Po 40-ies vyro organizme prasideda pokyčiai, kurie ilgą laiką gali vykti beveik nepastebimai – lėtėja metabolizmas, keičiasi kraujospūdis, miegas, mažėja raumenų masė, dažniau kaupiasi pilvo riebalai. Dalis šių pokyčių natūralūs, tačiau kai kurie gali signalizuoti ir apie rimtesnes sveikatos problemas. Skubiosios medicinos gydytojas Andrius Černauskas kalba apie tai, ką vyrams iš tiesų svarbu žinoti po 40-ies: nuo testosterono, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos bei erekcijos sutrikimų iki profilaktinių tyrimų ir kasdienių įpročių, kurie daro didžiausią įtaką sveikatai.
„40 nėra amžius, kai kūnas per naktį staiga ima ir įjungia skrydžio režimą“, – sako A. Černauskas. Pokyčiai, anot jo, vyksta pamažu – dalis jų yra natūralūs, dalis reikalauja dėmesio, nors iš pradžių gali nekelti jokių ryškių simptomų.
Plačiau – vaizdo įraše:
Netinkamas požiūris
Pasak gydytojo, viena didžiausių problemų – ne biologija, o požiūris. Daugelis vyrų sveikatos priežiūrą atideda iki paskutinės akimirkos, vadovaudamiesi įsitikinimu: jei neskauda, vadinasi, viskas gerai.
Tačiau realybė kitokia – daugelis rimtų ligų ilgą laiką vystosi tyliai, be aiškių simptomų. Širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ar net dalis onkologinių susirgimų dažnai nepasireiškia anksti.
„Tai nėra filmas, kur organizmas iš anksto siunčia dramatiškus įspėjimus. Dažniau tai tylus procesas. Ir čia paradoksas: vyrai, kurie moka pasirūpinti automobiliu, atlikti techninę apžiūrą, dažnai patys sau tokios techninės apžiūros neatlieka metų metus“, – pažymi A. Černauskas.
Gydytojas taip pat atkreipia dėmesį, kad vyrų sveikata po 40-ies nėra vien testosterono klausimas, kaip dažnai supaprastinama.
Pokyčiai apima visą organizmą – nuo medžiagų apykaitos, raumenų masės, riebalinio audinio pasiskirstymo ir kraujagyslių būklės iki miego, streso tolerancijos, lytinės funkcijos ir psichologinės savijautos.
Organizmo pokyčiai
Vienas pirmųjų dalykų, kuriuos vyrai pradeda jausti bėgant metams, – lėtėjantis metabolizmas ir pasikeitęs kūno atsakas į tą patį gyvenimo būdą. A. Černauskas sako, kad tai – natūralus procesas.
Anksčiau įprasti mitybos įpročiai, kurie jaunystėje nesukeldavo pasekmių, po 40-ies pradeda veikti kitaip.
„Anksčiau buvo galima vakare suvalgyti cepeliną, du sumuštinius ir viską užgerti gira, o ryte jaustis lyg niekur nieko. Po 40-ies organizmas į tokį vakarą žiūri kaip buhalteris į netvarkingą sąskaitą – nieko garsiai nesako, bet viską įtraukia į balansą“, – šmaikštauja gydytojas.
Svarbi tema – raumenų masės mažėjimas, vadinamas sarkopenija. A. Černauskas primena, kad raumenys nėra vien estetikos klausimas – jie padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, saugo sąnarius, stabilizuoja stuburą ir prisideda prie ilgaamžiškumo.
„Jei žmogus sąmoningai nepalaiko raumenų darbo, jų masė mažėja“, – sako laidos vedėjas.
Kita tema – riebalų kaupimasis, ypač aplink vidaus organus. Gydytojas juos vadina vienais pavojingiausių, nes jie tyliai didina rimtų ligų riziką.
„Svarbiausia ne estetika, o vadinamieji visceraliniai riebalai. Jie susiję su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, antrojo tipo cukrinio diabeto, kepenų suriebėjimo ir lėtinio uždegimo rizika. Todėl liemens apimtis nėra vien kelnių dydžio klausimas. Tai sveikatos rodiklis“, – akcentuoja gydytojas.
Endokrininiai pokyčiai, įskaitant testosterono mažėjimą, taip pat vyksta, tačiau A. Černauskas pabrėžia – nereikėtų visko suversti vien amžiui. Daug didesnę įtaką, pasak gydytojo, dažnai turi kasdieniai įpročiai.
