Parama Ukrainai, narystės ES perspektyvos, Europos atstovavimas galimose taikos derybose – tai pastarosiomis dienomis daug diskusijų Briuselyje sukėlę klausimai. Juos aptaria ir penktadienį į neformalų susitikimą, dar vadinamą Gymnicho susitikimu, Kipre susirinkę ES užsienio reikalų ministrai. Lietuva ragina ne svajoti apie derybas, o spausti Rusiją ir remti Ukrainą.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Lietuva siekia griežtinti sankcijas Rusijai, įskaitant „Rosatom“ ir „Lukoil“ įtraukimą.
- Lietuva pabrėžia būtinybę skatinti Ukrainos integraciją į ES ir užtikrinti jos suverenitetą.
- ES diplomatijos vadovė įspėja, kad Europa neturėtų įsitraukti į diskusijas apie tai, kas atstovaus derybose su Rusija.
- Lietuva pabrėžia būtinybę stiprinti Europos pajėgas ir atsparumą, ypač rytiniame flange.
„Šiandienos susitikimo darbotvarkės klausimai yra keli ir Lietuvai tikrai svarbūs. Tai yra tolimesni ES veiksmai Rusijos atžvilgiu. Kaip mes didinsime spaudimą Rusijai per sankcijas, per kitas priemones, taip pat mūsų paramos Ukrainai klausimai, kaip skatinsime Ukrainos artėjimą prie ES. Taip pat skirsime atskirą sesiją susitikimui su Indijos ir Saudo Arabijos užsienio reikalų ministrais“, – prieš penktadienio susitikimą į LRT klausimus atsakė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Anksčiau jis žurnalistams Kipre teigė, kad į 21-ąjį ES sankcijų Rusijai paketą reikia įtraukti „Rosatom“ ir „Lukoil“ kompanijas, taip pat įvesti visišką jūrų paslaugų draudimą ir užkirsti galimybę Rusijai eksportuoti kalio trąšas į Europą.
Rusijos spąstai
Pastaruoju metu Briuselyje padaugėjo spekuliacijų dėl to, kas turėtų atstovauti ES taikos derybose tarp Rusijos ir Ukrainos, jei tokios vyktų.
„Na, buvo paminėta daug vardų. Nuo [buvusios Vokietijos kanclerės] Angelos Merkel, kuri, kaip žinoma, turi istoriškai šiltus santykius su Putinu, iki [Suomijos prezidento] Alexandero Stubbo, kuris sakė, kad būtų suinteresuotas tapti ES derybininku, jei (ir kai) jo to paprašytų ir jei (ir kai) bus paskelbtas ugnies nutraukimas, leidžiantis derėtis be konflikto grėsmės“, – LRT teigė Martinas Lengas iš Briuselio geopolitikos instituto (BIG).
Manau, kad nepaprastai svarbu, kad Ukraina derėtųsi ne iš karinio šantažo pozicijos ir kad Rusija nebūtų traktuojama kaip lygiavertė partnerė prie derybų stalo.
Martinas Lengas
Ekspertas pridūrė, kad klausimas „kas“ yra mažiau svarbus nei klausimas „kada“: „Manau, kad nepaprastai svarbu, kad Ukraina derėtųsi ne iš karinio šantažo pozicijos ir kad Rusija nebūtų traktuojama kaip lygiavertė partnerė prie derybų stalo, kol ji vykdo neteisėtą Ukrainos bombardavimą ir invaziją.“
M. Lengas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsiranda pagunda būti lankstesniems Rusijos atžvilgiu, ypač kalbant apie sankcijas dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, dėl kurio kilo energetikos krizė.
ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas penktadienį įspėjo, kad Europa rizikuoja patekti į Rusijos spąstus, jei įstrigs diskusijose dėl to, kas turėtų jai atstovauti bet kokiose taikos derybose su Maskva dėl karo Ukrainoje.
„Tai spąstai, Rusija nori, kad mes į juos patektume, kad mes diskutuotume, kas su jais kalbasi, o jie jau renkasi, kas tinka, o kas ne. Nepatekime į šiuos spąstus“, – žurnalistams sakė K. Kallas, užsienio reikalų ministrams susitikus Kipre.
Dabartinė diskusija apie tai, kas turėtų ten važiuoti, kai kalbame apie pavardes, yra neadekvati esant dabartinei situacijai ir ji rodo, kad ES yra silpna, ir užprogramuoja galimas nesėkmes ateityje.
