Kas galėtų paskatinti gydytojus vykti į regionus? Klausimas, į kurį atsakymo kol kas nepavyksta rasti. Finansinės paskatos, vienkartinės išmokos, būsto ir transporto apmokėjimas, apmokama rezidentūra – būdų, kaip spręsti problemą, savivaldybės imasi įvairių, bet rezultatų kol kas mažai. Tyrėjai sako: prioritetas turi būti darbo sąlygų gerinimas, o gydytojų atstovai pabrėžia – jie nėra nusiteikę prieš regionus.
LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kokius problemos sprendimo būdus matytų Lietuvos gyventojai.
Apklausos duomenimis, keturi iš dešimties (39 proc.) Lietuvos gyventojų teigė, kad gydytojų trūkumą regionuose reikėtų spręsti pasitelkiant papildomas finansines paskatas.
30 proc. respondentų manė, kad klausimą padėtų išspręsti rezidentų įpareigojimas tam tikrą laiką atidirbti regionuose, jei jų rezidentūros studijas finansuoja valstybė.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Apklausa parodė, kad 39 proc. gyventojų mano, jog gydytojų į regionus galėtų privilioti finansinės paskatos.
- Ekspertai sako, kad finansai nebėra lemiamas veiksnys, galintis pritraukti specialistų į regionus.
- Vieni svarbiausių veiksnių, skatinančių gydytojus rinktis gydymo įstaigą, yra geros darbo sąlygos ir palanki emocinė aplinka.
- Tiek ekspertai, tiek gydytojai siūlymą įpareigoti valstybės finansuojamą rezidentūrą baigusius gydytojus atidirbti regionuose vertina kritiškai.
- Jaunųjų gydytojų atstovo teigimu, jauni specialistai nėra nusiteikę prieš regionus ir važiuotų ten dirbti, jei tenkintų darbo sąlygos.
Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų teigė, kad prioritetas turėtų būti darbo sąlygų regionuose gerinimas. Taip dažniau manė kaimo (29 proc. apklaustųjų), nei miestų (22 proc.) ar didmiesčių (24 proc.) gyventojai.
3 proc. šalies gyventojų atsakė, kad, siekiant mažinti medikų stygių regionuose, nieko nereikia keisti, tinka palikti dabartinę tvarką. Dar 3 proc. respondentų į klausimą atsakymo nepateikė.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2026 metų balandžio 23 d. – gegužės 7 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 1 000 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), tyrimas vyko 111 atrankos taškų.
Tyrimo rezultatai atspindi suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Tyrimo duomenys rinkti tam, kad atspindėtų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto. Apklausos metodas: asmeninis interviu respondentų namuose.
Finansinės paskatos nebeveikia
LRT.lt kalbinta Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytoja ir medicinos antropologė dr. Daiva Bartušienė sako, kad apklausos rezultatai jos nestebina.
„Tokį gyventojų nuomonių pasiskirstymą siečiau su vyraujančiais viešaisiais diskursais, susijusiais su specialistų trūkumu ir pritraukimu į regionus. Tuos diskursus būtų galima įvardyti kaip ekonominį (per finansinį skatinimą), socialinės kontrolės (per priverstinį „atidirbimą“ regionams) ir vadybinį (per darbo sąlygų gerinimą). Šia prasme pasirinkimai nestebina, nes jie tiesiog atspindi viešosios erdvės suformuotą problemos ir jos galimų sprendimų matymą“, – komentuoja medicinos antropologė dr. D. Bartušienė.
Į regionų problemas besigilinantis Lietuvos socialinių mokslų centro doktorantas Viktoras Andrejevas pabrėžia, kad nors gyventojai mano, kad finansinės paskatos gali pritraukti gydytojų į regionus, praktika rodo ką kita.
„Regioninės savivaldybės turi patirtį, kad finansinės paskatos nebeveikia. Skirtingos savivaldybės didina sumas, plečia subsidijų spektrą: skiria ne tik išmokas, bet ir būstu aprūpina, suteikia papildomų paslaugų dėl vaikų užimtumo – tačiau specialistų vis tiek neprisikviečia.
Paskutinis atvejis buvo Marijampolėje: savivaldybė pasidžiaugė, kad įsteigė subsidijavimo sistemą, bet interviu pabaigoje pasakė, kad nežino, kiek tos priemonės bus veiksmingos. Pačios savivaldybės jaučia, kad finansinės paskatos neveikia“, – sako pašnekovas.
Prioritetas – darbo sąlygų gerinimas
Lietuvos socialinių mokslų centro doktoranto teigimu, kas iš tiesų galėtų suveikti – tai darbo sąlygų regioninėse gydymo įstaigose gerinimas.
