„Šiandienos situaciją galime vertinti ir kaip svarbią pamoką – tarsi pratybas realiomis sąlygomis. Jos parodė, kas veikia, bet ir atskleidė spragas, kurias turime nedelsdami ištaisyti, kad kitą kartą būtume dar geriau pasirengę“, – sako ministrė Raminta Popovienė, reaguodama į trečiadienį Vilniaus apskrityje paskelbtą oro pavojų ir po jo pasipylusią kritiką dėl prasto dalies švietimo įstaigų pasiruošimo pavojams. Premjerė Inga Ruginienė taip pat kritikuoja mokyklas, nė nežinojusias ką daryti. „Pasirūpinsime tuo, kad švietimo įstaigų vadovai pradėtų dirbti, kaip turi dirbti“, – griežtai kalbėjo ji.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė padėkojo toms mokykloms ir darželiams, kuriuose reagavimas į oro pavojaus signalus buvo ramus, koordinuotas ir atsakingas.
„Vis dėlto šiandien matėme ir situacijų, kurios neturi kartotis. Pagal įstatymą, už pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, aiškius planus ir jų įgyvendinimą yra atsakingi įstaigų vadovai ir savivaldybės.“, – priminė ministrė.
Ji priminė, ką tokiose situacijose turi daryti ugdymo įstaigos:
– Gavus oficialų oro pavojaus signalą, mokiniai nedelsiant vedami į priedangas ar kitas saugias vietas pagal įstaigos planą.
– Negalima kviesti tėvų pasiimti vaikų.
– Veiksmus būtina organizuoti griežtai pagal ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, ne improvizuoti.
– Nedelsiant informuoti tėvus, kad vaikai yra saugūs ir jais pasirūpinta, aiškiai paprašyti nesiimti savarankiškų veiksmų.
– Sprendimai turi būti priimami įstaigos viduje, koordinuotai, užtikrinant visų vaikų saugumą.
Ką turi daryti tėvai?
– Gavę oro pavojaus signalą, nevykti į mokyklas ar darželius pasiimti vaikų.
– Pasitikėti, kad įstaigos veikia pagal nustatytas procedūras ir pirmiausia rūpinasi vaikų saugumu.
– Laukti oficialios informacijos iš įstaigos ir atsakingų institucijų.
„Šiandien fiksuoti atvejai, kai buvo kviečiami tėvai ar jie patys vyko pasiimti vaikų,kelia papildomą pavojų. Judėjimas, chaosas, nekoordinuoti sprendimai tokiose situacijose tik didina riziką.
Tai nėra formalumas – tai tiesiogiai susiję su vaikų ir bendruomenės saugumu“, – pabrėžė R. Popovienė.
Ministrė nurodė, ką ugdymo įstaigos turi padaryti dabar:
– peržiūrėti ir atnaujinti ekstremaliųjų situacijų planus;
– užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas tiksliai žinotų savo veiksmus;
– nuolat organizuoti civilinės saugos mokymus ir pratybas;
– stiprinti komunikaciją su bendruomene, kad krizės metu nekiltų neaiškumų.
Šį penktadienį su Nacionaline švietimo agentūra surengs posėdį, kuriame ugdymo įstaigų ir savivaldybių vadovams bus dar kartą pateikta informacija apie veiksmus krizinių situacijų ir gyventojų perspėjimo signalų metu.
Premjerė: pasirūpinsime tuo, kad švietimo įstaigų vadovai pradėtų dirbti, kaip turi dirbti
Kalbėdama apie trečiadienį kilusius nesklandumus švietimo įstaigose, premjerė Inga Ruginienė negailėjo kritikos.
„Labai buvo blogai. Noriu pagirti mokyklas, kurios buvo pavyzdys, kurios ramiai, be panikos kėlimo išvedė visus vaikus į priedangą, kaip yra numatyta algoritmuose. Tikrai noriu toms mokykloms padėkoti už tokį gerą pasiruošimą.
Tačiau pamatėme, kad tam tikrose vietose to pasiruošimo visiškai nėra – jeigu yra skambinama tėvams ir prašoma pasiimti vaiką iš darželio ir mokyklos, tai yra labai blogai. Visai neseniai gavau iš švietimo ministrės žinutę, kad jau pradėti pirmieji veiksmai, bus informuojamos švietimo įstaigos, pirmiausiai savivalda. Mes paruošime vienlapį, su kuriuo turės susipažinti, o švietimo ministerija turės su švietimo įstaigų vadovais pasišnekėti, nes kiekviena švietimo įstaiga turi vadovą, kuris [atsakingas] už tokį pasiruošimą, planų patvirtinimą, algoritmų įdiegimą, pratybas. Kiek mes švietimo įstaigose turime pratybų, kiek mes turime testavimo pavyzdžių, kad vaikai žinotų, kaip elgtis vienoje ar kitose situacijoje? Šiandiena parodė, kad, matyt, turime per mažai, jeigu tam tikri įstaigų vadovai nežino, ką daryti. <...> Pasirūpinsime tuo, kad švietimo įstaigų vadovai pradėtų dirbti, kaip turi dirbti.“
Taip pat skaitykite
LRT.lt primena, kad trečiadienį Vilniaus apskrityje buvo paskelbtas raudonas oro pavojus, gyventojai turėjo eiti į priedangas, į jas nuvesti turėjo būti ir mokiniai ar vaikų darželiuose buvę vaikai. Paaiškėjo, kad ne visos švietimo įstaigos žinojo, ką turi daryti, o kai kurios nors ir žinojo, tačiau į priedangas nepateko, nes atskubėję rado užrakintas duris.
Kaip pasakojo tėvai, ne visi vaikai jautėsi saugūs. Kai kur rūsiuose buvo senų baldų, durų, statybinių atliekų. Kai kurie į priedangas atskubėję gyventojai rado užrakintas duris ir liko stovėti lauke. O viena moteris pasakojo, kad priedangos ženkliuką turinčioje mokykloje išgirdo, kad čia jokio rūsio nėra. „Jei labai bijai, pasėdėk ant kėdės“, – išgirdo ji.
