Inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje pastaruosius metus gerėjo, tačiau jis vis dar nesiekia Europos Sąjungos (ES) vidurkio, rodo tarptautinis inovatyvių vaistų prieinamumo tyrimas (W.A.I.T). Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės Jūros Smilgaitės teigimu, inovatyvus gydymas Lietuvos pacientus vidutiniškai pasiekia per dvejus metus, todėl norint išlaikyti tolesnę teigiamą kryptį, pasak jos, būtina užtikrinti didėjantį sveikatos sistemos finansavimą.
„Nors Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą ir laikotarpį, per kurį jie pradedami kompensuoti, kol kas atsilieka nuo ES vidurkio, tyrimo rezultatai rodo gerėjančią tendenciją. Tam, kad ši teigiama kryptis būtų išlaikyta ir ateinančiais metais, svarbu užtikrinti poreikius atitinkantį sveikatos apsaugos sistemos finansavimą“, – pranešime teigia J. Smilgaitė.
Tyrimo duomenimis, iš 168 vaistų, kurie per tyrimo laikotarpį buvo registruoti ES, Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų sąrašuose 2026 m. sausio 5 d. buvo 37 vaistai. Tuo metu Europos vidurkis yra 76 vaistai, o daugiausia inovatyvių vaistų kompensuota Vokietijoje (156), Austrijoje (143) ir Italijoje (133).
Vidutinis laikotarpis, per kurį vaistai įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus Lietuvoje, siekia 783 dienas – 76 dienomis trumpiau nei pernai. Tyrimas rodo, kad ES vidurkis yra 532 dienos. Greičiausiai vaistai pacientus pasiekia Vokietijoje – per 56 dienas nuo vaisto registracijos ES.
„Palyginti su praėjusių metų rezultatais, bendras inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje didėjo nuo 28 iki 37, o vidutinis laikotarpis trumpėjo nuo 859 iki 783. Po daugelio metų Lietuva pakilo iš Europos dugno, tačiau teigti, kad prieinamumo iššūkiai išspręsti, dar gerokai per anksti“, – pažymi J. Smilgaitė.
Onkologinėms ligoms gydyti – 13 inovatyvių vaistų
W.A.I.T. 2025 rezultatai rodo, kad iš 2021–2024 m. Europos vaistų agentūroje registruotų 56 inovatyvių onkologinių vaistų Lietuvoje šių metų sausio 5 d. buvo kompensuota 13, kai Europos vidurkis siekia 28 vaistus. Daugiausia medikamentų (51) prieinami pacientams Vokietijoje.
Vidutinis laikotarpis, per kurį nauji onkologiniai vaistai patenka į kompensuojamųjų sąrašus, ilgėjo tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Europos vidurkis – 598 dienos, kai praėjusiais metais buvo 540. Lietuvoje šis laikotarpis siekia 1026 dienas arba beveik 3 metus, kai pernai siekė 978 dienas.
Aukštesnę poziciją Lietuva pasiekė pagal vaistų, skirtų retų ligų gydymui, prieinamumą. Tyrimo duomenimis, iš 66 vaistų, registruotų per pastaruosius ketverius metus, Lietuvoje buvo prieinama 17, kai ES vidurkis siekė 28. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad vidutinis laikotarpis Lietuvoje, per kurį vaistai pradedami kompensuoti, atitinka ES šalių vidurkį.
Pasak J. Smilgaitės, siekiant padidinti Europos šalių patrauklumą naujų vaistų tyrimams ir reikšmingai sutrumpinti pacientams laukimo laiką iki pažangaus gydymo, būtinas labiau subalansuotas požiūris į kainodarą ir kompensavimo procesus.
Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) užsakymu tarptautinės sveikatos rinkos duomenų tyrimo kompanija IQVIA kasmet atlieka W.A.I.T. (Waiting to Access Innovative Therapies) tyrimą. Tai yra didžiausias Europoje tyrimas, analizuojantis, kiek naujų vaistų valstybėse įtraukiama į kompensuojamųjų sąrašus ir kiek laiko tai užtrunka.
W.A.I.T. 2025 tyrime analizuoti duomenys apie 168 vaistus, kurie atitiko Europos vaistų agentūros inovatyvių vaistų apibrėžimą ir registruoti 2021-2024 m. Duomenys surinkti iš 36 šalių: 27 ES ir 9 ne bendrijos narių.
