Vasarą daugėjant kelionių į užsienio šalis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai ragina gyventojus iš anksto pasirūpinti savo sveikata. Keliaujant į egzotines ar tolimesnes šalis didėja rizika užsikrėsti ligomis, kurios Lietuvoje nėra paplitusios arba registruojamos tik kaip įvežtiniai atvejai, rašoma centro pranešime žiniasklaidai.
Skiepais būtina pasirūpinti iš anksto
Vienas svarbiausių pasiruošimo kelionei žingsnių – konsultacija su gydytoju dėl reikalingų skiepų ir kitų profilaktikos priemonių. Rekomenduojama į šeimos gydytoją ar gydytoją infektologą kreiptis bent prieš 4–6 savaites iki išvykimo. Kai kurioms vakcinoms reikalingos kelios dozės, todėl imunitetui susiformuoti reikia laiko.
Gydytojas, įvertinęs kelionės kryptį, trukmę, planuojamą veiklą ir individualius rizikos veiksnius, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas sudaro individualų skiepijimo planą.
„Žmonės dažnai labai atsakingai planuoja kelionę – rūpinasi bilietais, draudimu ar apgyvendinimu, tačiau neretai pamiršta vieną svarbiausių dalykų – savo sveikatą. Kai kuriose šalyse užsikrėtimo rizika gerokai didesnė nei Europoje, todėl skiepai ir profilaktinės priemonės yra ne formalumas, o reali apsauga nuo sunkių ligų“, – primena NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.
Jeigu keliaujama su vaikais, rekomenduojama pasitikrinti, ar jie paskiepyti pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Kai kuriose šalyse skiepai – privalomi
Keliautojų skiepai skirstomi į privalomuosius, planinius ir rekomenduojamuosius.
Kai kurios valstybės reikalauja tarptautinio skiepijimo pažymėjimo, įrodančio vakcinaciją nuo tam tikrų ligų. Dažniausiai tai taikoma vykstant į kai kurias Afrikos ir Pietų Amerikos šalis, kuriose privalomas skiepas nuo geltonojo drugio. Neturint reikiamo pažymėjimo keliautojai gali būti neįleidžiami į šalį arba izoliuojami.
Tam tikrais atvejais taip pat gali būti reikalaujama skiepų nuo poliomielito ar meningokokinės infekcijos, ypač vykstant į piligrimines keliones, pavyzdžiui, į Meką.
Keliautojams dažniausiai rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatitų A ir B, vidurių šiltinės, erkinio encefalito, o prireikus – atnaujinti difterijos ir stabligės skiepus.
Hepatitai A ir B ypač aktualūs keliaujant į šalis, kuriose sanitarinės sąlygos gali būti prastesnės. Vidurių šiltinės rizika išlieka kai kuriuose Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos regionuose. Erkinio encefalito vakcina aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir keliaujant po kitas Europos šalis.
Maliarijos rizika
Vykstant į dalį Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos regionų būtina pasirūpinti maliarijos profilaktika – gydytojas gali skirti profilaktinius vaistus – chemoprofilaktiką. Svarbu ne tik vartoti
paskirtus vaistus, bet ir saugotis uodų įkandimų – naudoti repelentus, dėvėti kūną dengiančius drabužius, miegoti po tinkleliais nuo uodų.
Aktuali epidemiologinė situacija pasaulyje
PSO 2026 m. gegužės 17 d. Ebolos ligos protrūkį Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje paskelbė tarptautinį susirūpinimą keliančia ekstremalia visuomenės sveikatai situacija. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vertinimu, rizika Europos Sąjungos gyventojams išlieka labai maža, tačiau keliautojams rekomenduojama prieš vykstant į paveiktus regionus pasidomėti epidemiologine situacija, laikytis sveikatos specialistų rekomendacijų ir vengti kontakto su sergančiais asmenimis.
Svarbios kasdienės prevencinės priemonės
Kelionėse svarbu laikytis ir bendrų higienos bei saugaus elgesio rekomendacijų – dažnai plauti rankas arba naudoti dezinfekavimo priemones, gerti tik saugų fasuotą vandenį, vengti nepakankamai termiškai apdoroto maisto bei gatvėje parduodamų produktų. Taip pat rekomenduojama nevartoti ledo kubelių, jei nėra aišku, iš kokio vandens jie pagaminti, ir su savimi turėti kelioninę vaistinėlę su pagrindiniais medikamentais bei individualiai vartojamais vaistais.
„Taip pat raginame keliautojus vengti kontakto su sergančiais asmenimis, ypač regionuose, kuriuose registruojami užkrečiamųjų ligų protrūkiai, ir nuolat sekti oficialią informaciją apie sveikatos rizikas konkrečiose šalyse“, – pataria NVSC atstovė.
