Tęsiamos Lietuvos medikų stažuotės Ukrainos ligoninėse. Iš komandiruotės Dnipre grįžę medikai sako, kad vien iš vadovėlių apie dabartinio karo traumas ar darbo organizavimą krizinėse situacijose neišmoksi. Ragina tokios patirties semtis ir kitus kolegas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje sutinkami iš mokymų Ukrainoje grįžę devyni Vilniaus ir Kauno ligoninių medikai. Tai viena didžiausių medikų grupių, į Ukrainą vykusių per paskutinį pusmetį.
Stažuotėje Dnipro Mečnikovo ligoninėje, kuri nuo fronto nutolusi apie 100 kilometrų, medikai praleido 10 dienų. Patirtys – sukrečiančios.
„Nesuvokiam, ką mes turim, kaip mes čia ramiai gyvenom. Nes netgi išvykstant paskutinę dieną, jau važiuojant mašina, praskrido varnų būrys. Ir man iš karto žvilgsnis – varnos ar „Shahedai“, – pasakoja Kauno ligoninės slaugytoja Auksė Rūtenė.
„Būtų keista, jeigu būtų nebaisu. Bijot ten yra normalu. Iš tiesų tai yra labai baisu. Aš daugelį dalykų norėčiau atmatyti“, – sako Vilniaus klinikinės ligoninės gydytojas Andrius Karpavičius.
Medikų patirtys – ir balistinės raketos smūgio garsai bei pasekmės. Raketa pataikė į Dnipre esantį civilinį objektą.
Po namus sugriovusio smūgio į Mečnikovo ligoninę greitosios automobiliais vienas po kito pradėti vežti sunkiai sužeisti pacientai.
„Reikia pamatyti, kaip ligoninė susitvarko su tuo dideliu kiekiu sužeistųjų. Ne sužeistų, o sunkiai sužeistų – mes kalbame apie sunkius plėštinius sužalojimus, apie sunkias pilvo traumas“, – sako Kauno ligoninės gydytojas Edvinas Dainius.
„Proga stebėti, kaip tokioje situacijoje teikiama pagalba, per kiek laiko papuola ant operacinio stalo, prieš tai atliekant kompiuterinės tomografijos ir kitus tyrimus. Po 10 minučių nuo priėmimo jau gulėjo pacientas ant operacinio stalo ir jau atliktas pjūvis“, – pasakoja Kauno ligoninės gydytojas Kastytis Grigonis.
Lietuviams teko dirbti ir vos 10 kilometrų nuo fronto esančiame medicininės evakuacijos punkte, į kurį pirmiausia patenka sužaloti kariai.
Medikai pažymi, kad tokioms sąlygoms reikia ruoštis iš anksto.
„Reikia ruoštis, reikia, kad kuo daugiau žmonių ten važiuotų, pasižiūrėtų. Nes ten realiai vyksta karas“, – sako Vilniaus klinikinės ligoninės gydytojas Andrius Karpavičius.
Nuo praėjusių metų balandžio komandiruotėse Ukrainoje jau dalyvavo daugiau kaip 60 Lietuvos medikų iš skirtingų ligoninių.
„Pagrindinė orientacija yra į traumų centrus ir į tam tikras specializacijas, tai yra chirurgai, anesteziologai, vaikų intensyvios terapijos specialistai, psichologai, psichiatrai ir kai kurios kitos grupės“, – vardija Ekstremalių sveikatai situacijų centro vadovė Audronė Sviklaitė.
Ekstremalių sveikatai situacijų centras planuoja per artimiausius dvejus metus mokymus Ukrainoje surengti dar apie 120-čiai Lietuvos medikų. Sveikatos apsaugos ministerija su universitetais taip pat tariasi, kad žinios, kaip dirbti karo sąlygomis, papildytų esančias medicinos studijų programas.
