Į naujienų portalą LRT.lt kreipėsi vilnietė Saulė, kuri pasidalijo pastarojo apsilankymo pas odontologą istorija – moteris namo grįžo su danties kanale įstrigusia adatos nuolauža. Kiek pavojinga tokia situacija pacientui, išsamiai papasakojo gydytojas endodontologas bei Vilniaus universiteto (VU) Odontologijos instituto profesorius Saulius Drukteinis.
Saulė pasakojo, kad į vieną Vilniaus odontologijos klinikų ji kreipėsi dėl skaudančio danties. Po apžiūros jai odontologė pasakė, jog teks gydyti danties kanalą, po to teks dantį plombuoti.
„Pirmojo vizito metu ji ėmėsi kanalo gydymo. Mane nustebino, kad prieš gydydama kanalą ji nepadarė rentgeno nuotraukos. Kiek anksčiau teko lankytis pas kitus gydytojus odontologus, jie prieš gydydami kanalus visada padarydavo nuotrauką“, – pasakojo Saulė.
Tiesa, tą dieną sėkmingai gydymo užbaigti nepavyko. Pusvalandį dirbusi gydytoja odontologė staiga stabtelėjo ir kreipėsi į greta stovėjusią padėjėją.
„Gydytoja pasakė padėjėjai, kad nulaužė adatą. Tada padarė rentgeno nuotrauką, joje matosi labai nemaža kanale įstrigusi adatos nuolauža.
Gydytoja man pasakė, kad toliau kanalo nebegydys, adatos nuolaužos irgi netrauks, nes neturi mikroskopo ir nemoka su juo dirbti. Adatos ji netrauks“, – vizito detalėmis dalijosi vilnietė.
Toks atsakymas moterį ne juokais išgąsdino. Kaip tikino ji pati, išeiti iš odontologo kabineto su adatos nuolauža danties kanale – menkas malonumas, juolab kad moteriai gydytoja odontologė taip ir nepaaiškino, kiek likusi adatos nuolauža yra pavojinga, kur reikėtų kreiptis, kiek sudėtingas yra adatos traukimas ir, galiausiai, kiek jai tai papildomai kainuotų.
„Man paklausus, ką daryti, ji atsakė, kad susirasčiau odontologą, kuris dirba su mikroskopu. Dar pridūrė, kad ne visais atvejais ir jiems pavyksta pašalinti svetimkūnį, todėl tenka dantį išrauti.
Jokio atsiprašymo ar juolab pasiūlymo padengti papildomai atsiradusias gydymo išlaidas dėl jos klaidos gydytoja nepasiūlė. Man teko sumokėti 30 eurų už vizitą ir išeiti“, – tikino Saulė.
Tokių pacientų Lietuvoje tūkstančiai
Dėl Saulės istorijos naujienų portalas LRT.lt komentaro kreipėsi į gydytoją endodontologą bei VU Odontologijos instituto profesorių S. Drukteinį.
Profesorius patikino, kad Saulės atvejis, deja, bet yra gana dažnas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Tačiau jis pabrėžė, kad kanale likusi instrumento dalis paprastai pavojaus paciento sveikatai nekelia.
„Danties kanalas yra visiškai uždara erdvė, todėl instrumento dalis niekur nenukeliaus organizme. Tai tas pats, kaip ją įbetonuotumėte į sieną. Tačiau būtina kasmet lankytis pas specialistą ir sekti situaciją, daryti kontrolines rentgeno nuotraukas.
Problema gali kilti tada, kai paciento dantis yra infekuotas, o instrumento galiukas blokuoja danties kanalo spindį. Tokiu atveju instrumento dalis gali trukdyti siekiant išvalyti danties kanalą ir eliminuoti infekciją. Bet tokiu atveju yra papildomų mažų intervencinių priemonių, kurios leidžia nešalinti danties.
Tačiau jei dantis yra be didesnės infekcijos, tas instrumentas gali būti ir mes turim aibę tokių klinikinių atvejų, Lietuvoje – tūkstančiais, kai puikiausiai pacientas su instrumento dalimi išbūna ir 20 metų ir dėl to pavojus jo sveikatai nekyla“, – teigė profesorius.
Visgi ar reikia šalinti nuolaužą, ar ne, po apžiūros nusprendžia gydytojas endodontologas. Jei nuolaužą visgi tenka šalinti, procedūra gali trukti nuo 30 min. iki trijų valandų, priklausomai nuo paciento individualios dantų būklės ir anatomijos. Tokia procedūra taip pat nekainuoja pigiai. Konkrečios sumos profesorius neįvardijo, bet pacientui tai gali atsieiti iki kelių šimtų eurų.