„Svarbiausia, reikia gerinti darbo sąlygas. Įskaitant darbo etikos, galios santykių medicinos įstaigose sutvarkymą, kad ten nebūtų mažų karalysčių, kad nebūtų emocinio krūvio tarp vadovo ir specialistų“, – sako pašnekovas.
Jam pritaria ir medicinos antropologė dr. D. Bartušienė: „Personalas ir vidinė visos įstaigos ar net konkretaus skyriaus darbo kultūra yra tiek pat ar net svarbesnė nei techninės darbo sąlygos. Kuo jaunesnė karta, tuo ji reiklesnė etiškiems darbo santykiams, tuo kritiškesnė institucinių taisyklių nesilaikymo ir tuščio galios demonstravimo atžvilgiu.“
Biurokratinė našta specialistams ir įstaigoms taip pat turėtų mažėti.
Tyrėjas nurodo dar vieną problemą: savivaldybės konkuruoja dėl specialistų, bet neįvertina, kad įmanomas ir bendradarbiavimas, o konkurencija tik blogina situaciją.
„Mano tyrimų laukas yra Kretingos rajonas. Tiek Kretingos, tiek Skuodo rajone, kur atstumas yra 20–30 kilometrų, paslaugas galėtų teikti tas pats specialistas, bet abi savivaldybės konkuruoja, siūlydamos skirtingas paskatas“, – dėsto V. Andrejevas.
V. Andrejevo teigimu, padėtų ne tik savivaldybių, bet ir privataus bei viešojo sektoriaus bendradarbiavimas.
„Reikia kurti viešųjų ir privačių įstaigų ekosistemas. Jeigu savivaldybės nebeišgali susitvarkyti su augančiu gydytojų poreikiu, jos turėtų mesti nusistatymą prieš viešąsias įstaigas ir kurti ekosistemas. Leisti padėti teikti paslaugas“, – teigia doktorantas.
Įpareigojimas atidirbti – represinės priemonės?
Apklausa parodė, kad 30 proc. gyventojų manė, jog išvengti gydytojų trūkumo regionuose galėtų padėti įpareigojimas valstybės finansuojamą rezidentūrą baigusius gydytojus sutartą laiką atidirbti regioninėse ligoninėse.
Toks siūlymas Seime svarstytas šių metų balandį. Siūlyta, kad papildomose valstybės finansuojamose vietose sutikę studijuoti gydytojai rezidentai po baigimo turėtų atidirbti sveikatos priežiūros įstaigoje kuriame nors regione. Tada siūlymas sulaukė opozicijos ir medikų bendruomenės kritikos, teigiant, kad toks sovietinius laikus primenantis „paskyrimas“ pažeidžia žmogaus teises laisvai rinktis darbo vietą.
LRT.lt kalbinti specialistai taip pat negaili kritikos šiam siūlomam būdui gydytojų trūkumui mažinti. Doktorantas V. Andrejevas nepagaili aštresnių žodžių: „Pagal apklausą, antroje vietoje buvo represinių priemonių blokas. Gyventojai taip mano, bet praktika rodo, kad specialistai, gydytojai yra ne tie kvalifikuoti profesionalai, kuriems represinės priemonės veiktų.“
Ilgalaikiu šių priemonių efektyvumu netiki ir VDU dėstytoja dr. D. Bartušienė.
„Jokia prievarta, net su geriausiais tikslais, nebus veiksminga priemonė šiuolaikinio gyvenimo kontekste. Idealiu atveju regionams plačiausia prasme turi būti skiriamas toks dėmesys ir kuriamos tokios sąlygos, kad tai savaime taptų jaunų specialistų vidinės motyvacijos dalimi. Visos kitos priemonės yra arba sisteminių gaisrų gesinimas, arba apskritai dėmesio nuo lėtinių sisteminių problemų nukreipimas. Dar blogiau, jų perkėlimas į individualų lygmenį įpareigojant prievartiniu būdu žmogų struktūruoti savo gyvenimą“, – sako pašnekovė.
Tiesa, atidirbimas už apmokėtą rezidentūrą kai kuriuose regionuose taikomas jau dabar. Savivaldybės Lietuvoje sudaro sutartis su rezidentais: šiems apmoka rezidentūros studijas, ir vėliau jie lieka dirbti savivaldybėje susitartą laikotarpį. Jaunųjų gydytojų atstovai sako, kad šios priemonės pasiteisina, nes savivaldybės rezidentams siūlo lanksčias sąlygas.
„Jau dabar ši priemonė veikia, kai rezidentas stoja į atitinkamą rezidentūros programą ir sudaro sutartį su tam tikra savivaldybe, kuri apmoka jo studijas. Sudaromas įsipareigojimas tam tikrą laiką tam tikru etatu atidirbti toje gydymo įstaigoje. Atidirbimo laikotarpis svyruoja nuo dvejų iki ketverių metų, bet dėl sąlygų galima derėtis ir jos yra lanksčios. Sutartyse būna nurodyta, kada ir kokiomis aplinkybėmis rezidentai gali nutraukti atidirbimą ir kaip keičiasi tokiu atveju sutarties sąlygos“, – sako Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Laurynas Maciulevičius.
