Žmonėms ir gyvūnams darosi vis sunkiau išvengti mikroplastiko, nes jo jau yra praktiškai visur. Mokslininkams stengiantis suprasti mikroplastiko poveikį, daugėja informacijos apie tai, kaip šios medžiagos gali paveikti sveikatą, rašo „Medical News Today“ (MNT).
Balandžio 10 d. žurnale „Environmental Health Perspectives“ paskelbtame tyrime buvo analizuojamas mikroplastiko poveikis pelėms, esant panašiems jo kiekiams į tuos, su kuriais susiduriame savo aplinkoje.
Tyrimo autorių teigimu, į organizmą patekęs mikroplastikas iš žarnyno nukeliauja į smegenis, kepenis ir inkstus.
„Mūsų išvados rodo, kad mikroplastiko poveikis gali sukelti medžiagų apykaitos pokyčius šiuose audiniuose, o tai liudija apie galimą sisteminį poveikį, – „Medical News Today“ (MNT) sakė tyrimo autorius, Naujosios Meksikos universiteto Farmacijos koledžo habilituotas daktaras Marcusas Garcia. – Šio tyrimo išvados gali turėti didelę reikšmę žmonių sveikatai.“
Mikroplastikas iš žarnyno patenka į smegenis ir kitus organus
Aplinkoje, įskaitant dirvožemį, maistą ir vandenį, mikroplastiko yra labai daug.
Šio tyrimo autoriai mikroplastiką apibrėžia kaip mažesnes nei 5 milimetrų dydžio plastiko daleles. Jie siekė išsiaiškinti, kaip įvairių rūšių mikroplastikas veikia pelių organus.
Tyrimo autoriai bandė atkartoti mikroplastiko suvartojimą tokiu kiekiu, kuris būtų panašus į jo poveikį žmogui. Šeriant per burną pelės buvo veikiamos skirtingais kiekiais polistireno arba mišrių polimerų mikrosferų.
Po to mokslininkai ištyrė mikroplastiku šertų pelių kraujo serumą, smegenų, kepenų, inkstų ir gaubtinės žarnos audinius, siekdami nustatyti, ar juose yra mikroplastiko.
Tyrėjai aptiko mikroplastiko daugelyje organų, įskaitant pelių smegenis, kepenis ir inkstus. Šie rezultatai rodo, kad mikroplastikas gali išplisti į kitas, toli nuo skrandžio esančias kūno vietas.
Jie taip pat nustatė, kad po mikroplastiko poveikio pelių storojoje žarnoje, kepenyse ir smegenyse atsirado specifinių medžiagų apykaitos pokyčių.
Šie pokyčiai priklausė nuo to, kokio stiprumo ir kokio tipo mikroplastiko poveikį patyrė pelės.
„Paveikę peles mikroplastiko kiekiu, panašiu į tą, kurį suvartoja žmonės, nustatėme, kad jo dalelės iš žarnyno iš tiesų gali migruoti į tokius organus kaip kepenys, inkstai ir smegenys“, – paaiškino M. Garcia.
„Ankstesni mūsų grupės atlikti tyrimai parodė, kad mikroplastikas gali sutrikdyti imuninės sistemos veiklą, – teigė jis. – Tai gali kelti problemų, kai susiduriama su infekcijomis, gali pasunkinti uždegimines žarnyno ligas. Be to, mūsų tyrimas truko 4 savaites ir atskleidė reikšmingus medžiagų apykaitos pokyčius. Tai leidžia geriau suprasti ilgalaikio mikroplastiko kaupimosi organizme padarinius, todėl kyla susirūpinimas dėl lėtinio jo poveikio. Mūsų tyrimas taip pat atskleidė esminius medžiagų apykaitos pokyčius, susijusius su įvairiais medžiagų apykaitos ir imuninės sistemos sutrikimais, įskaitant aminorūgščių, lipidų ir hormonų apykaitos pokyčius.“
Tyrime nedalyvavusios Amsterdame dirbančios nepriklausomos mokslininkės, besispecializuojančios mikroplastiko ir kitų priedų žmonių organizme (ir ekosistemose) analizėje, dr. Heather Leslie nuomone, kalbant apie šį tyrimą svarbiausia tai, jog „laboratorijoje dozuotas mikroplastikas, kurio dalelių dydis yra artimas viršutinei dalelių, galinčių prasiskverbti pro žarnyno epitelio sluoksnius, dydžio ribai, ne tik buvo absorbuojamas po nurijimo, bet ir nusėdo kituose organuose“.
„Tai kontroliuojamomis sąlygomis parodo, kas vyksta organizme su „laukiniu“ mikroplastiku – taip vadinu mikroplastiką, su kuriuo susiduriame savo gyvenamojoje aplinkoje, – sakė dr. H. Leslie. – Tai svarbu, nes patekęs į organizmą įprastų tipų mikroplastikas gali pradėti trikdyti biologiją, kaip parodė tame pačiame tyrime atlikta kelių organų metabolomikos analizė.“
Reikia daugiau mikroplastiko poveikio tyrimų
Nepaisant reikšmingų išvadų, tyrimas turi tam tikrų ribotumų.