„Antsvoris, prastas miegas, alkoholis, lėtinis stresas, mažas fizinis aktyvumas – visa tai mažina testosterono lygį. Dažnai daugiau nei pats amžius“, – pabrėžia A. Černauskas.
Galiausiai jis siūlo prieš ieškant sudėtingų paaiškinimų pradėti nuo bazinių dalykų: ar vyras miega, ar juda ir ar neturi antsvorio.
Net nuovargis ar lėtesnis atsigavimas po fizinio krūvio, anot jo, nebūtinai reiškia problemą.
„Tai nėra silpnumas. Tai signalas, kad reikia protingesnio krūvio“, – teigia A. Černauskas.
„Normalu, kad energijos lygis svyruoja, kad miegas tampa svarbesnis, o kūnas mažiau atlaidus savaitgalio heroizmui. Tačiau nuolatinis, gilus, nepraeinantis nuovargis – tai jau signalas pasitikrinti“, – priduria jis.
Svarbu neignoruoti
Širdies ir kraujagyslių sistema po 40-ies, pasak gydytojo, ima reikalauti daugiau dėmesio – net jei žmogus to nejaučia. Kraujagyslės standėja, dažniau kyla kraujospūdis, svarbesni tampa cholesterolio rodikliai, tačiau visa tai gali vykti tyliai.
„Padidėjęs kraujospūdis dažnai neturi jokių simptomų. Vyras gali jaustis normaliai, gyventi įprastą gyvenimą, o tuo metu kraujagyslės jau patiria žalą“, – sako jis.
Todėl, anot gydytojo, frazė „pas mane visada toks spaudimas“ mediciniškai nėra argumentas.
Svarbi, bet dažnai nutylima tema – seksualinė sveikata. A. Černauskas pabrėžia, kad ji tiesiogiai susijusi su kraujotakos sistema, nervais, hormonais ir psichologija. Dar daugiau – tai gali būti vienas pirmųjų signalų apie rimtesnes problemas.
„Erekcijos sutrikimai dažnai yra vienas pirmųjų širdies ir kraujagyslių ligų signalų. Varpos kraujagyslės yra mažos, todėl jos parodo problemą anksčiau nei širdis“, – aiškina A. Černauskas.
Kita dažna tema – šlapinimosi pokyčiai. Su amžiumi didėjanti prostata dažniausiai yra gerybinis procesas, tačiau simptomai gali rodyti, kad laikas kreiptis į gydytoją.
„Silpna srovė, dažnas kėlimasis naktį ar nevisiško išsituštinimo jausmas – signalas pasitikrinti, o ne priprasti“, – pabrėžia A. Černauskas.
Gydytojas taip pat atkreipia dėmesį į knarkimą. Jei jis stiprus, lydimas kvėpavimo pauzių ar rytinio nuovargio, tai gali būti miego apnėjos požymis. Ši būklė siejama su didesne širdies ligų, hipertenzijos ir insulto rizika.
Verta naudotis prevencinėmis programomis
Kalbėdamas apie pavojingiausias situacijas, gydytojas pabrėžia, kad kai kurie simptomai reikalauja skubios reakcijos.
„Krūtinės skausmas, spaudimas ar deginimas, plintantis į ranką ar žandikaulį, lydimas dusulio ar prakaitavimo, – tai situacija, kai reikia skambinti 112, o ne laukti“, – sako A. Černauskas.
Į gydytoją verta kreiptis ir tada, jei atsiranda nuolatinis nuovargis, troškulys, auga svoris, blogai gyja žaizdos, tirpsta galūnės, mažėja libido ar prastėja nuotaika.
A. Černauskas pabrėžia, kad po 40-ies šeimos gydytojas neturėtų būti paskutinė stotelė.
„Tai nėra ligų ieškojimas, tai profilaktika“, – sako jis, primindamas, kad Lietuvoje veikiančiomis prevencinėmis programomis verta naudotis.
Tarp jų – širdies ir kraujagyslių ligų prevencija nuo 40 metų, prostatos patikra nuo 50 metų arba nuo 45-erių, jei yra paveldimumo rizika, taip pat storosios žarnos vėžio patikra nuo 50 metų, atliekama kas dvejus metus.
Reguliari bazinių dalykų patikra
Pasak gydytojo, po 40-ies svarbiausia ne ieškoti stebuklingų tyrimų ar papildų, o reguliariai pasitikrinti pagrindinius dalykus, kurie daug pasako apie organizmo būklę.
