Glitimo atsisako vis daugiau žmonių – vieni dėl mados, kiti dėl būtinybės. Žmonėms, sergantiems celiakija, net ir mažas duonos kąsnis gali tapti grėsme sveikatai. Tačiau gydytoja įspėja: sveikam žmogui glitimo atsisakymas gali būti net žalingas.
Glitimo gali patekti ir į jo neturinčias kruopas
Gydytoja gastroenterologė, dietologė Aida Žvirblienė aiškina, kad glitimas yra baltymas, randams įvairių rūšių kviečiuose, rugiuose, miežiuose ar kvietrugiuose. Glitimas, veikdamas tarsi klijai, maisto produktams padeda išlaikyti formą. Žmonėms, sergantiems celiakija, būtent kviečių, miežių ir rugių produktų privalu vengti.
A. Žvirblienė pastebi, kad celiakija sergantiems pacientams dažnai rekomenduojama atsisakyti ir avižų, nors jose glitimo ir nėra. Tačiau avižose gali būti randama glitimo turinčių kruopų liekanų.
„Dažnai yra taip, kad avižos yra perdirbamos su tais pačiais aparatais ir sandėliuojamos tuose pačiuose sandėliuose kaip ir kviečiai, miežiai, rugiai. Todėl vengiant kryžminės taršos, reikalaujama, kad pacientai nevalgytų tų avižų. Nebent tas avižas ūkininkas atskirai augintų, atskirai sandėliuotų ir tikrai šimtu procentų užtikrintų, kad nebūtų tos kryžminės taršos“, – aiškina A. Žvirblienė.
Kryžminė tarša, kai pakuojant ar sandėliuojant kruopos susimaišo, gali paveikti ir kitas šiaip jau glitimo neturinčias kruopas, pavyzdžiui, ryžius ar bolivinę balandą. Tad celiakija sergantieji turėtų atidžiau skaityti etiketes, atkreipti dėmesį į produkte esančius alergenus ir įspėjimus dėl galimų glitimo turinčių kruopų priemaišų.
A. Žvirblienė pažymi, kad suaugusiųjų ir vaikų celiakijos diagnostika šiek tiek skiriasi. Vaikams užtenka serologinio, t. y. – kraujo tyrimo, nustatančio, ar organizmas gamina antikūnus, reaguojančius į glitimą. Suaugusiesiems reikalingas kompleksinis ištyrimas – imamas ir kraujo tyrimas, ir atliekama endoskopija. Šio tyrimo metu apžiūrima plonoji žarna ir paimami gleivinės pavyzdžiai. Jei iš šių tyrimų gautų duomenų nepakanka, tuomet atliekami ir genetiniai tyrimai.
„[Celiakija] yra autoimuninis genetinis susirgimas. Tačiau tokius genus turi apie 25–30 proc. bendrosios populiacijos. Jų turėjimas dar nėra celiakijos diagnozė. Ir nereiškia, kad kada nors susirgsite celiakija. Tačiau jeigu turite tą geną, tai ta rizika išauga nuo 1 proc. iki 3 proc., ir kadangi celiakija yra genetinė liga, ir ji paveldima šeimose, tai jeigu koks nors šeimos narys serga, būtinai reikėtų ir tą besikreipiantį pacientą ištirti“, – sako gastroenterologė.
A. Žvirblienė aiškina, kad jei genetinis tyrimas yra neigiamas, celiakijos diagnozė atmetama, jei genetinis tyrimas teigiamas – tai taip pat nereiškia ligos diagnozės.
„Jeigu [rezultatas] yra teigiamas, nereiškia, kad susirgsite arba jau sergate. Jūs galite būti tik to geno nešiotojas. Kaip, pavyzdžiui, kokio nors onkologinio susirgimo ar kokios psichikos ligos. Jūs gali turėti tą genų rinkinį, bet nebūtinai susirgsite“, – aiškina gydytoja.
Glitimo ribojimas reikalingas ne visiems
A. Žvirblienė pažymi, kad glitimo vartojimas neturėtų būti ribojamas žmonėms, nesergantiems celiakija, o įrodymais nepagrįsti patarimai kelia susirūpinimą ir veda link valgymo sutrikimų.
„Beglitimė dieta kaip po tokia nėra sveika dėl to, kad ją valgant mažiau suvartojama gerųjų sudėtinių angliavandenių, mažiau gaunama tam tikrų mikroelementų ir t. t. Ji išskirtinai skiriama tik žmonėms, kuriems yra konstatuota liga – autoimuninis genetinis susirgimas. Visais kitais atvejais – drąsiai galima valgyti glitimą“, – tikina gydytoja.
A. Žvirblienė priduria, kad pasitaiko atvejų, kai histologinio tyrimo metu tarsi diagnozuojama celiakija, o pacientai pradeda laikytis beglitimės dietos, iš raciono išbraukia tam tikrus produktus. Tai yra klaida, sako gydytoja, nes tik gastroenterologas gali diagnozuoti celiakiją.
Gydytoja taip pat pabrėžia, kad diagnostikai svarbu, jog pacientas glitimą vartotų, nes jei tyrimas atliekamas pacientui laikantis beglitimės dietos – jo rezultatai nebus tikslūs.
„Diagnostiką labai pablogina tai, kad žmonės patys pradeda nevartoti glitimo. Norint nustatyti aiškią diagnozę, reikia ne mažiau kaip 6-8 savaites kiekvieną mielą dieną bent dvi riekeles kvietinės duonos suvalgyti. Tai privalomas dalykas, nes kitaip neįmanoma tyrimo atlikti, nes bus daromas tyrimas – tik dėl tyrimo“, – teigia pašnekovė.
Atvejų, kuomet histologinis tyrimas rodo visus celiakijai būdingus požymius, tačiau genetinis tyrimas ligą paneigė, gydytoja prisimena ir iš savo praktikos.
„Turėjau keletą atvejų, kai buvo nustatyta net trečio laipsnio gaurelių atrofija. Buvau įsitikinusi, kad pacientui bus celiakija, nes buvo papildomai kiti simptomai, tokie kaip neaiškios kilmės mažakraujystė. Tačiau atėjo genetinis tyrimas, kuris parodė, kad tie genai yra neigiami. Tai man teko iš naujo pergalvoti ir ieškoti kita kryptimi, kas patvirtintų, dėl ko tie gaureliai atrofavosi“, – pasakoja gastroenterologė.
Laukiama proveržio farmacijoje
Paprastai celiakija sergančių žmonių pagrindinis vaistas yra dieta. Tačiau gydytoja užsimena, kad medicinoje kuriami ir bandomi vaistai, kurie teikia vilčių, kad celiakijos diagnozę išgirdusiems asmenims ateityje su ja dorotis bus lengviau.
„Laukia tikrai labai įdomių ir gražių dalykų. Pavyzdžiui, pernai, 2024 m. trys chemikai gavo Nobelio premiją už celiakijos tyrimus. [...] Pasitelkę dirbtinį intelektą jie pakeitė baltymų dizainą, struktūrą ir prognozavimą, taip atverdami kelius naujų vaistų kūrimui ir prisidėjo prie tokio naujo vaisto kaip TAK – jis dar neturi tikslaus pavadinimo, tad yra žymimas simboliais, TAK062 – tyrimo ir sukūrimo. Ir šitas vaistas gali pagerinti glitimo toleranciją asmenims, kurie jau serga celiakija“, – pažymi gydytoja.
Norvegų gydytojo Knuto Lundino atradimas taip pat davė daug žadančių rezultatų, susijusių su kitu kuriamu vaistu, šiuo metu įvardijamu simboliais TPM502.
„Į visas puses vyksta tyrimų, daugiau nei 1,5 mln. dolerių yra skiriama, 2019–2025 metams, 5–6 metų laikotarpiui. Ir tas finansavimas vis didėja. Ir mokslininkai labai dirba visose srityse: tiek biochemijos, tiek imunologijos srityse ir t. t.“, – sako gydytoja.
Šiuo metu dieta – vienintelis veiksmingas gydymo būdas, tačiau panašu, kad tai netrukus gali pasikeisti. „Ateityje nereikės taip drastiškai laikytis tų dietų“, – sako pašnekovė.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Kaip jautiesi?“ įraše.
