Kultūros ministerija steigs tarpinstitucinę darbo grupę, kuri parengs ilgalaikę dvarų paveldo politikos programą.
Numatoma, kad būsima programa apims prioritetinių dvarų kompleksų nustatymą, objektų diferencijavimą pagal jų kultūrinę vertę ir būklę, ilgalaikių finansavimo mechanizmų kūrimą, mecenatystės ir mokestinių paskatų stiprinimą bei didesnį dėmesį dvarų įveiklinimui regionuose, teigiama ketvirtadienį išplatintame ministerijos pranešime.
Anot jo, atskiras dėmesys bus skiriamas kultūros paveldo specialistų rengimui – planuojama stiprinti pameistrystės programas, plėsti restauravimo kompetencijas ir sudaryti daugiau galimybių praktiniam pasirengimui dirbant kultūros paveldo objektuose.
„Kultūros ministerijos tikslas – sukurti aiškias, skaidrias ir veiksmingas sąlygas, kad dvarų paveldas būtų ne tik išsaugotas, bet ir taptų gyva regionų kultūrinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo dalimi“, – teigiama pranešime.
Ministerijos vertinimu, dvarų išsaugojimas reikalauja ne pavienių intervencijų, o ilgalaikės, mokslo duomenimis grįstos ir tarpinstituciškai koordinuojamos valstybės politikos.
Anot jos, šiuo metu rengiama paraiška Lietuvos mokslo tarybai dėl tyrimo, kurio tikslas – atlikti visų į Kultūros vertybių registrą įrašytų dvarų sodybų fizinės būklės ir autentiškumo vertinimą.
Kartu inicijuojamas papildomas dvarų paveldo valdysenos tyrimas, planuojant pasitelkti programos „Kurk Lietuvai“ tyrėjus.
Tyrimo metu būtų vertinama, kaip veikia esami valdymo, kontrolės ir finansavimo mechanizmai, kokios kliūtys trukdo įgyvendinti priimtus sprendimus ir kokių pokyčių reikia efektyvesnei politikai.
Šiuo metu į Kultūros vertybių registrą įrašytos 475 dvarų sodybos. Registre yra ir 70 dvarviečių, kurių apsaugos pobūdis – archeologinis. Tarp jų 60 dvarų suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygis, dauguma yra regioninio, mažiau – vietinio reikšmingumo paveldo objektai.
BNS rašė, kad Lietuvos mokslo tarybos suburta ekspertų komanda pernai pirmą kartą parengė galimybių studiją apie dvarų sodybų paveldo tyrimus ir išsaugojimo galimybes. Joje konstatuota, jog Lietuvoje trūksta tyrimų apie dvarų sodybų paveldą.
Taip pat pažymėta, kad visą 20 amžių Lietuvoje išlikusios dvarų sodybos buvo negailestingai transformuojamos ir pritaikomos naujoms ūkio, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo sistemoms bei formoms, pastatų būkle niekas nesirūpino. Sovietmečiu jų saugota nedaug – daugiausia elitinės ir vertingos sodybos, į kultūros paminklų sąrašą pateko tik objektai, susiję su ideologiškai palankiomis asmenybėmis.
Neprižiūrimų kultūros paveldo objektų suvestinės duomenimis, 2024 metų pabaigoje į šį sąrašą buvo įtraukti 445 dvarų sodybų objektai, iš jų 21 turi paminklo statusą.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