„Sąrašas nėra ilgas, bet jis svarbus“, – sako jis.
Pirmasis punktas – kraujospūdis. Paprastas matavimas gali parodyti labai daug.
„Jei jis nuolat padidėjęs, tai jau yra rizikos veiksnys. Net jei žmogus jaučiasi puikiai“, – pabrėžia gydytojas.
Toliau – kraujo tyrimai: cholesterolis, gliukozė, kepenų rodikliai. Pasak A. Černausko, tai pagrindiniai tyrimai, leidžiantys suprasti, kaip organizmas susitvarko su kasdieniais krūviais ir gyvenimo būdu.
Svarbūs ir kūno pokyčiai – ypač ne bendras svoris, o tai, kur kaupiasi riebalai.
Gydytojas taip pat ragina sąžiningai įvertinti fizinį aktyvumą ir miegą.
„Ne teoriškai, o praktiškai – kiek per savaitę judama iš tikrųjų. Ir kiek valandų žmogus realiai išmiega bei kaip jaučiasi ryte“, – sako jis.
Sveiko amžėjimo receptas
Kalbėdamas apie tai, ką praktiškai galima padaryti norint geriau jaustis ir sveikiau senti, gydytojas pirmiausia išskiria judėjimą.
„Raumenys yra biologinis pensijų fondas. Kuo anksčiau kaupi, tuo ramiau vėliau“, – šypteli A. Černauskas.
Jo teigimu, svarbiausia ne vienkartiniai sportiniai „žygdarbiai“, o reguliariai vaikščioti, plaukioti, važinėti dviračiu ar užsiimti bet kokia kita veikla, kurią žmogus gali tęsti ilgai.
„Tikslas nėra kartą per metus nubėgti tiek, kad vėliau tris savaites pykintų vien pažiūrėjus į maratono reklamą. Tikslas – nuoseklumas“, – sako gydytojas.
Antras svarbus punktas – mityba. Pasak A. Černausko, nereikia kraštutinumų ar sudėtingų taisyklių. „Daugiau tikro maisto, mažiau perdirbto“, – trumpai apibendrina jis.
Gydytojas rekomenduoja daugiau baltymų, daržovių, ankštinių, visų grūdo dalių produktų, žuvies, riešutų ir mažiau pusgaminių, saldžių gėrimų bei nuolatinio užkandžiavimo.
Atskira tema – alkoholis. A. Černauskas neslepia: mediciniškai saugiausias jo kiekis yra nulis, tačiau kartu kalba realistiškai.
„Mano tikslas nėra moralizuoti, o pasakyti, kas bent jau mažina žalą. Svarbu mažinti kiekį ir dažnį. Ne rinktis sveikesnį alkoholį, nes tokio nelabai ir yra, o paprasčiausiai gerti rečiau ir mažiau“, – sako jis.
Pasak gydytojo, alkoholis didina kraujospūdį, blogina miegą, prisideda prie kepenų suriebėjimo ir augančio svorio, didina kai kurių vėžio formų riziką. Ypač neigiamai jis veikia miego kokybę.
„Žmogus gal ir užmiega greičiau, bet miegas tampa paviršutiniškas, dažniau prabundama. Ryte atrodo, kad miegojai, bet kūnas aiškiai sako: tai buvo tik imitacija“, – teigia A. Černauskas.
Todėl jis rekomenduoja alkoholio nevartoti kaip priemonės kovoti su stresu ar nemiga. Pasak gydytojo, ilgainiui kelios taurės atsipalaiduoti kainuoja daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio – prastesnis miegas, auganti pilvo apimtis, kraujospūdis ar suprastėjusi nuotaika.
Kalbėdamas apie miegą, A. Černauskas rekomenduoja laikytis reguliaraus režimo, vakarais mažinti prie ekranų praleidžiamą laiką ir vengti alkoholio prieš miegą.
Dar vienas svarbus akcentas – rūkymas.
„Rūkymas yra vienas blogiausių sandorių, kokius vyras gali padaryti su savo kraujagyslėmis“, – sako gydytojas.
Galiausiai gydytojas ragina nebandyti pakeisti viso gyvenimo per vieną dieną. Pasak A. Černausko, didžiausią naudą duoda maži, bet nuoseklūs pokyčiai – pavyzdžiui, kasdien pasivaikščioti, vartoti mažiau saldintų gėrimų ar šiek tiek anksčiau eiti miegoti.
Parengė Ignas Ramanauskas.
