Ministrų kabinetas nepritaria, kad medikai, kurie norėtų prisijungti prie Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) kovinių būrių, galėtų išsibraukti iš civilinio mobilizacinio personalo rezervo sąrašų.
Civilinį mobilizacinį personalo rezervą sudaro Lietuvos piliečiai, dirbantys įvairiose institucijose ir organizacijose, kurie dalyvauja valstybės pasirengime mobilizacijai.
Tarp jų – ministerijos, savivaldybės, kitos institucijos, joms pavaldžios įstaigos ir privačios nuosavybės įmonės, tokios kaip Policijos departamentas, „Ignitis“, vandens tiekimo įmonės, „Lietuvos geležinkeliai“, ligoninės. Šiuo metu tokių subjektų yra daugiau nei 700.
Tai reiškia, kad mobilizacijos atveju į rezervą įtraukti medikai turės atlikti tiesiogines savo pareigas, užtikrinti gydymą ir slaugą.
Kovo pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė grupės parlamentarų parengtoms pataisoms, kuriomis siūloma iš rezervo išbraukti asmenis, kurie yra baigę medicinos, slaugos ar paramediko studijas ir pateikia LŠS vadui prašymą priskirti į kovinius būrius, komendantinius ginkluoto pasipriešinimo ar specializuotus vienetus.
Pasak projekto rengėjų, taip siekiama užtikrinti medicininę pagalbą komendantines ir kovines užduotis vykdantiems šaulių vienetams.
Tai reiškia, kad išbraukus šaulį mediką iš personalo rezervo, jis galėtų mobilizacijos atveju ne dirbti gydymo įstaigoje, o veikti viename iš Šaulių sąjungos vienetų.
Šiuo metu skaičiuojama iki 150 šaulių medikų, priklausančių rezervui.
Vyriausybės išvadą, kurią šią savaitę posėdyje patvirtino ministrai, parengusi Krašto apsaugos ministerija (KAM) pasiūlė iš esmės pritarti siekiui stiprinti LŠS pajėgumus, tačiau nepritarti įstatymo projektui.
Pasak Vyriausybės, medikų šaulių išbraukimas iš gydymo įstaigų personalo rezervo didintų riziką, kad mobilizacijos metu nebus užtikrintas reikiamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas gyventojams ir ginkluotosioms pajėgoms.
„Medicinos specialistų išbraukimas iš rezervo, nesant bendros ir sistemiškai suderintos Lietuvos kariuomenės, LŠS ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicinos pagalbos teikimo mobilizacijos ir karo padėties metu sistemos, pažeistų mobilizacijos sistemos vientisumą ir sumažintų jos efektyvumą“, – teigiama išvadoje.
Anot jos, tokia galimybė taip pat pažeistų valstybės gebėjimą užtikrinti būtinųjų funkcijų vykdymą.
Seimui po pateikimo pritarus siūlomiems įstatymo pakeitimams, LŠS feisbuke rašė, kad šis sprendimas sudarytų sąlygas medikams aktyviai veikti Šaulių sąjungoje ir stiprintų medicinos specialistų rengimą bei pasirengimą veikti ekstremalių situacijų ar karo metu.
„Gyvybiškai svarbus įstatymo pakeitimas, kurio taip laukėme. Be profesionalių medikų mūsų medicinos šaulių vienetų pastangos gali būti beprasmės“, – kovo pabaigoje rašė LŠS Vilniaus 1040 medicinos šaulių kuopa.
LŠS nepritarė Vyriausybės išvadai, pažymėdama, kad neturi siekio konkuruoti su sveikatos sistema dėl medikų.
Anot šaulių, pataisomis siekiama suteikti specialistams specifinių įgūdžių ir organizacinę struktūrą, kad jie galėtų gelbėti gyvybes ten, kur civilinė sistema nepajėgi to padaryti.
Šaulių sąjungos teigimu, galiojantis teisinis reguliavimas neleidžia LŠS, atliekančiai strateginį vaidmenį visuotinėje gynyboje, net taikos sąlygomis vystyti itin svarbaus medicininio pajėgumo.
Kaip rašė BNS, šiuo metu Šaulių sąjunga vienija beveik 20 tūkst. narių.
LŠS yra savanoriška sukarinta pilietinė organizacija, kurios tikslas – stiprinti valstybės gynybinį pajėgumą ir ugdyti pilietiškumą. Ji turi apie 18 tūkst. narių.
Agresijos atveju šauliai koviniais būriais remtų Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, kitais pajėgumų vienetais padėtų užtikrinti viešosios tvarkos palaikymą, kritinės infrastruktūros objektų apsaugą, okupuotoje teritorijoje vykdytų ginkluotą ir nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą.
Praėjusių metų pabaigoje į mobilizacinio personalo rezervą yra įrašyta apie 80 tūkst. piliečių. Šis skaičius yra kintantis ir kasmet didėja, nes į pasirengimą mobilizacijai įtraukiama vis daugiau subjektų.
