Netyla diskusijos dėl to, kas galėtų naudotis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis. Balandžio pradžioje pirmąjį balsavimą Seime įveikė ir įstatymo projektas, kuris leistų šia paslauga naudotis ir nesusituokusioms poroms bei vienišoms moterims. Klausimų visuomenėje pasirodo įvairių, o vienas tokių – ar vienišos moterys ir nesusituokę partneriai galėtų šia paslauga naudotis už valstybės lėšas. LRT užsakymu atlikta apklausa parodė – 4 iš 10 Lietuvos gyventojų tam pritartų.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė spaudai Nerija Kaulakienė sako, kad naujosiomis įstatymo pataisomis numatoma, kad susituokusios, nesusituokusios poros ir vienišos moterys pagalbinio apvaisinimo paslaugomis galėtų naudotis valstybės lėšomis.
Tiesa, visais šiais atvejais turi būti medicininės indikacijos, kad susilaukti vaiko be pagalbinio apvaisinimo galimybių nėra.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- 39 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, kad pagalbinis apvaisinimas turėtų būti kompensuojamas ne tik susituokusioms poroms, bet ir vienišoms moterims bei nesusituokusiems partneriams.
- Lygių galimybių kontrolierė sako, paslaugos finansavimas galėtų prisidėti prie gimstamumo didinimo Lietuvoje.
- Šeimų atstovė nepritaria šiam siūlymui ir sako, kad pagalbinis apvaisinimas neturėtų būti finansuojamas niekam. Taip mano ir 8 proc. apklaustųjų.
LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa rodo – keturi iš dešimties (39 proc.) Lietuvos gyventojų palaikytų idėją finansuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugas visiems: tiek susituokusioms poroms, kurioms ši paslauga finansuojama ir dabar, tiek nesusituokusiems partneriams (vyrui ir moteriai) ir vienišoms moterims.
Visgi penktadalis apklaustųjų (21 proc.) nesutiktų su šiuo siūlymu ir mano, kad tik susituokusios poros gali naudotis paslauga iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.
Septintadalis (14 proc.) teigė manantys, kad tokios paslaugos neturėtų būti finansuojamos tik vienišoms moterims, kurios pagal medicinines indikacijas negali susilaukti vaikų.
Buvo ir manančių, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos išvis neturėtų būti kompensuojamos. Taip atsakė 8 proc. apklaustųjų, o penktadalis respondentų (18 proc.) neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2026 metų kovo 19–30 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), tyrimas vyko 110 atrankos taškų.
Tyrimo rezultatai atspindi suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Tyrimo duomenys vertinti tam, kad atspindėtų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas – 95 proc.
Apklausos metodas: asmeninis interviu respondentų namuose.
Lygių galimybių kontrolierė: rezultatai džiugina
LRT.lt kalbinta lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė sako apklausos rezultatus vertinanti palankiai.
„Reikia padėti tiems žmonėms, kurie nori susilaukti vaikų, o ne galvoti, kaip nubausti ar apriboti tuos, kurie jų nenori.“
„Verta pasidžiaugti, kad apklausoje didžioji dalis suaugusiųjų žmonių mano, kad pagalbinį apvaisinimą kompensuoti reikia visiems. Tai rodo, kad jie iš esmės sutinka ir su Konstitucinio Teismo (KT) doktrina“, – sako pašnekovė.
Ji primena, kad praėjusiais metais KT pripažino, jog dabartinis reguliavimas neatitinka Konstitucijos, nes diskriminuoja nesusituokusius ar neįregistravusius partnerystės žmones bei vienišas moteris, kurioms nustatytas objektyvus pagalbinio apvaisinimo poreikis. Kontrolierės teigimu, šių paslaugų nekompensavimas bet kuriai iš šių grupių būtų diskriminacija.
„Man atrodo, svarbu kelti klausimą, ar pakankamai ciklų finansuojama Lietuvoje. Ar vis dar nėra per didelė našta pacientui, nes ne visi vaistai, tyrimai kompensuojami. Reikėtų pasitikėti gydytojais, kurie dirba šioje srityje ir sako, kad kompensuojamas nepakankamas ciklų skaičius“, – teigia B. Sabatauskaitė.
Lygių galimybių kontrolierė įsitikinusi, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugų finansavimas visiems galėtų spręsti gimstamumo problemą Lietuvoje.
„Pagalbinis apvaisinimas yra reali gimstamumą skatinanti priemonė. Jeigu pažiūrėtume viešai pateiktus skaičius, tai 2018–2024 metais Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2,8 tūkstančio vaikų. Grubiai skaičiuojant, tai yra apie 2 proc. visų gimusių vaikų kas metus. Tai yra nemažas skaičius ir reali priemonė, kuri padėtų skatinti gimstamumą. Reikia padėti tiems žmonėms, kurie nori susilaukti vaikų, o ne galvoti, kaip nubausti ar apriboti tuos, kurie jų nenori“, – sako pašnekovė.