„Procedūra yra sudėtinga ir gana invazyvi, tam reikia specialių priemonių, mikroskopo, laikui labai imli procedūra, reikalaujanti specifinių įgūdžių“, – komentavo prof. S. Drukteinis.
Atvejo gydytojo klaida nevadina
Tiesa, nutikus tokiam atvejui odontologo kabinete, gydytojas odontologas neturi kompetencijos ir nuolaužos iš paciento danties kanalo pašalinti negali.
„Odontologai šitų kompetencijų neįgyja studijuodami. Tai yra gydytojo endodontologo specialisto kompetencijos riba. Tam reikia specialių įgūdžių, specialaus mokymo – tai yra rezidentūros klausimas. Gydytojas endodontologas papildomai mokosi trejus metus, kad šitas komplikacijas galėtų valdyti“, – tikino prof. S. Drukteinis.
Gydytojas endodontologas dar kartą pabrėžė, kad likusi instrumento dalis paciento danties kanale dažniausiai komplikacijų nesukelia. Kartu jis paragino neskubėti teisti gydytojų odontologų.
„Visuomenėje vis dar gaji nuomonė, kad dantų tvarkymas nėra sudėtingas gydymas. Kiti organai sudėtingi, o dantis – ne. Tačiau iš tiesų dantų gydymas yra gana komplikuotas, ypač jei pacientui būdinga lenkta šaknis. Tai yra anatominiai, prigimtiniai dalykai, todėl ir gydymo variacijų būna begalinių. Todėl ir dažnis tų nenumatytų atvejų – tai net nėra komplikacija – yra gana didelis. Atvejų, kai gydymo metu atsidalina instrumentas, taip pat yra labai daug“, – tikino profesorius.
Pasak prof. S. Drukteinio, pacientės pasipiktinimas yra suprantamas, tačiau, pasak jo, žvelgiant į situaciją objektyviai, tai nėra gydytojo odontologo klaida.
„Pavyzdžiui, jūs važiuojate automobiliu, nulūžo jūsų automobilio ratas ir jūs atsidūrėte griovyje. Galima sakyti, kad vairuotojas nesuvaldė automobilio, jis yra blogas vairuotojas. Bet tokios situacijos paprastai nuo specialisto gebėjimų nepriklauso.
Ir šiuo atveju problema, kad nulūžo dalis instrumento, daugiausia nepriklauso nuo gydytojo kompetencijų. Priemonės irgi naudojamos kokybiškos, tačiau, kaip rodo didžioji dalis šiuo klausimu atliktų tyrimų, adatos lūžta dėl gamybos procese pasitaikančių niuansų. Pati adata yra plonytė, jos gamybai naudojami metalai. Metalo gamyboje yra daug visokių procedūrinių dalykų, kai atsiranda porų, tarpų metale, kurie nėra matomi. Su tokia adata įeinant į kreivą danties šaknį, jai tenka didesnė apkrova ir pasitaiko atvejų, kai ji lūžta“, – pasakojo profesorius.
Kas kompensuos patirtus nuostolius?
Ir visgi lieka aktualus klausimas, ar adatos nuolaužą danties kanale gavęs „dovanų“ pacientas turėtų sumokėti už gydytojo odontologo atliktą darbą? O gal gydymo įstaiga tokiu atveju turėtų kompensuoti paslaugos kaštus, juolab kad dar gali tekti papildomai susimokėti už nuolaužos šalinimą.
Pasak VU Odontologijos instituto profesoriaus, Lietuvoje nėra reglamento, kuriuo tokie atvejai ir jų sprendimas būtų apibrėžti. Tai reiškia, kad situacija yra paties paciento ir gydytojo rankose.
„Reikia suprasti, kad gydytojai tyčia adatų pacientams nepalieka. Kartu būtina turėti omenyje, kad jeigu pacientui buvo gydomi du trys kanalai, gydymas truko pusantros valandos ir viename iš tų kanalų tokia problema atsitiko – tai ką tokiu atveju daryti?
Mano nuomone, tai yra moralinis klausimas, priklausantis nuo susitarimo tarp paciento ir gydytojo. Suprantama, kad pacientui yra šokas, bet lygiai taip pat ir gydytojas nesidžiaugia, juolab kai negali tokių dalykų suvaldyti. Tokiu atveju labai svarbi komunikacija ir reikia ieškoti bendro sprendimo“, – tikino gydytojas endodontologas.
Tiesa, pacientai, manantys, kad gydymo metu buvo padaryta žala jų sveikatai, gali kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Odontologų rūmai šių klausimų nebenagrinėja, tačiau, jei nepavyksta pacientui ir gydytojui susitarti, rūmai gali atlikti moderatoriaus vaidmenį tarp gydytojo odontologo ir paciento.