Jis pabrėžia, kad jauni specialistai nėra nusiteikę prieš darbą regione, bet tai neturi būti prievarta grįstas išvykimas gana ilgam laikotarpiui.
„Dabar siūlomas įstatymo projektas, kad valstybė finansuotų tam tikrą rezidentūros vietų skaičių ir atidirbimas truktų tiek, kiek studentas studijavo, – nuo ketverių iki septynerių metų. <...>
Įstaigos dabar gali konkuruoti dėl jaunų specialistų, pasiūlydamos konkrečias darbo sąlygas, o jeigu gydytojas jau yra iš anksto pririšamas po penkerių metų vykti į konkrečią savivaldybę, konkurencija iš esmės silpnėja ir mes geresnių sąlygų iš kitur nebegalime sulaukti“, – sako L. Maciulevičius.
Neišnaudojama jau esama tvarka
Jaunųjų gydytojų atstovas nurodo, kad ne visada didžiųjų miestų mokymo įstaigos sudaro galimybes studentams išvykti į regionus, nors tai numatyta studijų programoje.
„Mes nesame prieš darbą regionuose, nesakome, kad tai yra blogis.“
– L. Maciulevičius
„Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, mes savo rezidentūros studijų dalį, apie 30 proc., turime atlikti pasirinktame regione. Bet labai didelė dalis rezidentų sako, kad pagrindinės mokymo bazės nesudaro galimybių išvykti į regioną. Visi pripažįsta, kad rezidentas yra pigi darbo jėga, kuri labai naudinga didžiųjų miestų ligoninėms, – padaryti visus darbus, kurie yra ne tokie malonūs, bet juos reikia padaryti. Todėl ne viskas yra daroma, kad užtikrintume, jog rezidentas išvyktų“, – sako gydytojų atstovas.
Užuot kūrę naujas tvarkas, pirmiausia užtikrinkime, kad veiktų jau egzistuojančios, sako Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas.
„Dabar yra kuriamas naujas pasiūlymas, bet mes neįvertiname poveikio ar maksimaliai neišnaudojame to, kas jau yra sukurta. Kol mes neįgyvendiname modelio, kad studentai, kol studijuoja, galėtų vykti į regionus, tol kažką konstruoti naujo, man atrodo, yra nelabai pagrįsta“, – teigia Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas.
Pasak jo, įvairios analizės rodo, kad kuo daugiau studentas ar rezidentas praleidžia laiko regione, susipažįsta su darbo vieta, darbo kultūra, užmezga ryšius su kolektyvu, tuo daugiau šansų, kad jis ateityje pasirinks dirbti konkrečioje jam patikusioje įstaigoje regione.
„Mes nesame prieš darbą regionuose, nesakome, kad tai yra blogis. Mes sakome, kad reikia kurti tokią sistemą, kur specialistai patys norėtų dirbti regione ilgą laiką, o ne kad būtų ten priskiriami ir priverčiami vykti“, – sako L. Maciulevičius.
Jis nurodo, kad jauniems gydytojams svarbiausia, jog regionuose būtų stipri rezidentūros bazė.
„Tai reiškia, kad veikia mentorystės sistema, yra gera mokymo kokybė, gera infrastruktūra, galima profesiškai augti. Jei rezidentai pamato tokią darbo vietą, labai didelis šansas, kad ateityje ją pasirinks“, – sako pašnekovas.
LRT.lt primena, kad sveikatos apsaugos ministrė anksčiau teigė, kad nuo praėjusių metų iki 2027-ųjų kasmet po 20 vietų didės valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičius. Per trejus metus jų iš viso numatoma 60. Vis dėlto jaunųjų gydytojų atstovas sako, kad pažadas didinti finansuojamų vietų skaičių kartu priverčiant rezidentus vykti į regionus primena manipuliaciją.
„Mes manome, kad situacija, kai (rezidentūros vietų – LRT.lt) skaičius padidinamas, bet įtraukiamas toks įpareigojimas, yra šiokia tokia manipuliacija ir yra pakeičiamas rezidentūros pobūdis“, – sako pašnekovas.
Vyriausybės strateginės analizės centro 2023 m. atnaujinto tyrimo rezultatai prognozuoja, kad 2032 m. trūks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų ir kitų gydytojų specialistų.
Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis apie laisvas darbo vietas, 2024 metų antrąjį pusmetį daugiausiai gydytojų trūko Šiaulių bei Utenos regionuose.
