Infarktas ir širdies smūgis – pavojingi sveikatai reiškiniai. Pasak gydytojos kardiologės Olivijos Dobilienės, miokardo infarktas pasireiškia dideliu skausmu, kurį lydi šalto prakaito pylimas. „Neretai miokardo infarktas ir širdies smūgis gali būti sutapatinami, tačiau širdies smūgis medicinoje yra labiau suprantamas kaip staigi klinikinė mirtis, kuri gali būti susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis. Kalbant apie širdies smūgį, mes suprantame, kad tai yra pacientas, kuris patyrė staigią mirtį dėl miokardo infarkto“, – LRT RADIJO laidai „Kaip jautiesi“ aiškina profesorė.
Pajutus simptomus svarbu kviesti greitąją pagalbą
Kaip sako kardiologė, laiku nesikreipiant pagalbos ištinka širdies raumenų ląstelių mirtis.
„Tokio tipo miokardo infarktą turime diagnozuoti ir gydyti nedelsiant. Jei juntamas diskomfortas krūtinėje, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą. Sutrikusi kraujotaka širdies raumenyje, maisto medžiagų, deguonies badas ir sukelia stiprų skausmą. Jeigu kraujotaka neatstatoma, vyksta širdies raumens ląstelių nekrozė, širdies ląstelių mirtis ir negrįžtami pokyčiai“, – teigia O. Dobilienė.
Anot gydytojos, infarkto metu įplyšta aterosklerozinės plokštelės, o jų vietoje formuojasi trombai.
„Turime kalbėti apie aterosklerozines plokšteles, kurios yra vainikinių arterijų spindyje. Kai plokštelės įplyšta, įtrūksta, formuojasi krešuliai, jie visiškai uždaro kraujagyslės spindį. Jeigu kalbėsime apie prevenciją, tai turime kalbėti apie blogąjį cholesterolį, kuris sukuria širdies ir kraujagyslių ligas ir yra vienas pagrindinių veiksnių vystytis aterosklerozei ir jos sukeliamoms komplikacijoms – miokardo infarktui“, – dėsto kardiologė.
Gydytojos teigimu, didžiausi rizikos veiksniai – rūkymas, aukštas kraujo spaudimas ir genetinis polinkis.
„Reikia atkreipti dėmesį į 40–60 metų vyrus, kurie turi rizikos veiksnių: serga hipertenzija, yra nutukę, rūko, turi genetinį polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – vardija O. Dobilienė.
Anot gydytojos, pacientai ne visada atpažįsta atsiradusius skausmus širdies plote ir įvertina jų rimtumą. Pavyzdžiui, dalis pacientų skausmą įvardija kaip diskomfortą krūtinėje. Visgi, pasak jos, derėtų suklusti, jei be priežasties staiga kyla skausmas krūtinės srityje, juntamas diskomfortas.
Jei skausmas tęsiasi ilgiau nei 20 minučių, gydytoja pataria kviesti greitąją pagalbą.
„Kai kuriais atvejais pacientą reikia nuvežti į gydymo įstaigą, kad pagal kraujo rodiklius ištirtų, ar jau yra širdies raumenų ląstelių žūtis. Negalima vairuoti pačiam – reikia kviesti greitąją pagalbą, nes jei komplikuojasi ritmo sutrikimas, tai pacientas, vykstantis privačiu transportu, gali patirti mirtį“, – pabrėžia ji.
Insulto pirmieji požymiai skiriasi nuo infarkto
Pasak O. Dobilienės, insulto požymiai yra kitokie nei infarkto. Insultas yra ūminis židininis galvos ar nugaros smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis židininiais neurologiniais simptomais, išliekančiais ilgiau kaip 24 val. nuo susirgimo pradžios.
„Insulto simptomatika pasireiškia pareze – gali būti rankų, kojų, veido, gali būti galvos sutrikimas. Įvykus tokiai ūminei simptomatikai svarbu neuždelsti ir kreiptis pagalbos. Ūminio insulto atveju ankstyvas kreipimasis ir diagnozės nustatymas leidžia taikyti pačius moderniausius gydymo metodus, kai lašinami į kraujagyslę vaistai, tirpdantys trombą, esantį galvos smegenų kraujagyslėse. Atliekamos specifinės intervencijos, kai siekiama pašalinti krešulį, esantį galvos smegenų kraujagyslėje“, – teigia gydytoja.
Insulto simptomai, priklausomai nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos, skiriasi. Pagrindiniai insulto požymiai:
- staiga nusilpsta viena pusė;
- sutrinka kalba, orientacija;
- sutrinka rega viena akimi;
- pusiausvyros sutrikimas, svaigimas;
- stiprus galvos skausmas (dėl plyšusios kraujagyslės).
Simptomai gali priminti virškinimo sutrikimus
Kardiologė atkreipia dėmesį ir į virškinamojo trakto ligas, kurios yra painiojamos su infarktu.
„Sergant virškinamojo trakto ligomis, ypač opalige, skausmai gali būti labai panašaus pobūdžio, duobutėje. Dažniau galime susieti tų skausmų pobūdį su valgymo režimu arba alkiu, jei yra dvylikapirštės žarnos opaligė“, – aiškina ji.
Norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, būtina koreguoti gyvenimo būdą. O. Dobilienė pataria užsiimti fizine veikla, atsisakyti žalingų įpročių, sveikai maitintis. Daliai pacientų gali tekti likusį gyvenimą nedidelėmis dozėmis vartoti aspiriną, kitus kraują skystinančius vaistus.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Kaip jautiesi?“ įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
