Žmogus neturi net menkiausių medicinos žinių, bet viską žino apie vakcinas, aštuonias klases baigęs vyriškis gali išspręsti sudėtingas geopolitines situacijas – jeigu susidūrėte su vienu iš tokių žmonių, galite įtarti, kad jam pasireiškė Dunningo-Krugerio efektas: „Tai susiję su nesuvokimu savo pačių nežinojimo. Kuo mažiau žmogus žino, tuo protingesniu jis save laiko.“
Savikritiškumo trūkumas verčia jaustis ekspertu
Dunningo-Krugerio efektas susijęs su nesuvokimu savo pačių nežinojimo. Tai reiškia, kad kuo mažiau žmogus žino, tuo protingesniu jis save laiko. Kai kurie žmonės pripažįsta savo nežinojimą ir stengiasi gilinti žinias. Kiti gi niekada nesuvokia savo nežinojimo masto ir gyvena manydami, kad yra visą žinantys.
Šį reiškinį 1999 metais atrado amerikiečių psichologai Davidas Dunningas ir Justinas Krugeris. Jų pavardėmis ir vadinamas šis efektas.
D. Dunningas ir J. Krugeris išskyrė žmones, kurie neturi savikritiškumo, todėl nesugeba atpažinti savo trūkumų bei yra linkę save laikyti ekspertais. Pavyzdžiui, žmogus, neturintis bazinių biologijos, medicinos žinių dėsto apie vakcinų žalą arba kelias klases baigęs gyventojas aiškina, kaip išspręsti sudėtingus geopolitinius klausimus: laimėti karą, suvaldyti dronų atakas ir t. t.
Mokslininkai atliko eksperimentą. D. Duningas ir J. Krugeris pakvietė skirtingų veiklos sričių žmones, kurių kompetencijų lygis buvo irgi skirtingas. Eksperimento dalyviai buvo patikrinti dviem testais: vienas išryškino jų realią kompetenciją, kitas – jų pasitikėjimą savo kompetencija.
Gauti rezultatai parodė, kad kuo daugiau žmogus turi gebėjimų, įgūdžių ir praktikos, tuo objektyviau jis save vertina. Toks žmogus stebi savo trūkumus orientuodamasis į aukštesnio rango meistrus. Ir atvirkščiai: kuo mažiau įgūdžių ir patirties, tuo sunkiau žmogui save objektyviai įvertinti.
Pasitikėjimas savimi mūsų visuomenėje yra labai vertinamas, todėl nemažai žmonių mieliau apsimeta esą protingi ar įgudę, nei rizikuoja atrodyti nekompetentingi ir neišmanantys.
Anot ekspertų, šis efektas pastebimas visose gyvenimo srityse ir gali pridaryti didesnės ar mažesnės žalos.
Psichologas: „Durnius su iniciatyva“ gali pridaryti žalos“
Organizacijų psichologijos ekspertas, psichologas Paulius Avižinis LRT.lt sako, kad darbo aplinkoje šis efektas ryškiausiai pastebimas, kai į organizaciją ateina naujas žmogus, pavyzdžiui, koks pirmakursis praktikantas, kuris neturi nei patirties, nei žino konteksto, bet jaučiasi, kad viską išmano. Anot pašnekovo, bėda ir tada, kai organizacijai ar įstaigai vadovauti ateina žmogus, kuris neišmano specifikos, bet aktyviai aiškina, kišasi į sritis, apie kurias neturi žalio supratimo.
„Vadinamasis durnius su iniciatyva gali pridaryti nesąmonių ir pakenkti ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Jis gali priskaldyti malkų tiek asmeniniame santykyje, tiek organizacijoje, tiek valstybėje. Žalos dydis priklauso nuo jo galios, užimamų pareigų. Man regis, valstybės mastu mes tokių žmonių nuolat pamatome.
Žinoma, toks vadovas gali neturėti mūsų aptariamo efekto, o tiesiog būti asmenybe, kuri nori viską kontroliuoti, jaustis reikšminga“, – sako pašnekovas.
Šio efekto ištiktas vadovas yra pavojingas
Psichologas įžvelgia pavojų ir tuo atveju, kai žmogus patenka į aukštą poziciją atsitiktinai. Tada, anot psichologo, žmogus gali suabsoliutinti savo šaunumą.
„Jį gali užvaldyti jausmas, kad jis iš esmės yra kietas ir, ką jis bedarytų bet kurioje srityje, viskas yra gerai. Jeigu jis jau dalyvauja klausimo svarstyme, jis įsitikinęs, kad jo įžvalga tikrai gera“, – sako P. Avižinis.
Ryškiausias pavyzdys, kai tokiam efektui neatsparūs žmonės, anot psichologo, lengvai patiki populistais. Šie pateikia, kad sudėtingas valstybės ir visuomenės problemas galima išspręsti paprastai. Neišmanantys procesų sudėtingumo, tokie žmonės dažniausiai ir patiki skleidžiamu turiniu.
Yra ir vadinamieji sofos ekspertai, jų gausu socialinėse erdvėse. Jie pasisako daugeliu klausimų, nors dažniausiai neturi nė menkiausio supratimo.
Jeigu žmogus neturintis ekspertinio išmanymo sako, kad puikiai žino, ką ir kaip daryti, mano manymu yra paveiktas šio efekto“, – apie vadinamuosius sofos ekspertus pasakoja psichologas.
Pasak P. Avižinio, žmonės, kurie gerai išmano kokį nors dalyką, taip paprastai komentarų nežarsto. Kuo žmogus labiau įsigilinęs į kokią nors sritį, tuo labiau supranta, kad paprastų atsakymų dažniausiai nėra.
Kas mažiau atsparus šiam efektui?
„Kad žmogus gali būti paveiktas šio efekto, išduoda ir jo apsimetimas dideliu žmonių santykių, psichologijos ekspertu. Jis mielai aplinkos žmonėms patarinėja, kaip jiems elgtis, nes jam, skirtingai nei kitiems, viskas akivaizdu“, – sako jis.
Psichologas mano, kad šis efektas dažniau ištinka žmones, kurie neturi gilesnio žvilgsnio nei į save, nei į aplinką. Jų kritinis mąstymas yra skurdokas. Jie nemoka gerai analizuoti, tikrinti informacijos. Dunningo-Krugerio efektui taip pat mažiau atsparios narcisistinės asmenybės.
Nekompetentingi asmenys aklai gina savo požiūrį, nes supranta: vos tik įsileis į galvą mintį, kad yra neteisūs, juos nustums protingesni ir talentingesni.
Psichologas akcentuoja, kad Dunningo-Krugerio efektas nėra diagnozė. Pasak jo, tam tikru metu ir būsenos šis efektas gali ištikti kiekvieną. Ypač šiame socialinių tinklų ir laisvai prieinamų viešų pasisakymų platformų amžiuje.
