Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė valstybinių brandos egzaminų (toliau – VBE) organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo projektą. Šio projekto 137 punkte rašoma, kad VBE laikomas išlaikytu kandidatui surinkus 25 taškus iš 100 galimų. Siūlomas projektas turėtų pakeisti atitinkamą 2023 metais tuomečio ministro Gintauto Jakšto pasirašytą įsakymą. Pagal jį dabartinė VBE išlaikymo kartelė yra 35 taškų lygmens.
Kokie motyvai paskatino ankstesnę ministerijos valdžią įtvirtinti 35 taškų kartelę? Toliau rašome apie matematikos VBE, bet daugelis pastabų tinka ir kitiems mokomiesiems dalykams.
VBE yra nacionalinės švietimo sistemos integrali dalis
Mokomojo dalyko programa, vadovėliai ir kiti mokymo resursai, mokytojų dalykinės žinios ir moksleivių žinių vertinimas yra tampriai tarpusavyje susijusi sistema. Sistemos dalis vienija bendras konkretaus dalyko mokymo tikslas. Pagal programą, matematikos mokymo tikslu yra kiekvieno moksleivio matematinio samprotavimo lavinimas ir statistinio raštingumo ugdymas. Taip pat kiekvieno moksleivio matematinio mąstymo gebėjimams stiprinti yra parengtas planas, apimantis 2023–2027 metais vykdytinas veiklas.
Požiūriai į egzaminus atspindi mūsų turimas su matematika susijusias vertybes.
Todėl visos matematikos mokymo sistemos kokybė turėtų būti vertinama pagal tai, kaip sėkmingai siekiama užsibrėžto tikslo – matematinio mąstymo lavinimo. Šiame sistemos kokybės vertinime dalyvauja ir VBE. Ji ne tik vertina mokinių pasiekimus. VBE užduočių sudėtingumas parodo, kokios žinios yra vertinamos ir kiek tos žinios atitinka mokymo tikslus.
Todėl visos matematikos mokymo sistemos kokybė turėtų būti vertinama pagal tai, kaip sėkmingai siekiama užsibrėžto tikslo – matematinio mąstymo lavinimo.
Besiformuodama pastaruosius 25 metus matematikos VBE sistema patyrė keletą reikšmingų pokyčių. Maksimali taškų suma, kurią galėjo surinkti laikantieji egzaminą, kasmet svyravo nuo 60 iki 100. Mokinio surinkti taškai buvo konvertuojami į 100 balų skalę. Taip pat beveik kasmet kito egzamino išlaikymui būtina taškų suma, VBE išlaikymo kartelė. Iki 2012 metų buvo naudojamas egzamino rezultatų interpretavimo norminis principas, pagal kurį mokinio balai išreiškė jo santykinę padėtį visų tais metais laikiusiųjų egzaminą atžvilgiu. Nuo 2013-ųjų buvo panaikintas mokyklinis egzaminas, prijungiant jį prie valstybinio, ir pereita prie egzamino rezultatų interpretavimo pagal kriterinį principą.
Pagal šį principą mokinio žinios lyginamos su programoje aprašytais žinių ir pasiekimų standartais. Viename valstybiniame egzamine atsirado B ir A lygmenys, taip pat vadinami atitinkamai bendrojo ir išplėstinio kurso lygmenimis. B lygmeniui buvo skiriama 40 proc. užduočių ir iš jų buvo būtina atlikti 40 proc. Tad 0,4*0,4=0,16 dalis atitiko minimalią 16 balų išlaikymo ribą. Šiai ribai pasiekti reikėjo surinkti maždaug 10 taškų. Surinkus 56–60 taškų buvo skiriami 100 balų. Tai buvo tik keletas
svarbių žingsnių siekiant palaipsniui standartizuoti vertinimo sistemą.
Netiesioginę įtaką egzaminams turėjo turėti jau minėtas matematinio mąstymo lavinimo tikslo mokant matematikos oficialus įteisinimas.
Kitokio pobūdžio pokyčius VBE sistema patyrė dėl egzaminą laikančių kandidatų skaičiaus kitimo ir demografinių pokyčių. Labai sumažėjo vidurinį mokslą baigiančių abiturientų skaičiai: nuo 46,5 tūkstančio 2009 metais iki maždaug 20 tūkstančių 2024 metais – tai 57 procentų mažėjimas. Kadangi aukštojo mokslo finansavimas vykdomas priklausomai nuo turimų studentų skaičiaus, demografinis gyventojų skaičiaus mažėjimas vertė kokiu nors būdu didinti stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičių.
Šis spaudimas padidino laikančiųjų matematikos VBE moksleivių skaičių nuo 13,4 tūkstančio 2009 metais iki 14,4 tūkstančių 2022 metais. Didėjant VBE laikančių moksleivių skaičiui prastėjo jų pasiekimų rodikliai: vidutinis surenkamų taškų procentas sumažėjo nuo 53 proc. 2009 metais iki 27 proc. 2022 metais, o egzamino neišlaikiusiųjų skaičius didėjo nuo 9,8 proc. iki 35,4 proc. Tačiau egzaminą išlaikiusių moksleivių dalis visų baigiančiųjų mokyklą atžvilgiu didėjo nuo 26 proc. 2009 metais iki 41 proc. 2022 metais. Tai paaiškina norinčių laikyti matematikos VBE įvairių moksleivių grupių atsiradimas. Visi šie pokyčiai gerokai komplikavo matematinio išsilavinimo tendencijų interpretavimą.
Buvo ir daugiau VBE sistemos pokyčių, kurių čia neaptarinėsime. Bet aptarsime pastaraisiais metais vykdytus matematikos VBE organizavimo tvarkos pakeitimus. Netiesioginę įtaką egzaminams turėjo turėti jau minėtas matematinio mąstymo lavinimo tikslo mokant matematikos oficialus įteisinimas.