Kęstutis Budrys
K. Budrys taip pat pažymėjo, jog svarbiausia iš pradžių patiems europiečiams susitarti dėl to, ko jie tikisi iš derybų.
„Lietuva sako, kad pradėkime nuo aiškaus apibrėžimo, ką mes norime susiderėti, koks yra mūsų uždavinys: pirmas, antras, trečias. Kokias kietąsias priemones turėsime savo rankose? Nes turbūt niekas nesitiki, kad tai bus lengvas pasivaikščiojimas ar tiesiog debatai, kur reikės išorinėmis priemonėmis įtikinti Putiną“, – teigė ministras ir pridūrė, kad „dabartinė diskusija apie tai, kas turėtų ten važiuoti, kai kalbame apie pavardes, yra neadekvati esant dabartinei situacijai ir ji rodo, kad ES yra silpna, ir užprogramuoja galimas nesėkmes ateityje“.
Lietuvos raudonosios linijos
Pasak jo, Lietuva griežtai pasisako, kad derybose neturi būti jokių klausimų dėl tarptautinės teisės principų viršenybės, jokios galimybės pripažinti okupuotas teritorijas ir turi būti labai aiškus klausimas dėl Ukrainos suvereniteto užtikrinimo, kad ji galėtų pati pasirinkti narystę tarptautinėse organizacijose.
„Na ir, žinoma, labai svarbus tarptautinės atsakomybės klausimas: visi, kurie prisidėjo prie karo nusikaltimų vykdymo, prie pačios agresijos, nusikaltimo organizavimo ir vykdymo, turi būti patraukti atsakomybėn, – sakė K. Budrys ir pridūrė: – Žinoma, neturime užmiršti, kad Europa yra svarbi. Europai yra svarbu stiprinti savo pajėgas, stiprinti atsparumą ir atgrasymą. Apie tai turime pirmiausia galvoti. Apie save galvoti reikia, ne apie Rusiją.“
Ekspertai per daug nesitiki iš šio ES ministrų susitikimo, bet tai gali nubrėžti tam tikras ES užsienio politikos ateities tendencijas ir prioritetus.
Būtent Europos saugumo strategija yra kita vadinamojo Gymnicho susitikimo tema. Šis klausimas ypač svarbus Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, kurios tiesiogiai susidūrė su dronų grėsme.
„Kalbant apie Europos saugumo strategiją, mums ypač svarbu turėti išsamų grėsmių vaizdą. Suprantame, kad grėsmės yra įvairiapusės, bet egzistencinės grėsmės dabar yra rytiniame flange, todėl turime nedelsdami imtis stiprinti jį, įdiegti papildomus instrumentus, kad per finansus suteiktume daugiau efektyvumo atsparumui rytiniame flange, – pažymėjo K. Budrys. – Tai darydami turime suprasti, kad ateityje kursime Europos architektūrą, kuri bus pagrįsta Rusijos atgrasymo principu, o ne Rusijos įtraukimo į sistemą principu, nes turime stiprėti dabar, kol dar turime laiko, su Ukraina pačioje šios sistemos šerdyje.“
Neformalus („be kaklaraiščių“) ES valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimas pavadintas Gymnicho susitikimu pagal Vokietijoje esančią pilį, kurioje 1974 metais pirmą kartą įvyko toks susitikimas. Tradiciškai susitikimas rengiamas kas pusmetį toje valstybėje, kuri tuo metu pirmininkauja ES Tarybai. Todėl dabartinis susitikimas vyksta Limasolyje – antrame pagal dydį Kipro mieste, šio pusmečio pirmininkavimas ES Kiprui jau eina į pabaigą.
„Kaip žinote, „Gymnich“ – tai labai ypatingas susitikimas, turintis ilgametę tradiciją kaip neformali, atvira ir nuoširdi diskusija, kurios tikslas – nustatyti strateginius gaires ES užsienio politikai. Tai atsispindėjo ir šiandienos darbotvarkėje“, – teigė Kipro užsienio reikalų ministras Constantinosas Kombosas.
Ekspertai per daug nesitiki iš šio ES ministrų susitikimo, bet tai gali nubrėžti tam tikras ES užsienio politikos ateities tendencijas ir prioritetus.
