30 proc. sąnarių dėvėjimosi nulemia genetika, o 70 proc. – gyvensenos ypatumai, todėl rūpintis sąnarių būkle svarbu jau ankstyvame amžiuje, teigia traumatologas-ortopedas. Specialistas taip pat pažymi, jog papildų vartojimas be fizinio aktyvumo nėra labai prasmingas, nes tam, kad pasisavintos medžiagos patektų į sąnarį, būtinas aktyvus judėjimas.
Plačiau – LRT.lt laidos „Gydytojas Andrius“ įraše:
Sąnariai pradeda dėvėtis nuo gimimo
Profesorius, gydytojas traumatologas-ortopedas Alfredas Smailys LRT.lt laidoje „Gydytojas Andrius“ pabrėžia, jog sąnariai žmogui suteikia judėjimo laisvę, todėl rūpintis jų būkle yra itin svarbu. Specialisto teigimu, sąnariai pradeda dėvėtis nuo gimimo, todėl apie sveiką gyvenseną reikėtų susimąstyti jau ankstyvame amžiuje.
„Sąnario kremzlės ląstelių, kaip ir smegenų ląstelių, per gyvenimą nedaugėja. Gali atsinaujinti odos, raumens ar kaulo ląstelės, bet kremzlės ląstelių turime tiek, kiek gavome gimę. Tai reiškia, kad žalingi įpročiai, netaisyklingas sportas ar jo nebuvimas, netinkama mityba galiausiai atsiliepia kremzlės gyvenimui“, – sako gydytojas.
Anot jo, šiuo metu kremzlės ląstelių atnaujinimas ar dauginimas nėra įmanomas.
„Yra trijų tipų ląstelės, kurių žmonija dar nėra įveikusi – smegenų, širdies ir kremzlės ląstelės. Kalbu apie nemirtingumą. Kai žmonija galės klonuoti, dauginti tas ląsteles tokias, kokios jos turi būti, tada mes pasieksime nemirtingumą“, – teigia A. Smailys.
Pasak traumatologo-ortopedo, sąnario dėvėjimosi – artrozės – riziką didina amžius, antsvoris, ankstesnės traumos, pasikartojantis krūvis, sunkus fizinis darbas, intensyvus sportinis apkrovimas, genetinis polinkis, nesveika mityba ir metaboliniai sutrikimai.
„Kremzlės ląstelės bėgant metams žūsta. Turbūt retas žmogus, sulaukęs 90 ar 100 metų, neturės artrozės apraiškų, nes išvengti traumų, žalingo maisto ir kitų faktorių, kurie gali daryti įtaką mūsų kremzlės būklei, šiame gyvenime nepavyksta“, – pažymi specialistas.
Jo teigimu, pastaruoju metu stebima tendencija, kad artrozė vis dažniau diagnozuojama jauniems žmonėms.
„Šiandien yra daug galimybių užsiiminėti sportu. Sportas ir nesveikas maistas yra didžiulė industrija, todėl tikėtina, kad artrozės apraiškos dabar yra truputėlį pasistūmėjusios į jaunesnį amžių“, – sako A. Smailys.
30 proc. lemia genetika, o 70 proc. – gyvensenos ypatumai
Gydytojas pabrėžia, jog pirmieji kremzlės dėvėjimosi signalai yra skausmas, sustingimas, judesio ribotumas, traškėjimas ir tinimas. Visgi, anot jo, skausmas savaime dar nereiškia artrozės. Todėl diagnozuojant šią būklę pirmiausiai atkreipiamas dėmesys į skausmo pobūdį ir patirtas traumas.
„Jei aš niekada neturėdavau rytinio prasibėgimo ir nuo šiandien nusprendžiau bėgioti, o po savaitės man skauda visus sąnarius, tai bus organizmo atsakas į tai, kad aš dar nepasiruošęs krūviui. Tokiu atveju pas medikus eiti nereikia. Bet jei nukritau slidinėdamas ar važiuodamas dviračiu ir skausmas tęsiasi savaitę, jo pobūdis stiprėja, trukdo gyventi kasdienį gyvenimą ir atsiranda pojūčiai, kurių iki tol nebuvo, tai yra rimtas signalas kreiptis į ortopedą-traumatologą“, – teigia specialistas.
Pasak A. Smailio, 30 proc. sąnarių dėvėjimosi nulemia genetika, o 70 proc. – gyvensenos ypatumai. Jo teigimu, norint užtikrinti pilnavertę sinovinio sąnario skysčio gamybą ir sėkmingą maistinių medžiagų pernešimą į kremzlę, būtina sveika mityba ir fizinis aktyvumas.
„Kraujagyslių kremzlėse nėra. Kremzlė yra baltas, minkštas ir elastingas darinys. Visas maistines medžiagas į kremzlę neša sinovinis skystis. Norint, kad jis būtų pilnavertis kaip tepalas, turėtų tam tikrą klampumą, gebėtų pernešti maistines medžiagas, mes turime į kūną įdėti kažką teisingo. Tada atsiremiame į pagrindinius dalykus: sportą. Kai išprakaituojame visus šlakus, duodame krūvį organizmui, kai dirba raumenys, gerėja kraujotaka ir geriau gaminamas tas skystis“, – aiškina profesorius.