Nacionalinė tėvų ir šeimų asociacija: palaikome idėją šių paslaugų nekompensuoti niekam
Nacionalinės tėvų ir šeimų asociacijos pirmininkė Violeta Vasiliauskienė sako pritarianti 8 procentams LRT apklausos respondentų, manančių, kad šių paslaugų nereikia finansuoti niekam.
„Mes nepritartume tokiam paslaugų išplėtimui ir jų finansavimui. Pagalbinis apvaisinimas turi didelį poveikį moters fizinei ir psichologinei sveikatai, poros santykiams, naudojami stiprūs vaistai ir yra komplikacijų rizika. Kyla klausimas, ar tikrai valstybiniu lygiu turėtume taip skatinti šias paslaugas. Palaikytume poziciją išvis nefinansuoti šių paslaugų niekam. Peržiūrėti ir griežtinti sąlygas tikrai būtų galima arba bent geriau informuoti, su kuo žmonės susidurs“, – teigia pašnekovė.
Kalbėdama apie galimą gimstamumo didinimą, leidus vienišoms moterims naudotis pagalbinio apvaisinimo paslauga, ji sako: „Iš pradžių gali atrodyti, kad mes bandome didinti gimstamumą, bet iš tikrųjų mes programuojame vienišas mamas, ypač, jei mes leidžiame vienišai moteriai pritaikyti šią procedūrą. Programuojame situaciją, kurioje vaikas augtų be tėvo.“
V. Vasiliauskienė teigia, kad pagalbą vienišoms mamoms ir tėčiams suteikti reikia, bet ne dirbtinai programuoti tokias situacijas.
„Tokie pakeitimai reiškia, kad mes remiame situaciją, kai vaikas atsiduria vieno tėvo šeimoje. Tyrimai rodo, kad vaikui geriausia augti savo biologinių tėvų santuokinėje šeimoje. Jeigu kalbame apie nesusituokusias poras, kyla klausimas: jeigu pora nenori įsipareigoti santuokoje, tai rodo riziką, kad jie neplanuoja ilgai gyventi kartu. Jeigu nenorima įsipareigoti partneriui, ar bus įsipareigojama vaikui, kuris atsiras?“ – kelia klausimą pašnekovė.
Visgi, šią kritiką kategoriškai atmeta lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė, sakydama, kad prioritetas turėtų būti vaiko saugumas.
Kontrolierė sako: „Pasakymas, kad vaikas augs neva nepilnoje šeimoje... Man atrodo, politikų atsakomybė būtų kartais susilaikyti nuo tokių išaiškinimų, nes dabar mes gyvename tokioje realybėje, kai vaikai auga tik su mama arba tik su tėčiu, kartais su seneliais. Mes turime labai skirtingus šeimos modelius. <...> Vaikams geriausia augti saugioje aplinkoje.“
Siūlo nevaisingumą gydyti kitaip
Nacionalinės tėvų ir šeimų asociacijos pirmininkė V. Vasiliauskienė mano, kad nevaisingumo problema neturėtų būti sprendžiama pagalbinio apvaisinimo keliu. Asociacija, jos teigimu, pasisako už reprodukcinę funkciją atkuriančios medicinos (RRM) plėtrą.
„Turėtų būti siekiama ne apeiti sutrikusią reprodukcinę funkciją, bet atkurti ją. Ištiriama moters, vyro sveikata, žiūrima, kur yra kliūtys vaisingumui. Svarbu tai, kad į procesą įtraukiami abu partneriai, vertinant ne tik moters, bet ir vyro vaisingumo veiksnius. Be to, šis metodas nesusijęs su embrionų kūrimu už moters kūno ribų, jis nekelia papildomų etinių dilemų dėl embrionų likimo, todėl daugeliui šeimų yra priimtinesnis tiek medicininiu, tiek vertybiniu požiūriu“, – teigia ji.
V. Vasiliauskienės teigimu, pagalbinis apvaisinimas kelia etinių iššūkių, nes yra sukuriama daugiau embrionų, o, asociacija laikosi pozicijos, jog embrionas jau yra žmogus.
Sabatauskaitė: sprendimą dėl reikiamo gydymo palikime gydytojams
Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė sako, kad klausimai apie nevaisingumo gydymą turėtų būti paliekami medikams.
„Šiuos klausimus reikia palikti sveikatos priežiūros specialistams. Gydytojas turi kompetencijų įvertinti, ko reikia žmogui, ką gydyti ir kokios pagalbos reikia. Aš norėčiau pasitikėti medicinos personalu, kad jie kiekvienu konkrečiu atveju sudėlioja šeimai tinkamą planą. Kartais pasigirsta pasiūlymas, kad reikia natūraliu būdu pabandyti pastoti, bet mes kalbame apie žmones, kurie dėl medicininių indikacijų negali susilaukti vaikų. Svarbu sudaryti visas galimybes, kurių gali prireikti“, – sako ji.
Reaguodama į teiginius apie galimą pagalbinio apvaisinimo šalutinį poveikį moters psichologinei ir fizinei sveikatai, pašnekovė sako: tai nėra argumentas drausti gydymą.
„Sveikatos priežiūros specialistai įspėja apie kontraindikacijas, kurios gali kilti. Kontraindikacijos gali kilti bet kurio gydymo metu: kai mes geriame vaistus nuo galvos skausmo, jie irgi turi tam tikrą šalutinį poveikį. Kai keliamas nuogąstavimas, kad pagalbinis apvaisinimas gali turėti psichologinį bei fizinį poveikį, tai skirkime dėmesį tam, kaip padėti poroms arba vienišoms moterims psichologiškai pasiruošti, kai nepavyksta pastoti.
Tai tikrai nėra lengvas procesas ir daugybė šeimų tuo dalijasi. Tad, galvokime apie pagalbos suteikimą ir užtikrinimą, o ne paslaugos apribojimą vien todėl, kad ji gali turėti tam tikrų psichologinių pasekmių“, – apibendrina lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė.
Akušerė-ginekologė: yra atvejų, kai nėštumas įmanomas tik pagalbinio apvaisinimo būdu
Pasigirdus siūlymams gydyti nevaisingumą kitais būdais, atsisakant pagalbinio apvaisinimo, LRT.lt portalas teiravosi gydytojų, ar tai visais atvejais įmanoma. Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovė Eglė Drejerienė LRT.lt portalui sako, kad pagalbinis apvaisinimas skiriamas tik aiškiai nustačius jam poreikį.
„Reikėtų patikslinti reprodukcinę funkciją atkuriančios medicinos sąvoką. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp reprodukcinės medicinos specialistų toks terminas nėra naudojamas. Tai greičiausia turėtų būti suprantama kaip vaisingumo sutrikimus koreguojantis gydymas, suteikiantis savaiminio nėštumo galimybę.
Nevaisingumo problemos sprendimas niekada nepradedamas nuo siūlymo atlikti pagalbinį apvaisinimą. Vaisingumo sutrikimų turintys žmonės konsultuojami specialistų, kurie pagal sudarytą planą atlieka reikalingus tyrimus nevaisingumo priežasčiai nustatyti. Esant galimybei, nevaisingumą sukelianti priežastis koreguojama, t. y. skiriami ovuliacijos sutrikimus koreguojantys ar spermos kokybę gerinantys vaistai, kiaušintakių anatomiją koreguojančios operacijos. Šie gydymo metodai gali būti efektyvūs ir neretai suteikia savaiminio nėštumo galimybę.
Tirdami ir gydydami nevaisingus asmenis, specialistai remiasi „Nevaisingumo diagnostikos ir gydymo metodika“, kurioje pagalbinis apvaisinimas yra tik vienas iš galimų gydymo būdų, taikomų pagal apibrėžtas indikacijas“, – teigia gydytoja.
Gydytoja pabrėžia, kad kai kuriais atvejais pagalbinis apvaisinimas – vienintelis galimas gydymas, tad jo keisti kažkuo kitu tiesiog neįmanoma.
„Esant tam tikroms reprodukcinės sistemos problemoms, tokioms kaip negrįžtamai pažeisti arba pašalinti kiaušintakiai, bloga spermos kokybė arba spermatozoidų nebuvimas ejakuliate, diagnozuota sunki mažojo dubens endometriozė, užsitęsęs neaiškios kilmės nevaisingumas, nėštumas įmanomas tik pagalbinio apvaisinimo būdu.
Pažymėtina, kad pagalbinio apvaisinimo poreikis auga, nes vis daugiau moterų planuoja pirmąjį nėštumą vyresniame amžiuje, kai savaiminio nėštumo galimybės yra ryškiai sumažėjusios. Vertinant bendrai, dėl pagalbinio apvaisinimo kreipiasi 20–25 procentai vaisingumo sutrikimus patiriančių asmenų“, – dalinasi žiniomis medikė.
Šiuo metu valstybė susituokusioms poroms finansuoja du pirmuosius bandymus, kai tyrimai rodo, kad sėkmingiausi būna trečias ar ketvirtas kartai. SAM atstovės N. Kaulakienės teigimu, priėmus įstatymą vėliau tikimasi praplėsti ir finansavimo galimybes.
Šie įstatymo pakeitimai inicijuoti po to, kai praėjusiais metais Konstitucinis Teismas konstatavo, kad draudimas pagalbinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoti nesusituokusioms poroms bei vienišoms moterims yra diskriminuojantis ir prieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Šis sprendimas įsigaliojo po metų – 2026-ųjų balandžio 10-ąją.
Nors teismo sprendimas jau įsigaliojo, nauja tvarka dar nepriimta, tad gydymo įstaigos priverstos dirbti pagal seną tvarką, t. y. teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas tik susituokusioms poroms. Šis ministerijos nurodymas gydymo įstaigoms, pasak lygių galimybių kontrolierės, prieštarauja Konstitucijai.
„Nesuvokiamas išaiškinimas. Mano nuomone, jis yra neteisėtas ir prieštaraujantis Konstitucijai. Jeigu ministerija nespėjo parengti įstatyminių pokyčių per metus, tai reiškia turėjo priimti tam tikrą laikiną reguliavimą, kuris atitiktų Konstitucijos nuostatas“, – teigia kontrolierė.
