Kartais viskas prasideda labai paprastai — maistas tarsi pradeda strigti gerklėje, atsiranda rėmuo, deginimas už krūtinkaulio ar nemalonus spaudimas. Daugelis šiuos simptomus nurašo refliuksui, stresui ar nuovargiui. Tačiau kartais tai gali būti pirmieji stemplės ar skrandžio vėžio signalai.
Plačiau – LRT.lt laidos „Gydytojas Andrius“ įraše:
Abdominalinės chirurgijos gydytojas, onkochirurgas dr. Martynas Lukšta, kuris kasdien gydo ir operuoja pacientus, sergančius stemplės bei skrandžio vėžiu, teigia, jog sunkumas ryti yra vienas svarbiausių stemplės vėžio požymių ir dažnai rodo jau pažengusią ligą.
„Jeigu mes turime pacientą, kuris sunkiai ryja skysčius ar maistą, tai jau kaip chirurgui, kaip gydytojui signalizuoja, kad liga bus pažengusi – greičiausiai trečios ar ketvirtos stadijos vėžys. Aišku, reikia padaryti ir tam tikrus tyrimus, bet tai jau yra blogas signalas, kuris reiškia, kad pacientas truputėlį pavėlavo ir gydymo rezultatai bus prastesni“, – aiškina M. Lukšta.
Jo teigimu, galimi vėžio simptomai, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį, yra užsitęsęs skausmas epigastriume, ties saulės rezginiu, svorio mažėjimas, naktinis prakaitavimas ir bendras silpnumas.
„Jeigu dvi–tris savaites ir nepraeina maudimas, netipiniai prakaitavimai, pilnumo jausmas, kai, atrodo, nedaug maisto suvalgiau, bet jaučiuosi sotus, tai signalizuoja, kad kažkas vyksta jūsų organizme ir vertėtų atkreipti į tai dėmesį“, – sako specialistas.
Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1000 skrandžio ir apie 200 stemplės vėžio atvejų. Būtent todėl, pasak M. Lukštos, svarbu neignoruoti įvardintų simptomų ir nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paskirs reikiamus tyrimus.
„Virtinė nusiskundimų gali būti sukelta ir gerybinių dalykų, kurie nereikalauja chirurginio gydymo. Esminis momentas yra nepražiūrėti tos ligos, nes ypač stemplės ir skrandžio vėžys pasižymi labai prastais gydymo rezultatais. Gerybinė patologija dažniausiai tvarkoma medikamentiniais būdais – mitybos pokyčiais, fizine veikla ir kartais net psichologo pagalba. Ir tai net veikia“, – teigia onkochirurgas.
Anot jo, pagrindinis ir pats tiksliausias tyrimas stemplės ir skrandžio vėžiui nustatyti yra endoskopija su biopsija.
„Šiuo tyrimu galima nustatyti, ar tai yra kažkoks onkologinis susirgimas, ar gerybinis dalykas. Tada yra aiškus planas, kaip toliau gydyti pacientą“, – pabrėžia gydytojas.
M. Lukšta taip pat akcentuoja, jog viršutinė virškinamojo trakto endoskopija gali būti atliekama ir be nejautros.
„Daugelis labai bijo to tyrimo dėl to, kad jis nemalonus, skausmingas, kad kažką blogo gali padaryti. Dažnas pacientas prašo narkozės, užmigdymo. Tai iššaukia ilgesnes eiles. Tačiau nors be pamigdymo ir nakrozės tyrimas nėra malonus, jis tikrai neskausmingas“, – tikina specialistas.
Jo teigimu, nereikėtų numoti ranka ir į ilgai trunkantį refliuksą, kuris taip pat gali signalizuoti apie pažengusią ligą.
„Apie pusė pacientų su refliuksu būna jau užleisti atvejai. Pusė metų ir metus žmonės tai jaučia. O vėžys per metus peršoka maždaug per vieną stadiją. Pirmos dvi stadijos dažniausiai specifinių simptomų nesukelia. Po to simptomai būna labiau tipiniai“, – sako onkochirurgas.
Pasak jo, refliuksą padeda suvaldyti protonų siurblio inhibitoriai, mitybos pokyčiai, svorio mažinimas. Visgi, gydytojo teigimu, jei laikantis rekomendacijų, vartojant vaistus, pakeitus mitybos įpročius ar sumažinus svorį situacija negerėja, būtina kuo skubiau kreiptis pas gydytoją ir atlikti endoskopinį tyrimą.
„Skrandžio sultys neturėtų patekti į stemplę. Automatiškai veikiama stemplės gleivinė ir jei ilgainiui to negydysi, gali formuotis lėtinis uždegimas ir toje zonoje atsirasti vėžinės ląstelė. Tai toliau progresuoja ir atsiranda navikiniai procesai. Tai į refliuksą nereikėtų numoti ranka ilgajam laikotarpiui“, – akcentuoja M. Lukšta.
Tarp skrandžio ir stemplės vėžio rizikos veiksnių – vyrų lytis, amžius virš 50 metų bei H. Pylori bakterija.
„Lietuvoje maždaug 50 proc. žmonių turi H. Pylori bakteriją, bet ji ne visiems sukelia simptomus, todėl siūlyčiau ją išsitirti ir pašalinti“, – pataria specialistas.
Jis taip pat ragina atkreipti dėmesį į šeiminę anamnezę.
„Jei kažkas šeimoje turėjo vėžio ar stemplės vėžį, visada reiktų atkreipti dėmesį ir net anksčiau nei 50-ies pasitikrinti. Jeigu kažkokių pakitimų skrandyje nėra randama, tai po to jau kas 5 metai galima kartoti endoskopijos tyrimą, bet tikrai ne-dažniau“, – pažymi onkochirurgas.
Anot M. Lukštos, šiuo metu pastebima tendencija, jog stemplės ar skrandžio vėžiu suserga vis jaunesni, net ir 25–30 metų pacientai.
„Vėžiai tokiame amžiuje išsiskiria savo agresyvumu. Jų gydymas yra labai komplikuotas, sudėtingas ir labai prastai reaguoja į chemoterapiją. Tam, kad skrandžio ir stemplės vėžys būtų išgydytas, vienintelis šansas yra jį pašalinti. Tokia tendencija yra ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje, todėl diagnostika turėtų būti atliekama anksčiau nei 50 metų“, – sako gydytojas.
Specialisto teigimu, norint sumažinti stemplės ir skrandžio vėžio riziką pirmiausiai reikėtų pasitikrinti dėl bakterijos H. Pylori, mesti rūkyti, koreguoti mitybą ir laikytis kitų sveikos gyvensenos principų.
„Diagnostika gerėja, jaunimas daugiau domisi tuo, bet vėlgi yra labai daug niuansų: mityba, tas mūsų greitas tempas, gyvenimo būdas, alkoholio vartojimas, rūkymas ir panašiai turi įtakos. Tai būdinga kiekvienam vėžiui, bet, pavyzdžiui, jei tu rūkai, tikimybė susirgti skrandžio vėžiu padidėja du kartus, nes gyvenimo tempas ženkliai greitėja, mažiau judėjimo ir sporto, mityba prastesnė. Tai prisideda prie onkologinio proceso“, – aiškina M. Lukšta.
Parengė Vaida Račkauskaitė