Tuo metu sėdimas gyvenimo būdas lemia blogesnę sąnario skysčio apykaitą.
„Sėdint sąnariai džiūsta. Būnant vienoje padėtyje, nesportuojant, kad ir sėdint sukryžiavus kojas, kremzlė toje vietoje yra spaudžiama. Tuomet į tą kremzlės ląstelės segmentą maistas nepateks. Todėl fizinis aktyvumas, nuėjimas į pirtį yra svarbūs faktoriai, kad mūsų sąnariai kuo ilgiau išliktų geresni“, – pažymi A. Smailys.
Svarbus visų raumenų grupių stiprinimas
Specialistas atkreipia dėmesį, jog aktyviai sportuojant išvengti traumų būna sudėtinga. Jų riziką padeda mažinti apšilimas, jėga, pusiausvyra, koordinacija, tinkama technika, laipsniškas krūvio didinimas. Anot jo, svarbu treniruoti visas raumenų grupes, nes priešingu atveju sąnarių apsauga gali būti nepakankama. Todėl net ir užsiimant konkrečia sporto šaka, pavyzdžiui, tenisu ar futbolu, būtinas bendras fizinis pasirengimas.
Pavyzdžiui, čiurna dažnai nikstelėjama ne tik dėl sąnario, bet ir dėl silpnesnių klubo, liemens ir kojų raumenų, pažymi profesorius.
„Dažnai ieškodamas problemos tu matai tik galutinį tašką, bet problemos gali būti visai kitoje vietoje. Todėl bendras fizinis pasiruošimas tikrai yra būtinas. Lygiai taip pat ir su bėgiojimu – jis širdies kraujagyslių sistemai yra naudingas, bet reikia pasižiūrėti ir kitų sąnarių fizinę būklę“, – sako A. Smailys.
Traumatologo-ortopedo teigimu, 70 metų amžius dažniausiai laikomas riba, kai specialistai sprendžia dėl sąnario keitimo – endoprotezavimo operacijos. Visgi, pasak jo, laikantis sveikos gyvensenos principų, sąnario keitimo galima išvengti net ir sulaukus garbingo amžiaus.
„Visgi mes turime suvokti, kad genetika lemia tik 30 procentų, todėl tikrai nėra taip, kad 70-ies metų žmogus būtinai turi patirti endoprotezavimo operaciją. Ne. Tiesiog tie faktoriai, ką jūs darote iki 70 metų amžiaus – surūkytos cigaretės, išgertas alkoholis, persirgtos ligos, sėdimas gyvenimo būdas, mažas fizinis aktyvumas, per gyvenimą susideda“, – pastebi profesorius.
Jei gulėsime lovoje ir nejudėsime, papildai turės mažai naudos
Jis teigia, kad endoprotezavimo operacija atliekama tik esant traumatologo-ortopedo išvadai ir paciento sutikimui.
„Turi būti du veiksniai: pirma – ortopedo traumatologo išvada, kad neverta pacientui daugiau kankintis. Bet tai turi būti objektyvūs radiniai – ar magnetinio rezonanso tyrimas, kuris parodo visišką kremzlės žūtį, ar rentgeno nuotrauka, atskleidžianti, jog nėra sąnarinio tarpo. Antra – paciento noras. Negalima siūlyti endoprotezavimo pacientui, jeigu jis sako, kad gyvenimo kokybė yra gera“, – sako specialistas.
A. Smailys taip pat pabrėžia, jog sąnarių artrozė nėra vėžinis susirgimas – ją turintis žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą, todėl ir operacija ne visada būtina.
„Mes galime siūlyti operaciją tik tada, kai paciento nebetenkina jo gyvenimo kokybė ir yra didžiulis apribojimas kasdieniniame gyvenime. Bet turi ir pacientas norėti, ir gydytojas patvirtinti, kad visi kiti gydymo metodai išbandyti arba jau net neverta jų bandyti“, – akcentuoja gydytojas.
Laidoje specialistas taip pat kalba apie papildų vartojimą. Pasak jo, maisto papildai nėra savaime žalingi, tačiau prieš vartojant tam tikrus vitaminus ar medikamentus būtina atlikti kraujo tyrimus ir pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
A. Smailys taip pat pažymi, kad be fizinio aktyvumo maisto papildai daug naudos neturės – norint, jog medžiagos patektų į sąnarį, reikia judėti.
„Jei gulėsime lovoje, medžiaga nepateks į sąnarį. Reikia duoti krūvio sąnariui ir raumenims tam, kad suaktyvintume kraujotaką ir medžiagos nukeliautų į kremzlę. Jei mes tik sėdėsim ir gersim trūkstamus mikroelementus, jų galbūt bus kraujyje, bet kelio sąnarys ir kremzlės ląstelė jų nepasisavins“, – sako traumatologas-ortopedas.
Parengė Vaida Račkauskaitė