Todėl buvo tiesiog būtina kelti ir VBE išlaikymo kartelę bent iki 35 taškų.
Tiesioginę įtaką egzaminų tvarkai turėjo minimalios VBE išlaikymo kartelės pakėlimas iki 35 taškų. Kadangi egzaminų rezultatų interpretavimas rėmėsi kriteriniu principu, buvo svarbu suvienodinti programoje fiksuotą slenkstinio pasiekimų lygmens vertinimą ketvertu ir VBE išlaikymo kartelės dydį. Atkreipsime dėmesį, kad programoje įtvirtintas slenkstinis pasiekimų lygmuo vertinamas ketvertu visose 12 klasių. Kitas svarbus dalykas yra matematikos VBE užduočių paskirstymas pagal sudėtingumą: slenkstinis – 35 proc., patenkinamas – 15 proc., pagrindinis – 35 proc., aukštesnysis – 15 proc. Jei slenkstinių uždavinių 35 proc., tai ir VBE išlaikymo riba 35 proc. visų 100 taškų, t. y. 35 taškai. Dar daugiau, ketvertu vertinamas minimalus žinių lygis mokykloje. Sujungus VBE I ir VBE II, iš viso galima surinkti 100 taškų, o ne 60 taškų kaip anksčiau. Todėl buvo tiesiog būtina kelti ir VBE išlaikymo kartelę bent iki 35 taškų.
Tai logiškai pagrįstas sprendimas, kuriuo siekiama standartizuoti visų mokomųjų dalykų VBE sistemą.
Siūlymas žeminti VBE išlaikymo kartelę
Kaip minima teksto pradžioje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė įsakymo projektą, kuriuo VBE išlaikymo kartelė žeminama nuo 35 iki 25 taškų. Kodėl už visuomenės švietimą atsakinga dabartinė ministerijos valdžia siūlo nuleisti išsilavinimo kartelę? Ministerijos internetinėje svetainėje ministrė Raminta Popovienė aiškina tokio keitimo priežastis. Ten nėra užsimenama apie sudėtingą VEB sistemos kaitą, kurios keletą svarbių momentų ką tik paminėjome.
Vienintele priežastimi dabartinė ministrė nurodo buvusios valdžios padarytus sprendimus ir veiksmus jų neanalizuodama. Matematikos srityje savo veiksmais buvusioji Vyriausybė formaliai įtvirtino visų mokinių matematinio mąstymo lavinimo tikslą.
Šiam tikslui įgyvendinti buvo būtina egzamino užduočių sudėtingumą sieti su programoje numatytais žinių ir pasiekimų standartais. Vertinimų skalės suvienodinimas buvo svarbiu tokios sąsajos žingsniu.
Matematinio išsilavinimo gilinimą ministrė R. Popovienė vertina vienareikšmiškai neigiamai. Savo veiksmus ji vadina „gaisro gesinimu po konservatorių Vyriausybės valdymo metu nepagrįstai nustatytos egzaminų išlaikymo kartelės“. Tai gali reikšti, kad kartelės žeminimas yra politinės kovos dalis. Siūlymą žeminti VBE išlaikymo kartelę ministrė grindžia 2026 metų egzaminų prognoze. Galimų scenarijų konstravimo detalės nėra atskleidžiamos, tačiau apytikslę pagrindimo idėją iliustruoja žemiau
esantis piešinys.
Tokį vaizdą gauname tada, kai kelis dešimtmečius vykstančią ir beveik periodiškai kintančią realią situaciją prognozuojame naudodami tik pastarųjų metų VBE I ir VBE II rezultatus. Jei tuo pačiu būdu būtume prognozavę naudodami 2022 ir 2023 metų egzaminų rezultatus, kai neišlaikiusiųjų buvo 35 proc. ir 15 proc. atitinkamai, tai 2024 metų prognozė būtų priešinga – egzaminą turėtų išlaikyti visi moksleiviai.
Socialinio tinklo „Facebook“ Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskyroje cituojamas viceministras Jonas Petkevičius rašo, kad „siūloma 25 taškų išlaikymo riba atitinka tarptautinį minimalų pasiekimų patikrinimo išlaikymo standartą, tai nėra kartelės nuleidimas, o moksliškai pagrįstas pagrindinių gebėjimų įrodymas“. Nuorodų į mokslinius šaltinius nėra. Tačiau tokio įrodymo negali būti iš principo. Tai galima numanyti net iš mūsų pateiktos matematikos VBE evoliucijos Lietuvoje nuotrupų.
Kiekvienos šalies nacionalinių baigiamųjų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką lemia tos šalies švietimo sistemos kultūrinės ir istorinės ypatybės. Apie tai detaliai rašoma A.H. Schoenfeldo redaguoto rinkinio „Assessing Mathematical Proficiency“ skyriuje „The importance of Societal Context“. Kai kurie vertinimų aspektai iš tikro yra universalūs, bet kai kurie kiti aspektai labai priklauso nuo vietos sąlygų.
Požiūriai į egzaminus atspindi mūsų turimas su matematika susijusias vertybes. Šie požiūriai taip pat priklauso nuo mūsų politinių įsitikinimų. Todėl visos visuomenės likimą galimai neigiamai veikiantys sprendimai turėtų būti daromi ypač atsakingai.
Rimas Norvaiša yra VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius, Lietuvos matematikų draugijos Matematikos mokymo tyrimų grupės vadovas.
Turite ką papasakoti „Švietimo“ rubrikai? Čia telpa ir švietimo džiaugsmai, ir problemos. Pažįstate šaunių mokytojų ar mokinių, dėstytojų ar studentų? Rašykite! Aida.Murauskaite@lrt.lt
