Prie lovos prikaustytus žmones su negalia slaugantys artimieji skundžiasi, kad dažnai ligoniams tenka kęsti dantų skausmą, nes jie negali gauti odontologo paslaugų namuose. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), šešerius metus dalijanti pažadus, ir vėl žada, kad jau šią vasarą odontologai galės atvykti pas sunkią negalią turinčius žmones. Dantis gydantys medikai kritikuoja valdžią, nes projektas skirtas tik atrinktoms gydymo įstaigoms.
Vilnietės Lauros Vilkinienės sūnus Ignas neseniai sulaukė pilnametystės. Vaikinas nuo gimimo serga raumenų distrofija, nuo ligos jo kūnas sukrypęs, todėl jis negali atsisėsti į odontologo kėdę.
„Sūnui didelis stuburo iškrypimas ir tenka mamai raitytis ant tos kėdės pagal sūnaus deformacijas, krautis jį ant savęs, guldyt, vyras laiko galvą, seselė – iš vienos pusės, gydytoja taip pat susilenkus iš kitos pusės. Va taip mes gelbėjam tą skaudantį dantį. Ačiū Dievui, kad yra tokia gydytoja, visos mano maldos už ją keliauja. Nuvežti tenka gulintį, aišku, jis supranta, kenčia. Kvėpavimo aparatą taip pat naudojam, dedam ant nosies, [jis] stengiasi kiek gali išbūti išsižiojęs su tėčio palaikymu“, – LRT RADIJUI pasakoja L. Vilkinienė, 18 metų auginanti sunkią negalią turintį sūnų.
Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje odontologo paslaugų kasmet laukia šimtai pacientų su negalia. Klinikos direktorė Vytautė Pečiulienė sako, kad vieni pacientai sėdi vežimėliuose, kiti yra vos judantys, tačiau dėl nepakeliamo dantų skausmo yra priversti atvykti į kliniką, nes kitos pagalbos jiems nėra.
„Dirbdami su negalią turinčiais žmonėmis mes labiau orientuojamės į pagalbą su bendrąja narkoze arba, jeigu tai vaikai, su sedacija. Eilėje yra apie 200 žmonių – čia kalbama apie suaugusiuosius. Per dieną galime priimti apie 4–5 žmones.
Profilaktikos programų nebuvimas arba atmestinis požiūris yra visos Lietuvos problema. Koncentruojamasi į gydymą ir gydymo apmokėjimą, o realiai turėtų būti pirmi žingsniai profilaktika, slaugos namuose dirbantys žmonės turėtų daugiau būti mokomi, sakykim, [apie] protezo išvalymą, burnos išvalymą, ko tikrai labai labai trūksta“, – aiškina Žalgirio klinikos direktorė.
Klinikoje sutikti pacientai tikina, kad eilės pas odontologus yra ilgos, o paslaugų į namus tikrai labai reikėtų.
„Sunkoka, iš tikrųjų, eilės labai ilgos ir sunku prisiskambinti ir užsiregistruoti. Sėdi tiesiog ir budi. Taip pat pagalvoji apie savo giminaičius, kurie negali nei išvažiuoti, nei išeiti“, – LRT RADIJUI komentuoja klinikoje sutikta pacientė.
„Mes jau ketverius metus lankomės, laukiam ilgokai, bet dabar tai labai džiaugiamės. <...> Atvažiuojam iš Lazdijų, važiuojam toli, bet paslaugomis tikrai labai patenkinti“, – tikina kita moteris.
„Kaime gyvenam, tai yra ten tų senolių, jie niekur nevažiuoja“, – kalba trečia Žalgirio klinikoje sutikta pacientė.
Būtent ši klinika prieš šešerius metus vykdė bandomąjį projektą, gydytojai vyko į namus pas sunkius ligonius. SAM tąsyk žadėjo, kad tokios paslaugos bus prieinamos. Šiandien ministerija ir vėl žada, kad vasarą tokia paslauga turėtų atsirasti. Ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Juknienė sako, kad Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto suma – 8 milijonai eurų, o kvietimai pasieks 24 gydymo įstaigas.
„Gydymo įstaigos galės parengti įgyvendinamuosius planus iki birželio 1 dienos. Vadinasi, nuo birželio 1-osios jau galės pradėti ir teikti tas paslaugas, tiesiog bus patvirtintas tas įgyvendinimo planas ir vienos įstaigos anksčiau, kitos šiek tiek vėliau galės jau pradėti vykdyti tas paslaugas, teikti jas sunkią negalią turintiems pacientams jų namuose“, – sako J. Juknienė.
Lietuvos odontologų rūmų tarybos pirmininkė prof. dr. Vilma Brukienė teigia, kad paslaugas galės teikti tik atrinktos gydymo įstaigos.
„Šiandien situacija tokia, kad, kaip sako lietuvių liaudis, nei pakartas, nei paleistas. Dabar iš principo ministerija ir ruošia tą aprašą, bet ji ruošia ne kiekvienam odontologui Lietuvoje, bet tik tai projektinei veiklai, kurią teikti galės pretenduoti tik tam tikros gydymo įstaigos. Dar visiškai nepajudėjo iš mirties taško šitie projektai, tai kada sulauks visa Lietuva? Labai apmaudu. Ir svarbiausia, kad čia nieko nereikia <...>. Tarkim, būtų kokia nors privati klinika, galbūt ir pacientas nenori laukti tos viešosios paslaugos, gal jis ir susimokėtų už tai, kad atvažiuotų tas gydytojas, bet vieni negali dirbti, kiti negali gauti paslaugos. Visi pacientai sėdi namuose ir tos pagalbos nesulaukia“, – pabrėžia prof. V. Brukienė.
„Taip, tikrai tas procesas užtruko ir mes galbūt tikėjomės, kad jau startuos 2024 metų 3–4 ketvirtį. Tai tikrai dėl to labai gaila, bet vis dėlto atsiremiam į tai, kad norime būtent per tą projektą suprasti, kokios tos paslaugos iš tikrųjų yra galimos teikti tiek namuose, tiek globos įstaigose, kad būtų apsaugoti ir pacientai, ir specialistai“, – atsako SAM vyriausioji specialistė J. Juknienė.
Jei odontologai galėtų pas Igną atvykti į namus, šeimai tai būtų didelė pagalba, sako mama L. Vilkinienė. Nors dantis sūnui ji stengiasi valyti kasdien, to nepakanka.
„Kai ligonis savo vietoj, savo lovoj, prie jo ir prieiti būtų paprasčiau, atlikti, pavyzdžiui, higieną, dantų apžiūrą ir tiesiog užkirsti kelią galbūt tokioms baisioms komplikacijoms. Dabar mes, kaip eiliniai pacientai, turim skambint, laukt pusę metų eilėj, nors iš tikrųjų reikalas dažnai degantis. Ir mums tikrai reikia pagalbos. Reikia ne tik fizinės pagalbos, bet ir intelektinės pagalbos, kas mums padėtų sugalvoti, kaip išspręsti tuos rebusus“, – aiškina sūnų su raumenų distrofija auginanti mama.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suskaičiavo, kad pernai Lietuvoje gyveno apie 230 tūkstančių žmonių su negalia. Iš jų apie 60 tūkstančių – su sunkia negalia.
