Lietuvos širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacija kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), kad į kompensuojamų vaistų sąrašą būtų įtraukti inovatyvūs vaistai, kurie mažina cholesterolio kiekį ir padeda išvengti sudėtingų širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų. Nors SAM sprendimą žada jau pavasarį, tačiau gydytojai sako – kai kurie pacientai tiek laukti negali.
Kompensuojami 2 medikamentai
Pasak gydytojos kardiologės, profesorės Olivijos Dobilienės, Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų vis dar tebėra viena pirmaujančių mirties priežasčių.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad ypatingai darbingo, vidutinio amžiaus vyrų mirštamumas ir sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra labai didelis. Blogasis mažo tankio lipoproteino cholesterolis yra vienas svarbiausių veiksnių, susijęs su aterosklerotinių širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymu“, – LRT RADIJO laidai „Kaip jautiesi?“ aiškina gydytoja.
Kardiologė pastebi, kad šiuo metu „širdininkams“ yra skiriami 2 medikamentai, kurie mažina cholesterolio koncentraciją – tai statinai ir ezetimibas.
„Jeigu turime didelės rizikos pacientus, kurie turi didelį mažo tankio cholesterolį ir jį reikia sumažinti daugiau kaip 50 proc., tai nepavyksta padaryti su dviem šiais preparatais, kurie yra kompensuojami. Deja, Lietuva liko vienintelė šalis Europoje, kurioje yra nekompensuojami inovatyvūs vaistai, kurie veikia visiškai kitaip“, – tikina ji.
Paklausta, kuo inovatyvūs vaistai skiriasi nuo jau paplitusių medikamentų, profesorė aiškina, kad skiriasi jų vartojimo būdas ir dažnis.
„Jie yra leidžiami į poodį, dažniausiai gali būti leidžiami į pilvo ar šlaunies sritį, jie veikia specifinį baltymą, kuris dalyvauja cholesterolio apykaitoje. Kuomet blokuoja ir mažina to baltymo koncentraciją, blogojo cholesterolio pašalinimas iš organizmo pagreitėja ir mažėja cholesterolio koncentracija. Jie yra įdomūs tuo, kad vieni jų skiriami 2 kartus per mėnesį, kiti vaistai, pavyzdžiui, inklisiranas, yra skiriami 2 kartus per metus. Būtent šie vaistai didelės rizikos pacientams gali padėti užtikrinti reikiamą cholesterolio koncentracijos sumažėjimą“, – pasakoja O. Dobilienė.
Siūloma skirti siauresniam pacientų ratui
SAM viceministras Danielius Naumovas teigia, kad kelias, kad vaistas būtų pripažintas kompensuojamu – itin ilgas. Pirmiausia įmonė, gaminanti vaistą, kreipiasi į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą.
„Įmonė pateikia visus dokumentus ir nurodo, kad nori, jog būtų kompensuojami būtent tokie vaistai mūsų šalyje. Tada tarnyba padaro analizę ir savo analizės išvadas pateikia kompensavimo komisijai. Tada kompensavimo komisija sprendžia ir pateikia šitą rekomendaciją ministrei, kuri priima sprendimą kompensuoti ar nekompensuoti“, – aiškina D. Naumovas.
SAM viceministro manymu, vaistai galėjo būti nekompensuojami dėl to, kad buvo nurodyta juos skirti plačiam pacientų ratui.
„Iš tiesų galėtų būti dėl to, nes pareiškėjas galėjo taikyti (vaistus – LRT) labai plačiai: ne tik siauram pacientų kiekiui, o plačiau nei kitose valstybėse. Kita priežastis – galbūt Lietuvoje mes griežtai žiūrime į saugumą, efektyvumą. Mes su nauja vyriausybe irgi planuojame peržiūrėti naujų technologijų procesą, kuris užtrunka ilgai. Kartais naujos įmonės nenori ateiti į Lietuvą dėl mūsų kažkokių biurokratinių trukdžių.
Šiuo atveju yra nurodyta nekompensuoti, bet yra kompensavimo komisija, kuri susitiko lapkričio mėnesį ir nepavyko jiems nuspręsti. Noriu pabrėžti, kad komisiją sudaro net tik SAM, bet ir universitetinių ligonių atstovai, nevyriausybinių organizacijų, pacientų asociacijų atstovai. Čia nėra vienpusis balsavimas“, – kalba D. Naumovas.
Kainuoja tūkstančius per metus
Pasak O. Dobilienės, Lietuvoje yra apie pusantro šimto pacientų, kurie inovatyvius vaistus perka savo lėšomis. Tokių vaistų kaina mėnesiui siekia apie 360 eurų.
„Labai gaila, kad žmonės negali įpirkti šių vaistų. Jeigu labai aptakiai vardijant vaistų kainas, pavyzdžiui, leidžiami vaistai į pilvo poodį 2 kartus per mėnesį, tai jų kaina mėnesiui siekia 350–360 eurų. Tai bus netoli 4 tūkst. eurų metams. Antri vaistai, kurie yra leidžiami 2 kartus per metus, tai jų kaina siekia iki 2 tūkst. eurų. Laikui bėgant, šių preparatų kainos yra mažėjančios, bet mes, kaip gydytojai kardiologai, apie tai kalbame jau seniai, nes mums tai skauda.
Mes suvokiame, kad brangių preparatų kompensuoti negalima visiems pacientams, bet esame išgryninę aiškią pacientų grupę: pacientai po miokardo infarkto, pacientai, gydomi statinais ir ezetimibu. Nėra daug pacientų, bet jie yra didelės rizikos. Didžioji dalis yra darbingo amžiaus žmonių. Mes pasmerkiame pacientus greitam ligos progresavimui, miokardo infarktui ir trumpesnei gyvenimo trukmei“, – aiškina kardiologė.
Sprendimą priimti žada pavasarį
Paklaustas, kada vaistai galėtų būti kompensuojami, SAM viceministras žada, kad tai galėtų būti jau pavasarį.
„Jei komisija priima sprendimą ir yra padedamas ministro pąrašas dėl kompensavimo, tai vaistai įtraukiami į rezervinį sąrašą, kur patikrinama, ar mes, kaip šalis, galime finansuoti. Aš suprantu, kad čia yra prioritetas. Palyginus su kitais inovatyviais vaistais, tai šitie dar nėra tokie brangūs. Tas rezervas yra peržiūrimas kas pusę metų, kartais ir dažniau“, – aiškina jis.
Profesorė pabrėžia, kad neužtikrinant reikiamo gydymo, prarandamos darbingo amžiaus žmonių gyvybės, progresuoja širdies ligos.
„Neužtikrindami reikiamo gydymo mes pasmerkiame savo žmones sirgti miokardo infarktu, patirti širdies nepakankamumą, išauga širdies operacijų poreikis. Mes turime skaičiuoti, kiek mes prarandame darbingo amžiaus žmonių ir kiek mes prarandame visuomenėje sukuriamo produkto, kiek žmonės galėtų sukurti dirbdami ir gyvendami“, – pastebi O. Dobilienė.
Parengė Goda Ponomariovaitė
Viso pokalbio klausykite LRT RADIJO laidos „Kaip jautiesi?“ įraše.