Pirma, šiame tyrime buvo naudojamos pelės, todėl ateityje reikės atlikti papildomus tyrimus, padėsiančius išsiaiškinti, ar jo išvados gali būti pritaikytos žmonėms.
Be to, tyrėjai naudojo mikroplastikus, neturinčius mikroplastikams būdingų cheminių priedų, dėl kurių jie gali tapti dar kenksmingesni. Ateityje atliekant tyrimus galima apsvarstyti, kaip tokios cheminės medžiagos keičia galimą mikroplastiko poveikį žmonėms.
Tyrime nebuvo tiriamas mikroplastiko pasišalinimo greitis, kuris gali turėti įtakos jo poveikiui. Mokslininkai vertino tik pelių smegenų prefrontalinę žievę, todėl negalėjo tiksliai pažymėti mikrosferų buvimo vietos. Todėl gali būti, kad mikroplastikas neprasiskverbė pro kraujo-smegenų barjerą.
Mokslininkai taip pat pažymi, kad jų atlikta mikroplastiko analizė buvo ribota. Ateities tyrimuose daugiau dėmesio galima skirti geresniems mikroplastiko ir plastifikatorių kiekio audiniuose nustatymo ir matavimo būdams.
„Norint atsakyti į klausimus, kaip mikroplastiko sankaupos veikia žmonių sveikatą, būtina tęsti mokslinius tyrimus“, – pažymėjo M. Garcia.
„Turime geriau suprasti bendrą jų poveikį ir veiksnius, darančius įtaką jų vartojimui. Šiuo metu tiriame, kaip mikroplastikas patenka į smegenis. Be to, pasitelkę naujai sukurtus metodus, analizuojame mikroplastiko kaupimąsi žmogaus smegenų, kepenų ir inkstų audiniuose. Šie metodai leidžia mums išskirti mikroplastiką iš biologinių audinių ir kiekybiškai įvertinti naudojant pirolizės, dujų chromatografijos ir masės spektrometrijos metodus,“ – paaiškino M. Garcia.
Nerimas dėl mikroplastiko poveikio ir problemos sprendimo būdai
Šis tyrimas papildo jau turimą literatūrą apie mikroplastiko kiekius mūsų aplinkoje ir jo įtaką, tačiau norint visapusiškai suprasti problemos poveikį, reikia atlikti daugiau tyrimų.
Tačiau yra keletas būdų, kaip sumažinti šių medžiagų poveikio riziką.
Pavyzdžiui, naujausi duomenys rodo, kad virinimas ir vandens perleidimas per kavos filtrą gali padėti pašalinti nemažai vandenyje esančių mikroplastiko dalelių. Jei moksliniai tyrimai patvirtins šias išvadas, tai gali tapti įprasta praktika.
Dr. H. Leslie pateikė keletą patarimų, kaip sumažinti mikroplastiko poveikio riziką:
- rinkitės drabužius ir kitas prekes, kurių sudėtyje nėra plastiko;
- rinkitės sveikus, kuo mažiau apdorotus maisto produktus;
- gerkite filtruotą vandenį.
„Manau, kad šiuo metu mums reikia prisiimti atsakomybę už save ir veikti taip, kad pagal galimybes išvengtume mikroplastiko patekimo į organizmą. Tai pasireiškia sprendimais, kuriuos priimame pirkdami bet kokius daiktus, kurie ant mūsų ar mumyse palieka nepageidaujamas mikroplastiko daleles, – aiškino dr. H. Leslie. – Reikia mažais žingsneliais įvesti šiuos dalykus į savo gyvenimą ir pradėsime jausti pokyčius. Smagu eksperimentuoti sakant „ne“ daiktams, kuriuos anksčiau manėme privalą turėti.“
Tyrime nedalyvavusi Kalifornijos universiteto San Franciske profesorė dr. Tracey Woodruff MNT sakė, kad šiuo metu turimi įrodymai rodo, jog politikos formuotojai turi kuo greičiau imtis veiksmų, kuriais būtų užkirstas kelias tolesniam mikroplastiko poveikio žmonėms intensyvėjimui.
„Žinome, kad ateinantį dešimtmetį plastiko gamyba sparčiai augs, o tai reiškia, kad daugės mikroplastiko. Vyriausybės veiksmai yra teisingiausias ir veiksmingiausias būdas užtikrinti kuo mažesnį jo poveikį žmonėms. Ir žmonės gali apriboti plastiko naudojimą ir pereiti prie stiklinių, keraminių bei metalinių indų bei talpyklų vandeniui ir kitoms medžiagoms. Be to, tokie veiksmai, kaip rankų plovimas, drėgnas patalpų valymas ir dulkių siurbimas, sumažina dulkių, kuriose mėgsta kauptis mikroplastikas ir kitos cheminės medžiagos, poveikį“, – aiškino ji.
