaidinančios reklamos skleidimą komercinės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda iki 3 proc. įmonės metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau negu 100 tūkst. eurų, o jei toks pažeidimas būtų padarytas pakartotinai per vienerius metus, tuomet grėstų bauda iki 6 proc. įmonės metinių pajamų, bet ne daugiau negu 200 tūkst. eurų“, – informuoja VVTAT atstovė Natalija Jarmulkovič.

Jos teigimu, vartotojams privalo būti suteikta aiški ir neklaidinanti informacija apie parduodamas prekes ir jų savybes. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas klaidinančios reklamos draudimas, o minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, jog klaidinančia reklama laikoma reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus.