Respublikinė Šiaulių ligoninė (RŠL) skelbia, kad baigtas metus trukęs ir teismų maratonu virtęs ginčas su žinomu gydytoju gastroenterologu Justu Biručiu. Sudėtingų operacijų išgarsintas gydytojas su laikinuoju įstaigos vadovu Nerijumi Rūkšteliu pasirašė taikos sutartį ir grįžta dirbti į ligoninę.
Taikus susitarimas pasiektas, kai Sveikatos apsaugos ministerija iš pareigų atšaukė RŠL generalinį direktorių Mindaugą Pauliuką. Jo iniciatyva iki pat šiol vyko teisiniai ginčai, kurie kainavo per 85 tūkstančius eurų.
Gydytojas grįžta į darbą
Iš atšaukto vadovo pareigas perėmęs N. Rūkštelis nusprendė ginčą baigti taikiai. RŠL buvo patyrusi pralaimėjimą pirmosios instancijos teisme, bet buvo pateikusi apeliaciją. Kokiomis sąlygomis sutarta nutraukti bylinėjimąsi, neskelbiama.
RŠL pranešė, kad „po konstruktyvių ir abipuse pagarba grįstų derybų <...> priimtas sprendimas, atveriantis naują bendradarbiavimo etapą. Pasirašius taikos sutartį oficialiai užbaigtas iki tol trukęs teisinis ginčas, o nuo gruodžio 5 dienos žinomas specialistas grąžinamas į ligoninės komandą. Šis susitarimas leidžia visoms pusėms judėti pirmyn, sutelkiant dėmesį į paslaugų prieinamumą, pacientų lūkesčius ir konstruktyvų profesinį dialogą“.
Patenkintos abi pusės
Pasak laikinojo RŠL vadovo, tai nebuvo vieno asmens sprendimas: „Jam įtakos turėjo ir RŠL bendruomenės, ir visuomenės nuomonė. Absoliuti dauguma jau kurį laiką matė šiame konflikte beprasmybę, o pralaimėtojai buvo ir pacientai. Kiekviena uždelsta diena kainuoja visomis prasmėmis – ir finansiškai, ir morališkai. Todėl taikos sutarties pasirašymas ir gydytojo J. Biručio sugrįžimas į darbą yra mūsų visų laimėjimas.“
Gydytojas gastroenterologas J. Birutis taip pat akcentuoja sprendimo svarbą tiek profesinei bendruomenei, tiek pacientams: „Džiaugiuosi man suteikta galimybe sugrįžti į komandą ir padėti kolegoms užtikrinti ERCP procedūrų atlikimą laiku. Savo karjerą visada siejau su Šiauliais ir šia ligonine, todėl gera čia sugrįžti dirbti, kad ir kol kas labai nedideliu krūviu.“
Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovybė pabrėžia, kad specialisto sugrįžimas sustiprins gastroenterologijos paslaugų tęstinumą ir kokybę: „Taikus ginčo užbaigimas žymi pozityvų etapą, kuriame prioritetu išlieka pacientų gerovė, skaidrus ir atviras bendravimas bei įstaigos bendruomenės vienybė. Ligoninė vertina visų pusių įsitraukimą ir tikisi, kad šis susitarimas padės užtikrinti dar sklandesnį darbą ir didesnį paslaugų patikimumą visam regionui.“
Ginčą įžiebė netesėti pažadai
LRT.lt primena, kad ginčas tarp gydytojo J. Biručio ir darbovietės kilo dėl netesėto pažado nupirkti tiksliems tyrimams bei procedūroms skirtą endoskopinio ultragarso aparatą.
Ilgai laukęs gydytojas galiausiai paprašė sumažinti jo darbo krūvį iki 0,1 etato. Jei nebūtų tenkintas šis prašymas, medikas pateikė kitą alternatyvą – jį išvis atleisti.
Pavaldinį atleidusi įstaiga iš J. Biručio dar norėjo išsiieškoti ir 16 tūkstančių eurų, kuriuos jis gavo rezidentūros studijoms, bet pažeidė įsipareigojimą dirbti 10 metų.
Atleistasis gydytojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, o vėliau – ir į teismą, kad neteisėtais būtų pripažinti sprendimai nemažinti darbo krūvio, nutraukti darbo sutartį, nemokėti darbo užmokesčio.
Teismas patenkino daugumą J. Biručio reikalavimų – priteisė per 48 tūkst. eurų už priverstines pravaikštas, įpareigojo šiam specialistui sumažinti darbo krūvį nuo 0,5 iki 0,1 etato.
RŠL samdė dvi teisininkes, kurioms sumokėjo 33,5 tūkstančio eurų honorarą. Šiaulių apylinkės teismo teisėja pripažino, kad ligoninės pateiktos bylinėjimosi išlaidos neatitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijų, todėl jas sumažino iki 13 tūkstančių eurų.
Atlieka tyrimą dėl mirčių
Atleidus J. Birutį, ligoninėje atsivėrė spraga, nes ėmė stigti specialistų, galinčių atlikti ERCP (endoskopinės retrogradinės cholangiopankreatografijos) procedūrą.
ERCP yra pacientą tausojanti procedūra, per kurią į ligonio burną, stemplę, skrandį, dvylikapirštę žarną įvedamas lankstus zondas. Jis specialistams leidžia ne tik matyti tikslų vaizdą, bet ir atlikti įvairias procedūras. Per šią procedūrą šalinami latakus užkimšę akmenys, įvedamas stentas, paimama biopsija ir t. t.
Lapkričio pradžioje ligoninėje nuo tulžies akmenligės ir jos sukeltų komplikacijų mirė du pacientai. Dirbę gydytojai pirmiausia rekomendavo atlikti ERCP arba ligonius skubiai vežti į kitą ligoninę, bet tai nebuvo padaryta.
LRT.lt paskelbus šiuos faktus, RŠL steigėja Sveikatos apsaugos ministerija pavedė Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai atlikti šių dviejų atvejų tyrimą, įvertinti pacientams teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir paslaugas teikusių specialistų veiksmus.
